Insultas: įspėjimai ir pamokos

Lina Jurgaitienė

Insultas - tai ūminis galvos smegenų kraujotakos sutrikimas, kurio pasekmė yra galvos smegenų audinio pažeidimas. Šis susirgimas žmonių „žudikų" sąraše lenktyniauja su kita pavojinga būkle - miokardo infarktu, ir būtent šios dvi ligos yra atsakingos už daugiau nei pusę visų įvykstančių mirčių. Kas dėl pasekmių, tai insultui čia apskritai nėra lygių. Iki 85 proc. insultą patyrusių ligonių miršta arba lieka neįgaliais, ir tik apie 10 proc. neurologų pacientų visiškai pasveiksta. Be to, netgi tarp išgyvenančių ligonių 50 proc. atvejų per 5 tolesnius gyvenimo metus įvyksta pakartotinis insultas. Po 55 metų amžiaus insulto išsivystymo rizika išauga dvigubai, o vėliau vis didėja su kiekvienu nauju gyvenimo dešimtmečiu.

Insulto prognozė priklauso nuo smegenų pažeidimo ploto ir lokalizacijos. Tačiau ši prognozė priklauso dar ir nuo suteiktos pirmosios pagalbos kokybės, kaip greitai ligonis buvo pristatytas į specializuotą skyrių, ir ateityje nuo teisingai pritaikytų reabilitacijos priemonių. Insultą patyrusio ligonio artimieji reabilitacijos laikotarpiu turi apsišarvuoti didele kantrybe, kad tinkamai pasirūpintų  reikalinga ligonio slauga.

O kadangi insultui daug lengviau užbėgti už akių nei jį išgydyti, reikia rūpintis savo sveikata, o atsiradus rizikos faktoriams, prižiūrint gydytojui, imtis atitinkamų priemonių.

Insulto priežastys

Insultas įvyksta esant dideliams spaudimui, užsikimšus arba plyšus galvos smegenų kraujagyslėms, aprūpinančioms krauju galvos smegenis.

Didelė dalis insultų yra išeminiai. Pagal vystymosi pobūdį toks insultas labai panašus į miokardo infarktą (iš tiesų, tai ir yra galvos smegenų infarktas): aterosklerotinė plokštelė, susiformavusi  vienoje iš smegenų arterijų, pradeda irti, o pažeidimo vietoje susiformuoja kraujo krešulys - trombas, kuris užkemša kraujagyslės spindį. Smegenų ląstelėms ima stigti deguonies, ir, jeigu šalia esančios arterijos negali perimti šio pažeisto smegenų ploto kraujotakos, tai per kelias minutes smegenų ląstelės miršta.

Daug rečiau galvos smegenų arterijos spindis užkemšamas riebalų lašeliais arba oro burbuliukais (riebalų ir oro embolijos), trombais iš kairiojo širdies skilvelio arba suspaudžiamas iš vidaus dėl  patirtos traumos arba naviko.

Tuo tarpu hemoraginio insulto priežastis yra kraujo išsiliejimas į smegenis. Tokio pobūdžio insultai nutinka rečiau, tačiau tai yra gerokai pavojingesnė būklė žmogaus gyvybei. Šiuo atveju įvyksta  silpnos (pažeistos) arterijos sienelės plyšimas. To priežastis gali būti aneurizma arba  kraujagyslių sienelės vientisumo pažeidimas dėl tos pačios aterosklerozės, o provokuojančiu faktoriumi gali būti padidėjęs arterinis kraujospūdis. Galiausiai kraujas iš plyšusios kraujagyslės išsilieja ant smegenų audinio. Ląstelės žūva dėl deguonies stokos, o išsiliejęs kraujas prasisunkia ir spaudžia gretimus audinius, trikdydamas jų normalią funkciją.

Insulto pranašais gali būti praeinantys galvos smegenų kraujotakos sutrikimai arba tranzitorinė išeminė ataka (TIA). Ji gali įvykti likus savaitei arba mėnesiui iki tikrojo insulto. Tai vadinama „mažuoju insultu", laikinai pristabdančiu kraujo cirkuliaciją galvos smegenų kraujagyslėse. Dėl nepakankamo galvos smegenų kraujagyslių aprūpinimo krauju, smegenys negali normaliai funkcionuoti. Taigi, TIA simptomai labai panašūs į tikrojo insulto simptomus, nors jie visiškai praeina per 10-15 minučių. Šiame etape organizmui dar pavyksta pakankamai greitai atstatyti normalų kraujo patekimą į galvos kraujagysles ir išvengti nepataisomos bėdos.

Tam tikros smegenų sritys atsakingos už rankų ir kojų judesius, kalbą, regėjimą ir t.t. Todėl insulto pasekmės tiesiogiai priklauso nuo to, kokioje smegenų vietoje įvyko katastrofa. Tai gali baigtis visišku paralyžiumi arba daliniu judėjimo funkcijos sutrikimu, kai ligonis nebegali valdyti priešingos pusės, kurioje įvyko insultas, rankos arba kojos. Žmogus gali patirti ir rimtų kalbos bei rašymo sutrikimų, atminties, jautrumo bei kitų panašių neurologinių bėdų.

Insulto rizikos veiksniai

Išeminis insultas:

• vyresnis amžius (80 metų ir daugiau);
• vyriška lytis (50-80 metų amžiaus pacientams);
• arterinė hipertenzija, dažnai lydima per gausaus valgomosios druskos vartojimo;
• cukrinis diabetas;
• tranzitorinė išeminė ataka;
• nutukimas ir su tuo glaudžiai susijęs persivalgymas, mažas fizinis aktyvumas;
• išeminė širdies liga (ypač drauge su padidėjusiu cholesterolio kiekiu kraujyje);
• širdies ritmo sutrikimai (prieširdžių virpėjimas, sinusinio mazgo silpnumo sindromas), nepriklausomai nuo atsiradimo priežasties;
• širdies nepakankamumas, nepriklausomai nuo atsiradimo priežasties;
• arterijų, aprūpinančių smegenų kraujotaką, susiaurėjimas (įgimtas arba įgytas - aterosklerozė);
• vietinis pilvo aortos išsiplėtimas (aneurizma);
• rūkymas;
• piktnaudžiavimas alkoholiu;
• insultas pas pirmos eilės giminaičius;
• nuolatinė hipotermija.

Hemoraginis insultas:

• dėl įvairių priežasčių atsiradę kraujagyslių, kurios krauju aprūpina galvos smegenis, natūralios struktūros pakitimai;
• ilgalaikis nuolatinis arba periodinis kraujospūdžio ir spaudimo galvos smegenų kraujagyslėse padidėjimas (arterinė hipertenzija, migrena);
• kraujo krešumo sistemos pakitimai dėl kraują skystinančių preparatų vartojimo (antikoaguliantų, antiagregantų, trombolitikų), kraujo ligų (hemofilijos, leukemijos, trombocitopenijos);
• galvos smegenų navikai;
• gausus alkoholio vartojimas;
• psichostimuliatorių vartojimas (amfetaminas, kokainas ir t.t.);
• autoimuninės uždegiminės smegenų kraujagyslių ligos (vaskulitai).

Insulto simptomai

Insultas dažniausiai įvyksta anksti rytą arba vėlai naktį. Jo pirmieji požymiai yra:

• netikėtas veido raumenų, rankos arba kojos, ypač vienos kūno pusės nutirpimas arba silpnumas;
• netikėtai pasireiškiantis kalbėjimo ir kalbos supratimo, erdvinių, vizualinių ryšių suvokimo sutrikimas;
• staigus regėjimo ir žvilgsnio sutrikimas;
• netikėtai sutrikusi judesių koordinacija, galvos svaigimas;
• staiga atsiradęs nepaaiškinamas galvos skausmas.

Dažniausiai tokie simptomai atsiranda pakilusio arterinio kraujospūdžio fone. Jeigu pas jus arba pas šalia jūsų esantį žmogų atsirado panašūs simptomai, skubiai kvieskite greitąją medicinos pagalbą.

Komplikacijos po insulto

Tinkamai negydomas insultas gali privesti prie ilgai trunkančios komos, vienos kūno pusės ar jos dalies paralyžiaus arba raumenų parezės (raumenų silpnumo), intelekto ir/arba atminties sutrikimų. Sunkus insultas gali tapti mirties priežastimi.

Insulto diagnostika

Pirmiausia gydytojai turi nustatyti insulto tipą. Tam yra atliekamas galvos smegenų magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) tyrimas, leidžiantis atskirti hemoraginį insultą nuo išeminio ir atmesti kitas smegenų ligas, o taip pat nustatyti tikslią insulto vietą  ir pažeistos smegenų srities plotą.

Nustačius išeminio insulto diagnozę yra atliekamas kaklo ir galvos smegenų kraujagyslių  ultragarsinis tyrimas, įskaitant doplerio echoskopiją, taip pat cerebrinę angiografiją ir echokardiografiją. Papildomai gali prireikti atlikti Holterio monitoravimą (elektrokardiogramos visos paros įrašas).

Nustačius hemoraginio insulto diagnozę ir norint išsiaiškinti kraujo išsiliejimo į smegenis priežastį, būtina atlikti cerebrinės angiografijos ir galvos smegenų kraujagyslių doplerio echoskopiją. Esant būtinybei gali prireikti ir neurochirurgo konsultacijos.

Insulto gydymas

Insulto gydymas priklauso nuo insulto tipo. Tačiau pirmiausia ištikus insultui ligoninės stacionaro neurologijos skyriuje yra sureguliuojamos ligonio gyvybinės funkcijos: koreguojamas kraujospūdis, gliukozės kiekis kraujyje, palaikoma reikalinga kūno temperatūra, taikoma deguonies terapija ir užtikrinamas reikalingas skysčių balansas.

Taip pat pirmosiomis valandomis po insulto yra taikomas intraveninis gydymas trombolitikais - vaistais, tirpdančiais kraujo krešulį, kuris užkimšo kraujagyslę.

Tuo pačiu yra skiriami antiagregantai - vaistai, neleidžiantys kraujagyslėse formuotis krešuliams (aspirinas) ir  antikoaguliantai - kraujo krešėjimą slopinantys medikamentai (heparino grupės vaistai). Taip pat skiriama smegenų pabrinkimą mažinančių vaistų ir neuronų gyvybines funkcijas gerinančių medikamentų.

Jeigu insultas yra hemoraginis, gali būti taikomas ir chirurginis gydymas.

Reabilitacija po insulto

Ištikus insultui smegenyse susidaro žuvusių nervinių ląstelių židinys, kurio padėtis ir dydis nulemia vienos ar kitos funkcijos pažeidimo laipsnį. Aplinkui tą židinį arba arti jo - laikinai neaktyvios, kitaip sakant, „pristabdytos" ląstelės. Joms ir būtina grąžinti aktyvumą. Yra ir tokios ląstelės, kurios anksčiau nedalyvavo užtikrinant judėjimo ar kalbos funkcijas, tačiau įvykus nelaimei yra pasirengusios persitvarkyti taip, kad galėtų daugiau ar mažiau perimti žuvusių ląstelių „pareigas". „Išmokyti" jas dirbti naujomis sąlygomis, tuo pačiu šalinant kliūtis normaliam vienų ar kitų smegenų sričių darbui, pavyksta pasitelkus įvairius pratimus. Būtent tai pirmiausia ir yra sergančiųjų insultu ligonių reabilitacijos tikslas.

Insulto pažeistų organizmo funkcijų atsistatymas vyksta lėtai, todėl insultą patyrusiems ligoniams reikalingas ypatingas dėmesys ir  rūpestinga priežiūra.

Insultas yra pirmoje vietoje kaip nuolatinės negalios priežastis. Jo augantis paplitimas, aukštas mirtingumo lygis ir jį lydintis ilgalaikis invalidumas nulemia būtinybę sukurti efektyvią kompleksinę ligonių, sergančių cerebrovaskulinėmis ligomis, reabilitacijos ir profilaktikos sistemą.

Neįgalumą po insulto dažniausiai sukelia judėjimo funkcijų sutrikimai arba galūnių paralyžius. Kuo didesnis paralyžiaus laipsnis, tuo ryškesnis neįgalumas. Kokie dideli bebūtų žmogaus, patyrusio insultą, judėjimo sutrikimai, visuomet yra galimybė visiškai atstatyti savo sveikatą.

Siekiant kuo greičiau atstatyti insultą patyrusio žmogaus judėjimo funkciją, dar ankstyvuoju sveikimo periodu taikomos specialios reabilitacijos priemonės, skirtos komplikacijų profilaktikai, pvz., raumenų tonuso didinimas. Todėl visu insulto gydymo laikotarpiu yra taikoma gydomoji mankšta. Pirmiausia žmogus mankština tuos raumenis ir judesius, kurie jam reikalingi kasdieniame gyvenime, o po to pereina prie sudėtingesnių judėjimo pratimų.

Kaip speciali atsistatymo metodika taip pat taikoma kvėpavimo mankšta. Kvėpavimo pratimai padeda padidinti diafragmos  judrumą, sulėtina kvėpavimo tankumą,  tuo pačiu pagerindami plaučių ventiliacinę funkciją. Šie pratimai atliekami viso gydymo kurso metu.

Insulto profilaktika

Norint sumažinti insulto tikimybę, ypač jei skundžiatės arterine hipertenzija, reguliariai, du kartus per dieną, matuokite savo kraujospūdį. Tai nėra sudėtinga: tiesiog jums reikia vaistinėje įsigyti kraujospūdžio matavimo aparatą ir išmokti juo naudotis. Pasirodo, jog vien tik kraujospūdžio matavimas ir jo palaikymas normos ribose gali sumažinti miokardo infarkto atvejų skaičių 19-21 proc., o insultų skaičių sumažinti net 43-45 proc. Be padidėjusio arterinio kraujospūdžio egzistuoja  visa grupė  insulto rizikos faktorių, į kuriuos atkreipiant reikalingą dėmesį,  visiškai įmanoma pailginti gyvenimą ir nugyventi jį visavertiškai.

Jei dažnai patiriate galvos skausmus, sergate migrena, esate meteolabilūs ir sergate hipertenzija, jūs esate rizikos grupėje ir esate linkę į galvos smegenų kraujotakos sutrikimus. Tačiau polinkis sirgti  ir net jau esami kraujagyslių pažeidimai dar nereiškia insulto nuosprendžio. Tai perspėjimas rūpintis savo sveikata - jeigu imsitės profilaktinių priemonių, insulto priepuolio galima išvengti.

Žmonėms, kamuojamiems migrenos, įtampos galvos skausmų ir jautriems orų permainoms būtina stiprinti galvos smegenų kraujagysles ir palaikyti jų elastingumą. Tai gali būti vaistažolės, gerinančios smegenų kraujotaką, maisto papildai, vaistiniai preparatai. Reikia kontroliuoti savo kraujospūdį ir neleisti jam stipriai „šokinėti". Kasdien užsiimkite nors ir nedidele fizine veikla, sveikai maitinkitės, vengdami per didelio riebalų kiekio.

Pirmoji pagalba ištikus insultui

• Jei įtariate, kad žmogų ištiko insultas, paprašykite jo rišliai pasakyti paprastą sakinį (pvz., koks tavo vardas), nusišypsoti ir pakelti abi rankas. Taip pat paprašykite iškišti liežuvį. Apie insultą byloja sutrikusi kalba, nenatūraliai kreiva šypsena, nusilpusi viena kūno pusė (ranka, koja) ir kreivas (netaisyklingos formos) liežuvis.
• Atminkite, jog tokioje situacijoje bet koks delsimas iš tiesų yra tolygus mirčiai. Todėl paskambinę į „greitąją" skubiai ir tiksliai paaiškinkite, kas nutiko, kad į pagalbą galėtų atvykti specializuota neurologų brigada.
• Kol laukiate medikų, paguldykite ligonį,atlaisvinkite marškinių (palaidinės) apykaklę, užtikrinkite jam visišką ramybę ir galimybę kvėpuoti šviežiu oru (atidarykite langą, orlaidę). Periodiškai tikrinkite ligonio pulsą ir, jei yra galimybė, pamatuokite kraujospūdį.
• Jei gulintis ligonis vemia, paverskite jį ant šono, kad neužspringtų. Jei žinote, kad žmogus nešioja dantų protezus, juos išimkite.
• Jokiu būdu neduokite ligoniui kraujagysles plečiančių vaistų.

Kas man padėjo atsigauti po insulto

Žmonės, kurie patyrė insultą ir išgyveno, dažnai savo gyvenimą dalija į dvi dalis: iki insulto ir po jo. Raimondas įsitikinęs, jog insultą išgyventi padėjo tikriausiai neatsitiktinis tyrimas, kurio metu buvo nustatytas ne tik įvykęs insultas, bet ir rasta pavojinga aneurizma (patologiškai išsiplėtusi kraujagyslės vieta), kurią pavyko laiku pašalinti operacijos metu.

Šiandien, po patirto insulto praktiškai visiškai atsistatęs, vyriškis pasakoja, kad apie smegenų kraujotakos sutrikimus jau iš anksto bylojo dažnai svaigstanti galva, kartais jos skausmas, galvos veržimas tarsi metaline juosta. Nors regėjimas ir taip nebuvo labai geras, bet kartais akis tarsi užtraukdavo „rūkas", būdavo sunku matyti ne tik iš toli, bet ir iš arti. Apie akyse skraidančias „museles" net kalbėti neverta. Raimondas dirbo protinį darbą, daug laiko praleisdavo prie kompiuterio. Po darbų jausdavosi pavargęs, o dar kamavo padidėjęs kraujospūdis ir antsvoris, kuris neleisdavo gerai pailsėti naktį. Vieną dieną užklupo stiprus galvos skausmas, ėmė trikti kalba ir judesių koordinacija, ištiko vienos kūno pusės parezė. Visa laimė, kad žmona buvo šalia. Ji pati nuvežė vyrą į ligoninę, kur jis buvo skubiai paguldytas į neurologijos stacionarą. Prireikė ir operacijos.

Galiausiai ūmus pavojingiausias insulto periodas praėjo. Teko imtis reabilitacijos. Kadangi buvo sutrikusi kalbėjimo ir kalbos supratimo funkcija, į pagalbą atėjo logopedas. Prireikė ne vieno mėnesio, kol galiausiai kalba atsistatė, ligonis pradėjo iš naujo mokytis rašyti, vėl prisėdo prie kompiuterio. Ne mažiau reikėjo ir mankštintis, kad sustiprėtų dėl ligos nusilpusi viena kūno pusė.

„Man labiausiai padėjo gydančio gydytojo optimistinis palaikymas, kad po šios ligos daug pacientų visiškai atsistato. Griežtai laikiausi medikų nurodymų, sąžiningai mankštinausi, mokiausi kalbėti. Tiesiog labai norėjau pats padėkoti mane išgelbėjusiems gydytojams ir manimi besirūpinusiems artimiesiems.

Ilgalaikė reabilitacija davė rezultatų. Ir visa tai pakeitė mano gyvenimą. Šiandien jaučiuosi tiesiog puikiai. Tiesa ir toliau vartoju reikalingus vaistus, kasdien mankštinuosi. Svarbus lūžis įvyko pakeitus mitybą, t.y. tapus vegetaru, nes po kelių mėnesių ėmė tirpti nereikalingi kilogramai, tapo lengviau kontroliuoti kraujospūdį. O atsisakius kavos ir stiprios arbatos galva tapo šviesi kaip niekad. Be to, supratau, kad turiu vertinti kiekvieną Dievo duotą dieną, nes tokia liga kaip insultas yra labai rimtas įspėjimas iš Aukštybių, kad gyvenau neteisingai."

Laisvalaikio gido Anonsas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.