Naujienų prenumerata

Užsisakykite ANONSAS.LT naujienlaiškį.


Ką veikti Utenoje

2023-05-17 19:33   Peržiūros : 1926   Spausdinti


Utenos kraštas - Sėlių žemė, kurioje tyvuliuoja reto grožio ežerai ir vinguriuoja upės, stūkso kalvoti slėniai, ošia girios, mirga natūralios pievos, paslaptingai plyti pelkės. Miškai čia labai įvairūs: nuo smėlėtų, sausų pušynų iki priemolingose, drėgnose, pelkėtose žemėse žaliuojančių beržynėlių. Ošiančios girios ir miškai išsaugojo senovės Lietuvos šventą tylą, o girių upeliai išliko žmogaus rankos nesužaloti. Tik Utenos žemėse galima pamatyti tokius įspūdingus gamtos ir žmogaus sukurtus paminklus: milžiniškas daubas, kimsynes, didžiulius riedulius, kosminius akmenis, šimtus protėvių supiltų pilkapių, etnografinius kaimus, piliakalnius.

Medžiagos keliautojams po Utenos kraštą surinkimą finansavo Alauša degalinių tinklas. Kelionėje sutaupysite degalus užsipylę Alauša degalinėse. Degalinių tinklas Vilniuje, Kaune, Utenoje, Šiauliuose, Ukmergėje, Marijampolėje, Kudirkos Naumiestyje, Šalčininkuose, Ignalinoje, Visagine, Daugailiuose. Kokybiški degalai Jūsų kelionei mažesne kaina,

 

Degalinės Utenoje

Nauja moderni Alauša degalinė Utenoje. Nustebsite mažomis Alauša degalinės degalų kainomis. Sutaupykite savo kelionei pildami degalus Alauša degalinėje.

 

Lankytinos vietos Utenoje

Utenos krašto žmonės visuomet gyveno kartu su giria - ji juos maitino, slėpė nuo priešų, suteikė prieglobstį. Kiekviena Utenos rajono seniūnija unikali, įdomi ir gausi lankytinais objektais: Daugailių, Kuktiškių, Leliūnų, Saldutiškio, Sudeikių, Tauragnų, Utenos miesto, Utenos, Užpalių, Vyžuonų.

 

Daugailiuose puoselėjami senieji amatai - pinamos įvairiaspalvės tautiškos juostos, veikia vilnos karšykla. Kuktiškėse kukutis kviečia apžiūrėti pasakų motyvų skulptūras, paskanauti lietuviško obuolių sūrio. Leliūnuose žiedžiami puodai, įkurtas keramikos muziejus, mįslingai stovi trys piliakalniai - Utenos krašto simboliai. Saldutiškio seniūnijoje kasmet vyksta tarptautinis Nepriklausomo kino vilkų festivalis, mažuosius turistus ypač džiugina triušiukų slėnis ir kvepiantis braškių ūkis. Sudeikiuose, prie ežero, stovi Bikuškio dvaras, pritraukdamas įvairiausių sričių menininkus, vyksta tapytojų plenerai, koncertai ir spektakliai. Tauragnuose auga šimto vyšnių medelių sodelis - Gesės sodas, įkurtas kraštietei, mokslininkei E. Šimkūnaitei atminti, Minčios malūnas suka vandens ratą su krentančiomis kaskadomis. Istoriškas ir modernus Utenos miestas puoselėja tradicijas, auga ir klesti: atgimsta senasis Utenos dvaras, kuriame veiks modernus STEAM centras su laboratorijomis, veikia Utenos kraštotyros muziejus, kuriame pasitelkus išmaniąsias technologijas galima pasivaikščioti po senąjį miestą, Laisvės kovų muziejus pateikia modernią ir interaktyvią ekspoziciją apie skaudų laikotarpį po Antrojo pasaulinio karo, miesto centre džiugina kūrybinės erdvės, stiklo galerija, avangardinės skulptūros, šviečiantis fontanas su muzikine ir vaizdine programa Dauniškio ežere. Utenos seniūnijoje skraido ne tik lėktuvai, bet ir raganos ant šluotos - įkurtas Raganų muziejus. Aplinkiniuose kaimuose esantys ūkiai gali pasiūlyti ne tik šviežių, skintų uogų, vaisių, daržovių, bet ir liofilizuotų. Poeto A. Nyka- Niliūno gimtinėje iš gėlių ir kitų augalų audžiami įspūdingi gobelenai. Užpalių krašte svarbiausias kultūros paveldo objektas - Užpalių dvaro sodyba ir kamenyčia, įkurta žirgininkės Viktorijos Rastenytės- Jovarienės. Moteris organizuoja naktigones su žirgais, orientacines sporto varžybas miške. Užpalių vietovėse įsikūręs ne vienas bitynas, kur galima įsigyti aromatingo medaus ir jo produktų. Gyvybės pritvinkęs Vyžuonų botaninis draustinis lyg neatrastas kraštas stebina savo  kosminiais akmenimis ir nematytais augalais.

Šeimyniškių atodanga ir konglomeratas Užpaliuose Utenoje

Šeimyniškių atodanga konglomerato uolos šalia Užpalių gamtos paminklas. Puiki vieta pasėdėti ant suoliukų ir suvalgyti pusryčius grožintis apylinkėmis.

Utenos rajono gyvenimas nestovi vietoje - aplinka keičiasi, atsinaujina. Čia įsikūrusios moderniausios regiono pramonės įmonės, gyvuoja smulkus ir vidutinis verslas, atsiranda naujų ūkių: levandų plantacija, ne vienas vynuogynas, arbūzų ūkis, modernūs bičių aviliai. Utenos rajonas turi nemažai turistinių maršrutų pėsčiomis, dviračiu, paspirtuku ir automobiliu, kurių metu galima apsilankyti pas ūkininkus ir įsigyti jų siūlomos produkcijos, apžiūrėti lankytinus objektus, piliakalnius, gražiausius ežerus, susipažinti su Utenos krašto gamta, istorija, architektūra. Pasirinkus maršrutą automobiliu galima aplankyti daugiau Utenos apylinkių vietų.

Automobiliu po Utenos kraštą

 

Patogiausia susipažinti su Utenos kraštu keliaujant automobiliu. Skirkite Utenos krašto pažinimui savaitgalį išvažiuodami anksti ryte. Rezervuokite sodybą nakvynei  ir pagal tai susidarykite kelionės maršrutą.

Mūsų rekomenduojamas maršrutas:

Utena - pasivaikščioti po miestą, užsipirkti produktų kelionei.

Užpaliai - įdomus pats miestukas, malūnas, Šeimyniškių atodanga.

Daugailiai pro Bajoriškes - žvyrkelis, labai gražu gegužės mėnesį, kai žydi slyvos, raktažolės, pienės, obelys, vyšnios. Jei ilgiau sausa rekomenduočiau kitą maršrutą rinktis.

Tauragnai - kelias žvyrkelis, gražios apylinkės.

Šuminų kaimas pro Vaišnoriškes. Galima skirti laiką pėsčiųjų arba dviračių kelionei. Nors pagrinde maršrutai automobilių naudojamais žvyrkeliais, tai sausą dieną bus daug dulkių.

Sudeikiai, nakvynė prie Alaušo. Jei neskubėti tai pirmą dieną Utena, Užpaliai, Daugailiai, Sudeikiai. Antra diena Šuminai, Tauragnai, Saldutiškis, Kuktiškės.

Kiekvieną iš šių objektų plačiau pristatysime žemiau. Sėkmės kelionėje. Užsukite į Alaušą Utenoje nuplauti automobilį po kelionės.

Daugailiai

Daugailių seniūnija yra šiaurės rytiniame Utenos rajono pakraštyje, prie kelio Utena- Zarasai. 1836 m. pro Daugailius buvo nutiestas Peterburgo- Varšuvos plentas ir įsteigta pašto stotis, kuri buvo svarbi miestelio istorijoje, todėl 2004 m. sukurtame miestelio herbe pavaizduotas senovinis paštininkas - raitelis su pašto krepšiu ir ragu. Visus atvažiuojančius į Daugailius pasitinka paminklas ,,Dievui ir tėvynei", jis išliko nenugriautas viso sovietmečio metu. Daugailiai turi savo kultūros namus, kuriuose gali reikštis visi kūrybingi žmonės, veikia nedidelis mėgėjų teatras. Teatro trupė gastrolėms keliauja į Utenos ir Zarasų rajonų miestelius. Daugailių gyventojus suburia Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės atlaidai, kurie vyksta liepos mėnesį. Tradicine tapusi miestelio šventė vyksta dvi dienas. Pirmąją dieną daug pramogaujama, vyksta apdovanojimai, koncertai, jaunųjų meškeriotojų varžybos, piešinių ant asfalto konkursas. Antroji diena skirta maldai.

 

 

 

Čia gyvenantys žmonės myli savo gimtąją žemę, vertina senuosius amatus, rankdarbius, tradicijas. Daugailiečiai moka dirbti ir švęsti. Jie brangina savo kraštiečius, puoselėja jų atminimą. Daugailių miestelyje gyvenanti Julija Kaminskienė yra tautodailininkė, kuri savo pirštų galiukais pina įvairiaspalvių raštų juostas. Didelio susidomėjimo sulaukianti Julija Kaminskienė pintomis juostomis puošia įvairius etnografinio meno puoselėtojus, Utenos rajono savivaldybės tarybos narius, folkloro ansamblius, dalyvauja parodose. Įvairių spalvų ir raštų juostomis puošiami vyriški ir moteriški tautiniai drabužiai, skrybėlės, batai, pinami kaklaraiščiai.

 

Daugailiai žymūs senaisiais amatais: vilnos vėlimas, linų minimas mašina- linamine. Nepriklausomos Lietuvos metais Daugailiuose buvo trys vilnos karšyklos. Šiandien taip pat Utenos rajone, Poškonių kaime, Petro ir Gražinos Bakėjų šeimos sodyboje, veikia vilnos karšykla. Apsilankius galima pamatyti, kaip vilna virsta siūlais, veltiniu ar antklode. Vilnos apdorojimo įrenginiai, kuriuos vilnos karšėjas Petras pats surinko, turi savo šimtmečių istoriją. Išplautos vilnos išdžiovintos,  iškedenamos. Vilna plauta tik su vandeniu, be jokios chemijos, kad liktų jos naudingos savybės. Po tokia vilnos antklode neprakaituojama, šilta, vilna gerina kraujotaką. Karšyklėlę įkūrę šeimininkai velia įvairius produktus: kepures, šlepetes. Ant veltų kepurių naudojamos gamtos detalės: lelijos, lapeliai, varlytės, bitutės. Tokios kepurės smagios, užsidėjus linksma vieniems į kitus žiūrėti. Bakėjų karšykla priima ir individualius užsakymus. (8-655) 81553 info@vilnute.lt

 

Ką pamatyti Utenos rajone

Bakėjų karšykla

Turistinis maršrutas po Daugailių kraštą automobiliu 28 km

 

Maršruto sudėtingumas - vidutinis. Važiuojama 95% asfaltu ir 5% žvyrkeliu. Kelionės eiga: Atminimo akmuo Lietuvos tūkstantmečiui paminėti Daugailiuose, Didžiojoj g. Netoliese įsikūrę Daugailių ąžuolynas ir vabzdžių namai. Ąžuolyne galima apžiūrėti vabzdžių namus - tai įdomus objektas vaikams. Už 370m randasi Paminklas ,,Dievui ir Tėvynei". Toliau keliaujama į Daugailių krašto muziejų (dėl apsilankymo reikia susitarti iš anksto  +370 615 39963). Sekanti vieta taip pat netoliese - Daugailių Šv. Antano Paduviečio bažnyčia, kuri turi baroko bruožų. Bažnyčia yra kryžminio plano, liaudies architektūros formų, turi du bokštus. Viduje yra trys altoriai. Šventoriaus tvora - akmenų mūro, o jo kampe stovi medinė varpinė. Už 300 m - Daugailių piliakalnis. Pasakojama, kad Daugailiuose buvę pelkėti miškai, kuriuose augo daug gailių. Pavadinimas taip pat kildinamas nuo asmenvardžio Daugėla. Daugailių miestelis įsikūręs šalia piliakalnio, kuris datuojamas nuo I tūkstantmečio prieš Kr. Ant piliakalnio stovi medinis kryžius, atsiveria nuostabi panorama.

Pritrūkus degalų ar užsimanius kavos, karštų užkandžių ar desertų galima rasti 600 m nuo Daugailių piliakalnio nutolusią degalinę ,,Alauša", kurios vardas kilęs nuo tyvuliuojančio Alaušo ežero ir buvo išrinktas gražiausiu lietuviškos įmonės pavadinimu. Degalinės vadovas Algimantas Čaplinskas kilęs iš Moliakalnio, netoli Svėdasų, su dideliu atsidavimu rūpinasi savo krašto žmonėmis, remia Utenos katalikų bažnyčias, globos namus, varguolių valgyklą, švietimo, kultūros, sporto veiklas, daugelį vykstančių švenčių. Daugailių degalinėje visą parą veikia kavinė, adresas: Plento g. 15, Daugailiai, Utenos r. sav.

Degalinė Alauša Daugailiuose

Degalų užsipilti verta Daugailiuose esančioje Alauša degalinėje

Vykstama prie Kryžiaus enciklopedininko B. Kviklio sodyboje (adresas: Zastrono k., Daugailių sen.). Toliau keliaujama į Šiožinių k., poeto J. Šiožinio sodybą, čia stovi stogastulpis. Už 7 km - A. ir M. Miškinių literatūrinė- etnografinė sodyba. Čia kasmet vyksta poezijos šventė. Sodyboje apsilanko grupelė Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės atlaidų dalyvių. Miškinių sodyboje taip pat pristatomos naujos knygos, vyksta spektakliai, parodos, rengiami edukaciniai užsiėmimai. Miškinių sodyboje yra išlikęs namas, kuriame gyveno iš tremties sugrįžęs poetas Antanas Miškinis. Dabar čia įrengtas memorialinis muziejus, kuriame galima pamatyti Miškinių giminės daiktus, Motiejaus Miškinio verstų knygų originalus. Muziejaus ekspozicijai priklauso ledainė, rūsys, šulinys, tvartas, kuriame gausu įvairių įrankių. Norintys gali pasimokyti kai kurių amatų paslapčių, darbų atlikimo technikų. Miškinių sodybą puošia Prano Kaziūno sukurtos medžio skulptūros. Keliaujama 4.5 km į Pikčiūnų koplytėlę ir koplytstulpį. Paskutinė maršruto vieta - Taukelių dvaro senosios kapinės ir gydytojo J. Šimkevičiaus kapas.

Dar vienas piliakalnis apylinkėse, nutolęs nuo Daugailių apie 15 km yra Brinkliškių piliakalnis. Piliakalnis įrengtas kalvos aukščiausioje, rytinėje dalyje. Aikštelė ovali ir pailga, pietiniame šlaite - terasa. Piliakalnio šlaitai - vidutinio statumo, apaugę pušimis. Manoma, kad ant piliakalnio 1250 metais stovėjo Daugailių pilis, o  XVII a. pastatyta bažnyčia. Praėjus maždaug šimtmečiui bažnyčia sudegė į ją trenkus žaibui. Kai kurie gyventojai šią nelaimę priskiria velniui, kuris pavydėjo bažnyčiai vaizdingos vietos. Tarpukariu ant piliakalnio buvo įrengtos kapinės. Važiuoti keliu Lukošiūnai - Gateliai, pravažiavus Brinkliškio kaimą ir aukštumoje pasukus į dešinę pietryčių kryptimi, rasite piliakalnį už 150 m.

 

Poilsio sodybos Daugailiuose

"E&M sodyba"

Paščio g. 6, Taukelių k., Daugailių sen., Utenos rajonas

+370 641 40088

http://www.emsodyba.prieezero.lt

Aido Kundavičiaus kaimo turizmo sodyba

+370 671 19703

Polekniškio k., Daugailių sen., Utenos r.

Sodyba „Geltonžiedė liepa"

+37068215094

Kubilių k., Daugailių sen., LT-4921 Utenos r.

 

Sauleleidis

(8-685) 31137

Paežerės g. 32, Ruklių k., Daugailių sen, r., Utena

 

 

Kuktiškės

,,Kur teka upė Kuksos, ten tupi kukutis, o kur tupi kukutis, ten Kuktiškio miestelis". Kuktiškių herbe taip pat kukutis: raudonas, su raudonai juodu kuodu, sparnais ir uodega. Pirmą kartą Kuktiškės paminėtos 1387 metais, kai Jogaila jas padovanojo Vilniaus vyskupijai. Ir nuo to laiko Kuktiškės jai priklausė apie 500 metų. Kuktiškės yra įsikūrusios apie 14 km į pietryčius nuo Utenos. Tai mažiausia Utenos rajono seniūnija.

 

Maršrutas automobiliu Kuktiškėse:

 

Pačiame Kuktiškių miestelio centre puikuojasi Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia. Tai istoristinio stiliaus, H raidės plano, su keturiais priestatais, trisiene apside ir bokštu šventykla. Šalia šventųjų paveikslų, galima pamatyti unikalias vėdinimo angas. Bažnyčioje stovi senoviniai vargonai ir medinis kryžius. Priešais bažnyčią stovi Šv. Mykolo arkangelo paminklas. Paminėti šimtąsias gimimo metines, Kardinolui Vincentui Sladkevičiui, kuris kunigavo šioje bažnyčioje, kieme stovi paminklinis akmuo. Birželio 24 dieną Kuktiškėse svarbi šventė - Šv. Jono atlaidai, kartu švenčiama kraštiečių šventė. Į savo mylimą tėviškę sugrįžta kuktiškiečiai ir svečiai iš visų Lietuvos ir pasaulio kraštų. Kuktiškėse švenčiama Žolinė, kai atsisveikinama su vasara, gėlėmis ir želmenimis. Žmonės surišę gėlių puokšteles ir į jas įkomponavę daržo gėrybes atskuba į bažnyčią, o Kuktiškių parke buvo nupintas įspūdingas floristinis kilimas. Netoliese - Kuktiškių skulptūrų parkas. Tai Kuktiškių bendruomenės iniciatyva kuriamas parkas, kurį puošia dvylika skulptūrų. Prie tvenkinio - trys tautodailininko, medžio skulptoriaus Stasio Karanausko sukurti stogastulpiai ir skulptoriaus, tautodailininko Valentino Šimonėlio sukurtos skulptūros. Aplankomas Muziejus ir knygų prieglauda Čiužų sodyboje. 2010 metais socialinių mokslų daktaras Antanas Čiužas ir filologė Elena Čiužienė savo sodyboje Kuktiškėse įsteigė kryždirbio Antano Deveikio ir knygnešio Liudviko Misevičiaus Kuliešiaus atminimo muziejų ir knygų prieglaudą. Nuo muziejaus pradžios sukaupta apie 2000 knygų, tarp jų nemažai senų ir retų leidinių. Tarp knygų galima pamatyti ir senovinių rakandų.

Sekanti stotelė labai mėgstama vaikų. Vieno kiemo sodybos (Vytauto g. 10) teritorijoje Kuktiškėse įrengtas vaizduotės parkas- muziejus, kuriame galima apžiūrėti net 60 skulptūrų pagal pasakų motyvus. Rankų darbo skulptūros padarytos iš gelžbetonio, ant jų galima laipioti, o tai labai patinka vaikams. Kieme pastatytas pasakų namelis ,,Drakono džiunglės", ant kurio sienų kabo piešiniai išlipdyti iš betono: įvairiaspalviai tigrai, paukščiai, drakonai, gyvatės. Toks namelis yra vienintelis Europoje ir kelia didžiulį susižavėjimą ne tik vaikams, bet ir jų tėveliams. Namelį taip pat galima išsinuomoti šventėms, gimtadieniams. Toliau važiuojama iki šaltinio Pagelžkelės Versmelės. Nuo stendo galima pamatyti takelį vedantį į mišką. Šiek tiek paėjus takeliu atsiduriama prie versmės, virstančios iš betono. Apylinkių gyventojai jau daug metų važiuoja iš šaltinio pasisemti vandens. Čia mėgsta atsigaivinti žalčiai ir angys, kurių gausu apylinkės raistuose. Už devynių minučių kelio - Raganų muziejus. Važiuojama toliau apie 12 min aplankyti Utenos Kristaus žengimo į dangų bažnyčios.

 

Ką veikti Utenoje

,,Drakono džiunglės" Kuktiškėse

 

Maršrutą ,,paskaninti" gali seniūnijoje gyvenantys ūkininkai, kurie noriai sutinka atvykėlius. Kuktiškių miestelyje Vaida ir Gvidas Pauliai gamina obuolių sūrį - vieną seniausių  lietuviškų saldumynų. Šimtametes obuolių sūrio gaminimo tradicijas puoselėjanti šeima siūlo net 30 skirtingų obuolių sūrių rūšių su įvairiais priedais: su vyšniomis, kedro riešutais, su kriaušėmis, kanapėmis, pomidorais, anyžiumi, čili pipirais ir mėta. Sūris gaminamas rankomis: obuoliai lupami, pjaustomi, verdami, džiovinami ir brandinami ant malkomis kūrenamos krosnies. Šiandien brandintas obuolių sūris - gurmaniškas patiekalas, mėgstamas ne tik lietuvių, bet ir užsienio degustuotojų. Vaida ir Gvidas yra Lietuvos tautinio paveldo gamintojų ir kūrėjų asociacijos nariai, aktyviai dalyvauja mugėse, renginiuose, šventėse.

 

Arbūzų augintojai Lina ir Vaidas Gaižučiai iš Kuktiškių seniūnijos, Asmalų kaimo arbūzus ir melionus augina ne vienerius metus ir atrado tinkamiausias veisles ir auginimo metodus, kad šie vaisiai prisitaikytų prie mūsų klimato sąlygų. Utenos gyventojai ir svečiai gali paragauti ką tik nuskintų saldžių ir sultingų arbūzų užaugintų savo krašte.

Kuktiškėse įsikūrusi įvairių medžio dirbinių parduotuvė- dirbtuvės ,,Gimę iš medžio". Gaminami sodo, namų papuošimai, pavėsinės, vaikų žaidimo aikštelės. Galima įsigyti originalių margučių stovelių, lovelių, žvakidžių, žaidimų vaikams.

Įdomios vietos Utenos rajone

,,Gimę iš medžio" padėklai

 

Pakeliui iš Utenos į Kuktiškes, 6 km nuo Utenos, pietinėje Nemeikščių užtvankos pusėje, yra Griūtys - jaukus senovinis gatvinis kaimas. Kadaise kaimas priklausė Kuktiškių dvarui, kuriam mokėjo činčo mokestį. Seniausi Griūčių kaimo gyventojai buvo Katinai, vėliau - Araminai, Kaušylai, Kunčiūnai, Stundžios. Šiandien išliko tik senbuviai Katinai ir Araminai, ūkininkauja ne viena darbšti šeima. Tik įvažiavus į kaimą, pasitinka senoviniai namai su ornamentuotas langais - Jono Aramino ir Ramūno Katino sodybos. Užsukus į Katinų šeimos ūkį galima paragauti šviežiai spausto linų sėmenų aliejaus, galbūt ir pamatyti, kaip jis spaudžiamas. Lietuvos auksu vadinamas linų sėmenų aliejus natūralus, nerafinuotas, be jokių priedų. Katinų ūkyje linų auginimo ir aliejaus spaudimo tradicijos gyvuoja daugiau nei šimtą metų. Čia spaudžiamas aliejus pripažintas Lietuvos tautinio paveldo produktu ir apdovanotas aukso medaliu ,,Rinkis prekę lietuvišką" 2019 metais. Ūkyje taip pat galima įsigyti  riešutų, sėklų ir kitokių sveikų produktų. Ramūno Katino šeimos ūkis Kalvų g. 4, Griūčių kaimas, LT-28123 Utenos r. , Telefonas: 8 686 48 432, El. paštas: info@katino.lt

 

Kur pavalgyti Kuktiškėse

Delta mityba, MB
(8 668) 53880
Kuktiškių sen., Pavyžinčio  k. 6, Utenos r. sav., LT-28335

 

Kur apsistoti Kuktiškėse

Vydūnų sodyba

vidunusodyba@gmail.com

+370 682 84200

Piliakalnio g. 18, 33337 Kuktiškės, Lietuva

 

Kaimo turizmo sodyba ,,Komfortita"

stundzieneroma@gmail.com

+370 686 79922

www.komfortita.lt

Ežerų g. 17, Buitūnų k., Kuktiškių sen., Utenos r.

 

Aido ir Vido sodyba (netoli Kuktiškių)

Utenos g. 2 Asmalai, 28340 Utena, Lietuva

 

 

Leliūnai

Leliūnų miestelis, seniūnijos centras, įsikūręs abipus Zarasų- Kauno plento, prie Anykščių rajono ribos, 13 km nuo Utenos miesto. Šiandien Leliūnų seniūnijoje gyvena 500 gyventojų. Leliūnuose ir didelis, ir mažas prisiliečia prie molio ir bando nužiesti puodą, varpelį ar kitą dirbinį - čia įsikūręs Vytauto Valiušio keramikos muziejus. Leliūnų himnas prasideda žodžiais ,,Trys piliakalniai juosia Leliūnus". Norint pajusti šio krašto praeitį ir istoriją šio maršruto metu rekomenduojama aplankyti visus tris. Tik prie piliakalnio jaučiasi tokia ypatinga dvasia, o užlipus ant jo atsiveria nuostabi panorama.

 

Turistinis maršrutas automobiliu po Leliūnų kraštą 37 km

Narkūnų piliakalnis su priešpiliu yra vienas ryškiausių Utenos krašto simbolių, datuojamas I tūkstantmečiu pr. m. e. - II a. ir XIV a. - XV a. pradžia. Piliakalnio aikštelė trikampė, pailga šiaurės- pietų kryptimi, 55 m ilgio ir 35 m pločio šiaurinėje pusėje. Šlaitai statūs ir apaugę medžiais, vakarų šlaite įrengti laiptai. Priešpilis (Utenio Kapas) įrengtas už griovio, šiaurinėje pusėje. Vakarinėje pusėje yra papėdės gyvenvietė. Tyrinėjimų metu rasta virš 800 radinių: strėlių, geležinių arbaleto, smeigtukų, kirvis, ylų, peilių, dalgių, spynų, apyrankių, adatų, keramikos, daugiau nei 7 tūkst. gyvulių kaulų. Spėjama, kad ant piliakalnio stovėjo Nalšios kunigaikščio Daumanto pilis, prie kurios kūrėsi gyvenvietė. Ant piliakalnio galima pasisupti ant čia pastatytų sūpynių, o piliakalnio papėdėje pailsėti ant suoliukų. Už devynių kilometrų aplankoma vieną gražiausių Utenos krašto sodybų, kuri tarsi nedidelis botanikos sodas. Išpuoselėtą D. ir V. Neliupšių sodybą galima rasti Dirvoniškio kaime, pravažiavus pro Antalgės kaimą ir pasukus į kairę. Važiuojant plentu Kaunas- Utena, tarp Ažugirių ir Antalgės kaimų, kairėje kelio pusėje stovi informacinė rodyklė į Sūngailiškio piliakalnis. Vidinksto ežero pietvakariniame krante esantis piliakalnis mena I tūkst. pradžią. Vykstama 6 km iki miestelio centro, kur aplankomas Vytauto Valiušio keramikos muziejus. Tai vienintelis tokios apimties keramikos muziejus Lietuvoje. Jame veikia įvairios keramikos parodos. Molio dirbtuvės įrengiamos organizuojamose miestelio šventėse ir žiesti savo rankomis bando susirinkę žmonės. Rugsėjo mėnesį vyksta molio kermošius, kur renginio metu dirbti su moliu padeda Vytautas Valiušis. Šventės metu galima įsigyti puodžių dirbinių, stebėti kitų keramikos meistrų darbą. Molio kermošius vyksta kompozitoriaus Juozo Karoso sodyboje, Spraguičių kaime. Čia įrengtas klojimo teatras, kuris puikiai tinka Utenos rajono teatro ir kitų kolektyvų pasirodymams. Po spektaklio šventė tęsiama Leliūnų šv. Juozapo bažnyčioje, kuri aplankoma sekanti. Neogotikinė Leliūnų bažnyčia - viena gražiausių Utenos krašto bažnyčių, kuri buvo įamžinta fotografijos parodoje ,,Leliūnai. Bažnyčia. Metai". Jos autorius Utenos rajono savivaldybės tarybos narys, Leliūnų seniūnijos bendruomenės pirmininkas Kęstutis Udras. Bažnyčioje skamba vieni geriausių Lietuvoje vargonų, kuriais grojo Juozas Gruodis, Juozas Karosas, Juozas Strolia. Vyksta vargonų muzikos koncertai: „Dvasinės atgaivos vakarai", sakralinės muzikos koncertai iš ciklo „Gaudžia istoriniai vargonai", Aukštaitijos vargonų muzikos festivalis. Atvyksta geriausi Lietuvos ir užsienio šalių vargonininkai bei solistai. Į koncertus žmonės suvažiuoja ne tik iš Utenos apylinkių. Aplankomas Leliūnų sakralinio meno muziejus, esantis adresu: Kauno g. 27, Leliūnai, Utenos r. Mintis įkurti muziejų kilo moterų bendrijai ,,Leliūna", kurios siekė paįvairinti bendruomenės žmonių gyvenimą. Iš senų kaimo žmonių sodybų surinkti šventi paveikslai, įvairūs seni daiktai, kurie buvo perduoti iš kartos į kartą. Muziejus įkurtas prie pagrindinio kelio esančiuose parapijos namuose. Muziejaus eksponatų gausa ir įvairovė kviečia domėtis, iš kur tie daiktai atkeliavę ir kam buvo naudojami. Galima pamatyti Leliūnų bažnyčios vargonininko ir choro vadovo Stanislovo Šakėno pirmieji jo darbo vargonėliai, jo tėvo žibintas, karo metu kulkos peršautas bažnyčios lango stiklas, senovinės aukų dėžutės, pirmasis altorėlis ir kiti daiktai.

Netoliese Kauno g. 29-2 yra Leliūnų kultūros centras. Nuo Leliūnų susikūrimo, vietiniai gyventojai vakarodavo trobose su dainomis, susirinkdavo per šventes ir atlaidus. Vėliau, veikė lietuviškos organizacijos: jaunųjų ūkininkų būrelis, šaulių būrys, teatro mėgėjų būrelis, pavasarininkai, jaunalietuviai, blaivybės draugijos skyrius. Leliūnų kultūros centras įsteigtas 1957 metais buvusiuose parapijos namuose. 1961 metais kompozitorius Juozas Karosas sukurė „Leliūniečių kadrilį". Leliūnų kultūros namuose suburti įvairūs kolektyvai: moterų ansamblis, kaimo kapela, šokių kolektyvas. Dalyvaujama visose rajono dainų šventėse, pastatyti nuostabūs spektakliai.

Leliūnų seniūnijos ūkininkė V. Morozovienė savo turimą bityną praplėtė moderniais, linksmai atrodančiais daugiaaukščiais aviliais. Į tokius avilius talpinasi dvigubai daugiau meduvių su koriais, todėl gaunamas didesnis našumas. Šiandien visuose aviliuose gyvena 45 bičių šeimos. Ūkis įsikūręs pačiame Leliūnų miestelyje. Galima užsukti apžiūrėti avilius ir įsigyti medaus. Tel.: 865648466,  vmorozoviene@gmail.com

Kelionė po Utenos rajoną

V. Morozovienės bitynas

 

 

 

V. Morozovienės modernūs aviliai

Už devynių kilometrų stūksantį Pakalnių piliakalnį galima rasti važiuojant keliu Pakalniai- Leliūnai, dešinėje kelio pusėje. Nuo piliakalnio atsiveria Vidinksto ežero ir Pakalnių miestelio panorama. 1918 m. ant piliakalnio buvo pastatytas 18 metrų kryžius, o dabar jo vietoje stovi mažesnis kryžius. Piliakalnio aikštelėje palaidoti žuvę partizanai. Tyrinėjimo metu rasta keramikos dirbinių, stulpaviečių, įgilinto židinio dalis ir kt.

Kur apsistoti Leliūnuose

Kaimo turizmo sodyba ,,Geras"

El. p. sodybageras@gmail.com

Tel. +370 605 20110

​​Sodybos koordinatės: 55.641771, 25.274161

 

VIP Green House of Hope for two

Pūstinkos kaimas, Debeikių seniūnija 4, 29360 Leliūnai, Lietuva

 

 

Saldutiškis

Saldutiškio žmonės darbštūs, geri, jų tarpe nemažai tautodailininkų - audėjai, mezgėjai. Miestelio svečiai čia atvažiuoja pabūti prie ežerų, pasisemti gamtos ramybės, o rudenį grybauti. Utenos rajone esančio Saldutiškio miestelio pavadinimas kildinamas nuo čia gyvenusių gudų, taip buvo vadinama gudų gyvenama sala ar vietovė. Apylinkėse netrūksta vaizdingų vietų -  įsikūręs tarp miškų ir ežerų, šalia geležinkelio. Saldutiškės buvo išrinktos gražiausiu Utenos rajono miesteliu. 1899 m. dvaro paveldėtojo, karo inžinieriaus, generolo Boleslovo Jaloveckio iniciatyva, nutiesus siaurąjį geležinkelį Panevėžys- Švenčionėliai, Saldutiškio gyvenvietė pradėjo kurtis ir augti. Didelę reikšmę miestelio klestėjimui turėjo miško medžiagų eksploatavimo įmonė. Šiandien Saldutiškio Stoties gatvėje senasis grindinys atrodo lyg senovinis istorinis filmas. Saldutiškio seniūnijos plotas - 11460 hektarų. Seniūnijoje gyvena 980 gyventojų. Saldutiškio miestelyje gyvena apie 380 gyventojų.

 

 

Saldutiškio seniūnijos maršrutas automobiliu

 

Kelionės pradžioje aplankomi Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia ir Saldutiškio dvaras. Saldutiškio dvaras minimas nuo aštuoniolikto amžiaus pabaigos. Ilgiausiai savo rankose jį išlaikė sena Rusijos giminė Jelovetski. 1832 metais dvarą nusipirkusio Antano Jaloveckio sumanymu Saldutišky iškilo klasicistinio stiliaus rūmai. Jie buvo įrengti kaip didikų rezidencija, su kambariais, valgomuoju, biblioteka. Į pastatą buvo patenkama pro šiaurietišką renesanso frontonėlį. Vidus puoštas botaniniais ir geometriniais ornamentais. Labiausiai dvaras suklestėjo, kai pateko į anūko Boleslovo Jaloveckio rankas. Jis domėjosi geležinkeliais, suprojektavo du elitinius caro traukinius. Dvaro valdos plėtėsi, dvaro sodybos pašonėje pastatytas tvartas, ledainė. Išplėtus ūkį, aplink rūmus suformuotas 11 ha parkas,  pasodintos 22 medžių ir krūmų rūšys, keletas miško kvartalų apsodintas maumedžiais, pasivaikščiojimams nutiesta liepų alėja, prie dvaro pasodinta daugybė rožių krūmų. Prie rūmų buvę veidrodžiai rožių kiekį padvigubindavo. Vietiniai dvarą kartais pavadindavo ,,rožių dvaru". Nuo rūmų iki geležinkelio stoties apsodintas kelias. Šeimininkams pasitraukus į užsienį, tarpukariu dvare buvo įkurtas vienuolynas. II pasaulinio karo metais įkurta ligoninė. Šiandien dvaro pastatai privatizuoti, čia rengiami kultūriniai, pažintiniai renginiai. Adresas: Laisvės a. 5, Saldutiškis. Tel.: 868586899 Šalia dvaro - Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia pastatyta 1928 metais. Ispūdingai atrodo šventoriaus tvora, kuri padaryta iš akmenų ir grandinių, simbolizuojanti rožinį. Kiekvienam kaimui skirta po akmenį. Atėjus klebonui Jurgiui Kazlauskui, prasidėjo Saldutiškio miestelio gražėjimas. Jis pirmasis pradėjo tvarkyti kleboniją ir jos aplinką, o žmonės užsikrėtė iniciatyva.

 

Toliau vykstama į Antalamėstės kaime, Saldutiškio seniūnijoje esantį Triušiukų slėnį, kuris jau beveik dešimtmetį džiugina mažuosius lankytojus ir ne tik. Aptvertoje 4,5 ha teritorijoje gyvena net 56-ių veislių triušiai: Belgijos milžinai, Vienos mėlynieji, Vienos pilkieji, Vienos baltieji, reksai ir t.t. Triušiukų slėnyje pasigrožėti galima ir kitais gyvūnais: tauriaisiais elniais, alpakomis, avytėmis, šinšilomis, Kamerūno ir Boer ožkytėmis, kupranugariu, kengūromis. Ir paukščiais: stručiais, fazanais, kalakutais, dekoratyvinėmis putpelėmis, antimis, žąsimis. Atvykus galima pramogauti: pajodinėti poniu, pašokinėti batutu, pažaisti kamuoliu, pasivaišinti kava ir ledais. Triušiukų slėnis dirba nuo balandžio mėnesio iki lapkričio, antradieniais- sekmadieniais. (Adresas: Girios g. 2 Antalamėstės k., Saldutiškis. Tel.: 867337553).

 

Važiuojama 250 m į pietus nuo plento Utena- Švenčionėliai, maždaug 2.5 km iki pelkėtų daubų apsupto Dryžių piliakalnio. Jo papėdėje gyventa žmonių. Archeologai čia yra radę lipdytos keramikos, geležies. Kiek toliau apie 20 metrų aukščio, beveik pusės kilometro ilgio šventakalnio gubrys. Per I Pasaulinį karą ant jo buvo įrengtas bunkeris, vėliau ligoninė sužeistiems kariškiams. Apylinkėse yra trys pilkapynai. Stasiūnų pakraštyje akmenimis apjuostose pilkapiuose vietiniai palaidoti V- VIII a. Iš viso čia yra apie 17 pilkapių.

 

Važiuojama 6.4 km iki Indubakiuose esančio vilko muziejaus. Žmonės čia atvyksta ne tik iš Lietuvos, bet ir užsienio: Latvijos, Estijos, Didžiosios Britanijos. 1977 metais režisierius ir operatorius Petras Abukevičius šioje sodyboje, dabartiniame muziejuje statė filmą apie vilkus, pagal japonų firmos užsakymą. Kai vyko filmavimas dalyvavo gyvi vilkai, jie buvo aptverti. Šiandien muziejuje galima pamatyti filmo kūrimo nuotraukas. Muziejų sudaro menininko memorialinė ekspozicija, vilkų apsaugos ekspozicija ir aplinkoje išsidėstęs gamtos skulptūrų parkas. (Tel.: 861549959).

 

Už 13 km, vaizdingame Mineiškiemio kaime, Saldutiškio seniūnijoje, įsikūręs braškių ūkis ,,Čiao braške". Prieš kelerius metus iškeitusi miesto gyvenimą į kaimo, vienų skaniausių uogų ūkį įkūrė keturis vaikus auginanti šeima. Auginamos ankstyvos desertinės braškės. Atvykus į ūkį galima pamatyti braškių plantacijas bei jų  įsigyti  (Tel.: 867406063).

 

Važiuojama 6 km iki Kirdeikių kaimo. Kirdeikių kaimas yra Saldutiškio seniūnijoje, vakariniame parko pakraštyje nuo 1554 metų. 1925 metais į Kirdeikių kaimą atvyko Juozas Breiva, kuris pastatė eklektinės architektūros Šv. Jono Krikštytojo parapijos bažnyčią, Liaudies meno namus ir vadovavo dūdų orkestrui. Viena kaimo pusė priklauso Nacionaliniam parkui su įžymiu Pakaso ežeru ir pilies sala, vadinama Čiūriu. Čia vyksta visi organizuojami kaimo renginiai. Pakaso ežero pakrantėje įrengtas medinių skulptūrų takas. Daugiafunkciniame centre įsikūrusioje bibliotekoje rengiamos parodos, yra muziejinė ekspozicija, kurioje galima pamatyti tradicinius buities daiktus, susipažinti su garsiais vietos žmonėmis. Kirdeikių kaime gyvena audimo amato puoselėtojas, vytinių juostų gamintojas, Domantas Žilėnas. K. Ladygos 18A, Utenos Tradicinių amatų centras ,,Svirnas" galima įsigyti tradicinių gaminių, reikalinga išankstinė registracija +370(685)76092. domantas.zilenas@gmail.com

 

Už 4.6 km Petkūniškio vns., Utenos rajone esančiame bityne ,,Bakanų bitės" galima ne tik mėgautis medumi, bet ir išbandyti natūralų sveikatinimosi būdą - rankų darbo barsuko, propolio, bičių, medetkų, kaulažolių ir tuopų tepalus. Pavasarį ūkininkai renka pušų žiedynus, o vasarą siūlo itin vaistingo pienių medaus su pušų žiedadulkėm. Daugybė žmonių įsigyję musmirių, barsuko ar kaulažolių tepalus negali atsidžiaugti jų daromu poveikiu. Į rankų darbo tepalus įeina renkami eglių, pušų sakai, į musmirių tepalą dedamos gailės sustiprina jų poveikį. Tepalai gali palengvinti reumato, sąnarių skausmus, naudingi kosuliui. Ūkyje galima įsigyti bičių duonelės, kuri yra didelis vitaminų ir mineralų šaltinis, žadina centrinę nervų sistemą, skatina regeneraciją, turi antibakterinį, antioksidacinį poveikį. Taip pat prekiaujama pavasario medumi, kupinu pienių aromato, birželio medumi, prisotintu pušų lipčiaus, medaus kupinu koriu. Vasaromis, savaitgaliais ir švenčių dienomis ,,Bakanų bitės" įsikuria netoliese esančiame ,,Bitininkystės muziejuje". Atvykus prie ,,Bakanų bičių" avilių rašyti ar skambinti Tel.: 868607001

Kur apsistoti Saldutiškio seniūnijoje

Kaimo turizmo sodyba „Birutės vienkiemis"

birutesvienkiemis@gmail.com

+370 615 25928

www.birutesvienkiemis.lt

Paąžuolių k., Saldutiškio sen., Utenos r.

Vitos sodyba prie Labanoro

vvitaa@gmail.com

+370 616 70224

Labanoro g. 24, Paalsodės k., Saldutiškio sen., Utenos r.

Sudeikiai

Seniūnijoje gyvena 1325 gyventojai. 1779 metais Bikuškio dvare leista įkurti miestelį - Sudeikius. Sudeikiai įsikūrę pietiniame Alaušo ežero krante, 10 km į šiaurės rytus nuo Utenos. Žmonės čia tinklais gaudė žuvį seliavą ir ant kranto ją sūdė - nuo sūdytos žuvies galėjo ir kilti pavadinimas Sudeikiai. Tai kurortinis miestelis, kuriame įrengta valčių prieplauka, čia galima išsinuomoti valtį, vandens dviratį, plaustą. Vaizdingos Alaušo pakrantės, kvapnūs pušynai, puikūs paplūdimiai ir skaidriausio, švariausio ežero vanduo vilioja žmones iš visos Lietuvos. Įbridus vanduo gilėja lėtai, tai labai patinka šeimoms turinčioms vaikų. Žiemos metu Alaušo slėnyje siūlomos pramogos - žvejyba, čiuožinėjimas pačiūžomis. Čia galima paragauti Alaušo ežero žuvienės bei aukštaitiškų blynų. Organizuojama kalėdinė šventė, kurios metu pinami advento vainikai, veikia Kalėdų senelio paštas, programa mažiesiems, sekama kalėdinė pasaka, skamba muzika.

Ką veikti Sudeikiuose Utenos rajone

Sudeikių pliažas šalia nuostabaus ir švaraus Alaušo ežero. Puikiai išvystyta infrastruktūra, automobilių aikštelės, parduotuvės, žaidimų ir sporto aikštelės.

Sudeikių gamta kasmet pritraukia menininkus tapyti gražiąsias Alaušo apylinkes. Sudeikiuose nuo 1999 m. vyksta plenerai, kurių metu sukurti darbai lieka Sudeikių miestelyje, čia jau keletą metų kuriamoje dailės galerijoje. Taip pat gaunamas neįkainojamas dvasinis turtas, kuriama gera atmosfera. Tapytojų plenero „Alaušas" dalyviai Sudeikių krašto gamtos grožybes, garsus ir spalvas perkelia ant drobės. Per 18 metų Sudeikių plenere dalyvavo ir kūrė per 130 menininkų iš Lietuvos ir pačių įvairiausių pasaulio šalių.

 

Turistinis maršrutas automobiliu po Sudeikių apylinkes

Atvykus į Sudeikius sankryžoje rodyklė į kairę „Dusetos 22 km". Pasukus ir pavažiavus 2  km rodyklė į dešinę „Bikuškis 1 km". Pasukus važiuoti iki dvaro. Iš vakarų pusės į ežerą įsiterpusiame pusiasalyje, stovi Bikuškio dvaro sodyba, menanti Oginskių, Radvilų valdymo metus. Vakariniame krante statūs šlaitai leidžiasi į ežerą, o pietvakariuose į daubą. Dauboje įvažiavimas į dvaro sodybą pažymėtas akacijų eile. Po II-ojo pasaulinio karo dvaras priklausė Sudeikių kolūkiui, rūmuose buvo įrengti butai. Vėliau čia  įrengta poilsiavietė, dvaro rūmai rekonstruoti, pakeistas jų išplanavimas. XX amžiaus 8-9 dešimtmetyje visas sodybos kompleksas patyrė daug permainų. Privačių savininkų entuziazmu ir pastangomis Bikuškio dvaras buvo prikeltas naujam gyvenimui. Šiandien dvaro sodybą formuoja trys pastatai ir jų liekanos: XIX a. pr. liaudiško klasicizmo dvaro rūmai, XVIII a. kluonas ir svirnas. Išlikę buvusios spirito gamyklos, vėliau daržinės liekanos, išretėjęs dvaro parkas. Jame auga klevai, bukai, liepos, erškėčiai, uosiai, guobos. Bikuškio dvare veikia meno galerija, kuriamas granito skulptūrų parkas, vyksta tapytojų plenerai, teatro spektakliai, simfoninės ir kamerinės muzikos koncertai. Vasarą organizuojama jogos stovykla, kurios metu piešiamos mandalos, vyksta meditacija.

 

Už 4 km nuo Bikuškio dvaro -  Sudeikių Švč. Mergelės Marijos parapijos bažnyčia, kuri saugo Sudeikių miestelį iš aukštybių. Ji stovi ant stambių akmeninių pamatų. Manoma, kad bažnyčia pastatyta 1781-1806 metų laikotarpiu. Bažnyčios skliautai klasikinio stiliaus, baltos spalvos. 1955 m. uždėtas barokinis frontonas su keturiomis kolonomis, o ant kraigo - ažūrinis geležinis kryžius. Šventorius aptvertas akmenų siena.  Čia vyksta garsūs Elžbietos atlaidai. Aukštaičių g. 23, Sudeikiai, Utenos r.

 

Maždaug už 11 km Romo Cibo bitynas randasi prie Lukno ežero, Luknių kaime. Bitininko bitės beveik visos važiojamose bitidėse, todėl vežant į miškus prie aviečių, gauromečių, viržių ir kitų augalų gaunamas įvairus medus. Kasmet vieną bitidę ūkininkas nuveža prie grikių. Romo Cibo ekologiško bičių medaus, bičių duonelės, žiedadulkių, vaško ir propolio galima įsigyti sodyboje bei mobiliuosiuose ūkininkų turgeliuose. Tel.: 865016171

 

Kur apsistoti Sudeikių seniūnijoje

Restoranas ir baras ,,Alaušo slėnis"

(8-640) 25604

centras@alausoslenis.lt

alausoslenis.lt

Pakrantės g. 53, Bikuškio k., Sudeikių sen., Utenos r.

 

,,Pipirų vila"

Telefonas: (8-681) 55551

El-paštas: pipiruvila@gmail.com

Adresas: Pakrantes 18 28401 Sudeikiai

 

Sodyba ant Lukno ežero

861243655

Ežero g. 16, Luknių k., Sudeikių sen., Utenos rajonas

 

Tauragnai

 

Nuo Utenos važiuojant į pietryčius 16 km,  randasi nuostabaus grožio Tauragnų kraštas, turtingas savo ežerais, kvepiantis miškais, žolelėmis. Dalis seniūnijos priklauso Aukštaitijos nacionaliniam parkui. Nuo XVI a. pab. Tauragnai vadinami miesteliu. Tapę valsčiaus centru plėtėsi, daugėjo gyventojų, vyko dideli turgūs, į kuriuos suvažiuodavo aplinkinių kaimų žmonės. Čia buvo prekiaujama liepų medumi, sūdytais grybais, žuvimi ir kitais miškų ir ežerų lobynais. 1914 metais Tauragnai buvo nualinti šiltinės epidemijos, karo, okupacijos. Tarpukariu Tauragnai atsigavo ir suklestėjo, tačiau II-asis pasaulinis karas vėl smogė, gaisrai sunaikino Tauragnų Šv. Jurgio bažnyčią prie Labės ežero, žuvo apie 120 partizanų, kilusių iš Utenos apylinkių. Šiandien seniūnijoje gyvena 1427 gyventojai, Aukštaitijos nacionaliniame parke dūzgia bitės, auga įvairios vaistažolės, uogos, grybai. Tauragnai pritraukia savo žaliomis kalvomis, kvapniais slėniais, tyvuliuojančiais ežerais. Čia gaminama natūrali produkcija susilaukia didelio dėmesio ekologišką turizmą vertinančių keliautojų. Tauragnuose galima įsigyti natūralių rankų darbo muilų, hidrolatų, pastilių gerklei, su įvairiomis vaistažolėmis, arbatų, bičių surinkto medaus ir jo produkcijos.

 

Ką veikti Tauragnuose Utenoje

Tauragnai puiki vieta ilgalaikiam apsistojimui. Moderniai įrengta paežerės poilsiavietė, jaukus miestelis, nuostabi apylinkių gamta.

Paklausus tauragniečio ,,Kur gyveni?", greičiausiai išgirsime atsakymą „Prie giliausio ežero Lietuvoje". Tauragnas Lietuvoje giliausias ir aukščiausiai virš jūros lygio  (164,6 m) iškilęs ežeras. Šiaurine ežero pakrante eina kelias 4930 Tauragnai-Šeimatis-Daunoriai, vakarine - 4902 Utena-Tauragnai-Kirdeikiai. Rytinę ežero pakrantę supa miškai, būdingi aukšti, vietomis net iki 40 m krantai. Į ežerą ties viduriu įsiterpia pusiasalis. Vasarą ežero vanduo būna vidutiniškai 19 °C, spalio mėnesį apie 9,7 °C, o lapkričio mėnesį 5,8 °C. Tauragnuose galima surasti tą idilišką ramybę, pasisemti iš gamtos energijos, taip pat įdomiai papramogauti. Tauragno ežero apylinkėse 2023 metų vasarą planuojama plukdinti pramoginį 12 vietų laivą, kuriuo žmonės plauks iš miestelio prie Taurapilio piliakalnio. Tauragnų krašte yra 13 istorijos paslaptis saugančių piliakalnių: Antabaltės, Jonaukos, Kalvių, Kamšos, Klykių, Papirčių, Rukšėnų, Sėlos, Šeimaties, Tauragnų I, Tauragnų II, Taurapilio, Ūdriškių. Taurapilio piliakalnio kalvelę ežero vanduo supa iš dviejų pusių. Nuo viršūnės atsiveria nuostabi apylinkių panorama. Piliakalnio šlaitai statūs ir aukšti, iš šiaurinės pusės ežero nuplauti. Dabartinis piliakalnio aikštelės plotis - 1 tūkst. 350 m2; 1970 metais tyrimų metu ekspedicija ištyrė dalį pilkapynų. Vienas pilkapynas yra iš turtingiausių pirmo tūkstantmečio vidurio kapų su gausiomis įkapėmis: kalavijas su puošniomis makštimis, sidabrinis ragas, sidabruoti pentinų apkalai, peilis, kirvis, segė. Vykti keliu Tauragnai - Sėla - Kirdeikiai. Prie pagrindinio kelio yra informacinis ženklas. Pavažiavus vieškeliu 1 km, sankryžoje sukti į dešinę. Piliakalnis matomas nuo pagrindinio kelio.

Tauragnų piliakalnis pasiekiamas plentu Tauragnai- Kirdeikiai, pavažiavus 750 m nuo sankryžos į Lamėstą, 200 m į šiaurę nuo plento. Piliakalnis įrengtas centrinės kalvos dalyje, Šventės kairiajame krante, į pietus nuo Tauragno ežero. Aikštelė keturkampė, pailga, dirvonuoja, o jos pakraščiuose auga kelios pušys. Šlaituose auga keletas lapuočių, kurie kertami kalvos galuose. Piliakalnio rytinis šlaitas eroduoja. Piliakalnis netyrinėtas, datuojamas I tūkstantmečiu - II tūkstantmečio pradžia.

Automobiliu ,,Žalias maršrutas po Tauragnų apylinkes" 48 km

Maršruto sudėtingumas - vidutinis. Važiuojama 25% asfaltu ir 40% žvyrkeliu, 35% miško keliu. Kelionės eiga: Senosios Tauragnų bažnyčios šventorius. Manoma, kad pirmosios bažnyčios statybos Tauragnuose siekia Vytauto Didžiojo laikus. Tauragnų bažnyčia buvo viena iš pirmųjų septynių Lietuvos bažnyčių ir pirmoji, iškilusi šiaurės Lietuvos žemėse. Bažnyčia su visais dokumentais ir svarbiais daiktais, meno kūriniais, puošniais vargonais sudegė vokiečių atakos metu. Dabartinė Tauragnų bažnyčia pastatyta 1969 m. Bažnyčioje gieda daug įvairių choristų. Nuo 1989 metų chorui vadovauja ir vargonuoja Jolanta Jurgelevičiūtė.

Už minutės kelio - habilituotai biologijos mokslų daktarei, žolininkei Eugenijai Šimkūnaitei atminti įkurtas vyšnių sodelis. Būtent šio augalo moteris norėjo ant savo kapo. Nuo 2014 metų, gegužės mėnesį Tauragnuose švenčiamas bendruomenės gimtadienis ir Vyšnių žydėjimo šventė. Šventė vyksta vyšnių sodelyje, dar vadinamame Gesės vyšnių sodu. Šiuo metu sodelyje auga 100 vyšnių.

 

Apžiūrima Tauragnų miestelyje esanti Tauro skulptūra. Sekanti stotelė skirta pailsėti gamtoje - ,,Tauragno slėnis". Tai didžiausia poilsiavietė apylinkėse, pasiekiama nuo automobilių stovėjimo aikštelės užlipus šimtą laiptelių. Viršuje matyti visas Tauragnas ir apačioje nutiesti takai. Pakrantėje - trys lieptai, įrengtos pavėsinės, laužavietės, tinklinio aikštelė ir vaikų žaidimo zona. Tauragno vanduo yra ypatingas - švarus ir skanus. Pastačius Utenos alaus kombinatą buvo tiriami aplinkinių ežerų vandenys ir nutarta vandenį alaus gamybai imti iš Tauragno.

 

Vykstama į Šeimaties kaime, 200 metrų nuo Tauragnų- Kazitiškio vieškelio stovinčio didelio, nepjauto kūgio formos riedulio Moko akmens. Ant akmens iškalti sunkiai matomi metai 1860. Šalia guli mažesnis akmuo, vadinamas Mokiuku. Vietiniai gyventojai bei keliautojai prie akmens ateina ne tik pabūti, bet paklausti patarimo, pasitarti, pridėti delną.

 

Už keturių kilometrų - Žigo liepa. Du šimtus metų žaliuojanti liepa stebina savo dydžiu ir grožiu. Virš jos kamieno pastebimas skraidantis erelis rėksnys. Netoliese Sukilėlių, žuvusių mūšyje su caro kariuomene Minčios miške, kapinės. Keliaujama į Minčios vandens malūną, pastatytą Minčios kaime, ant Minčios upės kranto. 1792 metais rašytiniuose šaltiniuose minimas Minčios malūnas buvo iš medžio rąstų, jame buvo keturios girnos ir vėlykla, veikė vario kalykla. Minčios dvaro ponai, malūno savininkai, mokėjo panaudoti upių ir upelių vandens jėgą. Šiandien galima pamatyti, kaip sumaniai atrodo malūnas, išlikę autentiškos malūno detalės: sukamas malūno ratas, įspūdinga užtvanka, judančios vandens kaskados. Malūno lankytojai gali net palįsti po tekančia srove ir atsigaivinti. Malūnas matomas nuo pagrindinės Minčios kaimo gatvės. Už dviejų kilometrų nutolusi Aukštaitijos ekologinė monitoringo stotis.

 

Keliaujama šešis kilometrus į Vaišnoriškės etnografinį kaimą. Vaišnoriškė - etnografinis kaimas Utenos savivaldybės pietryčiuose, Aukštaitijos nac. parke. Žaliuojančių Minčios ir Ažvinčių girių sandūroje, šalia vingiuoto, skaidraus Būkos upelio, randasi Vaišnoriškės kaimas, išlaikęs senąją kaimo užstatymo struktūrą. Senovėje miestelis buvo bitininkų, garsėjo liepų medumi. Jau 1765 m. prie Būkos upės stovėjo sena smuklė. Pirmoji gyvenamoji sodyba čia įsikūrė 1830 metais. Per gyvenvietę ėjo senasis Tauragnų- Braslavo vieškelis, kuris vedė į Tauragnų miestelį per Stū­čių, Šeimaties, Daunorių kai­mus, Ažvinčių dvaro girią į Laukstenius ir Kazitiškio dva­rą. 1902 - 1913 metais senoviniu liaudies stiliumi buvo atstatytos be­veik visos Vaišnoriškės kaimo pirkios ir tvartai. Buvusioje smuklės teritorijoje iki pirmojo pasaulinio karo pabaigos gyveno žydų tautybės šeima, kuri vertėsi medžių ir žuvų prekyba. Šiandien kaime yra penkios sodybos, o buvusios smuklės žymių nebelikę. Šioje vietoje stovi autobusų stotelė. Namų stogai dengti šiaudais, nendrėmis, malksnomis. Namai pagražinti vėjalentėmis, išpjaustytomis detalėmis, lėkiais. Kaime auga Vaišnoriškės liepa. Netoli kaimo, Ažvinčių girioje telkšo rezervatinė Gervėčių pelkė. Aplink ją keletas ežeriukų ir jau senai nekirstas miškas, kur ošia pušys ir eglės.

Pėsčiųjų maršrutai Utenoje

Vaišnoriškių kaimas ir tiltas per Bukos upę. Keliukai sužymėti dviratininkams.

Sekanti vieta - Strazdų etnografinis kaimas. Strazdų etnografinis kaimas įsikūręs tarp Baluošo ežero ir miško. Aplink žaliuoja 400 metų ąžuolai, taip pat klevai, uosiai, šermukšniai. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėtas 1783 metais. Kiekvienoje troboje stovėjo audimo staklės, austi įvairūs audiniai. Kaime buvo mėgstama dainuoti - kraštotyrininkai surinko virš 200 šiame kaime dainuotų dainų. Tai miško sargų kaimas. Šiandien iš XIX a. išlikę 3 pirkios, 2 kluonai, 1 daržinė.

 

Dar už kilometro - Šuminų etnografinis kaimas. .Šuminų etnografinis kaimas įsikūręs Baluošo ežero rytinėje pakrantėje. Kaimas 1554 metais priklausė Ažvinčių dvarui. Jau virš šimto metų, kaip Šuminų kaimas turi šį pavadinimą. Kaimą išgarsino filmas apie Tadą Blindą - 1972-aisiais Šuminuose buvo filmuojama daugelis legendinio filmo scenų. Įdomu, kad Tadą Blindą vaidinęs aktorius Vytautas, pamilęs šį kaimą ir ežerą, su šeima įsikūrė ir leidžia čia vasaras, žvejoja, grybauja. Žmona Lilija kuria paveikslus iš džiovintų augalų bei paukščių plunksnų. Pasitaiko, kad pro šalį plaukdami su baidarėmis iškylautojai sustoja įsigyti jos kūrinių.  Čia auga  200- 300 m amžiaus pušis ir klevai. Viename iš gyvenamųjų namų įrengta žvejo namų muziejinė ekspozicija. Iš senųjų pastatų išsiskiria kluonas su jauja, kurio mediniai vyriai - tikra retenybė. Šuminų kaime, apie 100 m į rytus nuo ežero kranto, auga Šuminų pušis. Pušies kamieno apimtis - 1,3 m, aukštis - 17 m, amžius - apie 250 metų.

Įdomios vietos Utenoje

Šuminų kaimas

Važiuojama iki netoliese esančios ir automobiliu pasiekiamos Ineigos stovyklavietės, kuri yra šalia kelio Vaišniūnai - Šeimatis - Tauragnai. Stovyklavietė įrengta prie nuostabios Būkos upės. Čia stovi lauko stalai ir suoliukai, pavėsinės, lieptas į ežerą.

 

Netoliese Ažvinčių- Minčios giria yra vienas vaizdingiausių ir seniausių miškų, kuris užima didžiąją dalį Aukštaitijos nacionalinio parko. Tai vienas įspūdingiausių Lietuvos kraštovaizdžių: girios, pušynai, daugybė kalvų, ežerų, upių, pelkių, o tarp jų kaimai ir miesteliai. Ši giria žavi aktyvaus poilsio mėgėjus. Ežerai ir juos jungiančios upės puikiai tinka baidarių žygiams, o kalvota teritorija, kvapnūs pušynai ir senoviniai kaimai patinka žygeiviams.

 

Už 7 km - Varniškių kaimas. Kaimas garsus dėl jame augančių senųjų medžių galiūnų: ąžuolų, liepų. Vienas ąžuolas ir liepa yra saugomi gamtos paminklai. 1971-09-28 kaimas įrašytas į architektūros paminklų sąrašą. Taip pat kaimą išgarsino čia filmuotas meninis filmas ,,Velnio sėkla". Ilgai kaime gyveno Kriugiškių giminė. Kaime stovi iš apvalių rąstų pastatyta kalvė su įranga, įdomiai išdėstytas tvartų kompleksas: kiaulidė, arklidė, karvidė, malkinė. Varniškių ąžuolui - apie 500 metų. Karo metu Varniškių gyventojai storame ąžuolo kamiene slėpė grūdus, lašinius ir net avis. Varniškių liepos aukštis 26 m, kamieno apimtis 1,3 m. Prie liepos buvo pastatyta dešimt kelminių avilių, kad bitės rinktų medų liepai žydint. Aviliai čia statomi iki šiol.

 

Utenos rajone ūkininkai savo entuziazmu parodo, kaip galima prisijaukinti pietų krašto vaisius mūsų atšiauriame klimate. Stūglių kaime, Tauragnų seniūnijoje veši vynuogynas ,,Vynuogyno kelias", kurį prieš daugiau nei dešimt metų įkūrė Jonas Musteikis. Vynuogyno savininkas, Lietuvos vynuogių asociacijos narys mielai dalinasi savo žiniomis, patarimais ir sodinukais su planuojančiais įsirengti vynuogyną ar kitais profesionalais. Nuostabiame šlaite auginama arti 200 vynuogių medelių, apie 120 skirtingų veislių, pagrinde desertinės. Vynuogių slėnis įspūdingai atrodo rudenį.

 

,,Sumani bitė" ūkis įsikūręs Utenos rajone, apsuptame miškų ir natūralių pievų. Bitės suneša medų iš pievų, kuriose neužsiimama jokia ūkine veikla. Surinktos uogos liofilizuojamos ir gali būti naudojamos atskirai arba su medumi. Šaltyje džiovintų uogų ir medaus produktą labai mėgsta vaikai. Ūkyje gaminamas medus su šaltyje džiovintais: svarainiais, pienių žiedais, juodaisiais serbentais, pušų kankorėžiais ir kitais priedais. Produktai naudingi organizmui, nepaprastai skanūs, kvapnūs. Prekiaujama aukso geltonumo pavasariniu medumi, itin vertinamu liepų medumi, vasaros pradžioje žydinčių augalų, šviesiai rudos spalvos pievų medumi, skrandžio rūgštingumą mažinančiu, baltu rapsų medumi, tamsiu ir skystu medumi, kurį bitės suneša iš augalų lapų ir spyglių išskirto skysčio.   Zenonas Bernotas +37067071120 info@sumanibite.lt

 

Aukštaitijos nacionaliniame parke renkamos, džiovinamos ir naudojamos arbatai ruošti įvairios vaistažolės. Taip pat iš džiovintų vaistažolių gaminami rankų darbo muilai, hidrolatai, pastilės. Vaistažolės renkamos miškuose, pelkėse, kultūrinėje pievoje. Pirkėjai vertina vietos gyventojų pagamintą produkciją, palankumą sveikatai, autentiškumą ir kokybę.

Rankų darbo muilai su vaistažolėmis: šaltmėtės, mėtos, ajerų, vingiorykštės, bazilikų, medetkų, ramunėlių, liepžiedžių, šalavijų, dilgėlių hidrolatai. Paažvintė, Tel.: 868047436

Įvairios vaistažolės, surinktos ar užaugintos Aukštaitijos nacionaliniame parke: anyžinis lofantas, gauromečio arbata, braškių lapų arbatą. Tel.: 868247892

Džiovintos pastilės -  tai džiovintų uogų susuktos juostelės, kuriose gausu vitaminų ir kiekvienai uogai naudingų medžiagų. Tel.: +37062461130

 

Kur apsistoti Tauragnų seniūnijoje

„Vila Tauragnas"  vila ir nameliai ant ežero kranto

+370 602 65056
http://www.vilatauragnas.prieezero.lt
Varniškių I vs. 3, Tauragnų sen., LT-28438, Utenos rajonas

Sodyba prie Tauragno ežero ,,Tauraslėnis"

+370 610 69061

Tauro g. 26, Taurapilio k., Utenos rajonas

 

,,Hillas" konferencijų ir poilsio kompleksas

861678361

A. Musteikio g. 56-3, Tauragnai, Utenos rajonas

 

Sodyba ant ežero kranto "5 stories": pirtis, sūpynės vaikams, žūklė
862068860
http://www.5stories.lt
Knygnešių g. 14, Inkartų km., Tauragnų sen., Utenos rajonas
Sodyba "Du Gandrai"
+370 625 57735
http://www.dugandrai.prieezero.lt
Knygnešių g. 2, Inkartų k., Utenos rajonas

 

Utenos miesto seniūnija automobiliu

Utena - vienas seniausių Lietuvos vietovardžių, šaltiniuose paminėta 1261 m. Senoji Utena buvo ant Narkūnų piliakalnio, vėliau įsikūrė prie Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvaro.  Paskutinis dvarą valdė Aleksandras Balcevičius, kuris pastatė Utenos dvaro sodybos rūmus ir sodą. Dvaras žymi dabartinę Utenos vietą. Neišliko rūmų kolonos, taip pat sunaikintos barokiškos puošmenos, tačiau tam tikri dvariškojo laikotarpio architektūriniai elementai vėl papuoš pastato eksterjerą. Utenos dvaras - išskirtinė, Uteną reprezentuojanti vieta, svarbus kultūros paveldo objektas. Pastate planuojama įrengti STEAM atviros prieigos centro laboratorijas, renginių salę, erdves kūrybinėms iniciatyvoms. Specializuotose astrofizikos ir aerokosmonautikos laboratorijoje mokiniai galės susipažinti su kosmoso naujovėmis, ateities technologijomis, kurti bendrus projektus su kitais mokslininkais.

 

Aplankius Utenos dvarą keliaujama į centrinę aikštę. Ją pasieksite automobiliu per tris minutes. XVI-XVII a. Utena perplanuota pagal stačiakampį planą, atsirado turgaus aikštė. Dabar centrinė miesto aikštė, kartu su Rinkos aikšte, žymi senamiestį. Čia, 1929 metais, Utenos žydų bendruomenę menančiuose pastatuose, įkurtas Utenos kraštotyros muziejus. 1918 metais šiame pastate buvo įsikūrusi pirmoji Utenos savivaldybė, o per tų metų Kalėdas bolševikai įsteigė revoliucinį komitetą. Vėliau čia veikė didmeninė prekybos bendrovė ,,Progresas", elektros ir mechanikos biuras. Muziejus palieka didelį įspūdį apsilankiusiems. Surinktos gausios eksponatų kolekcijos, rengiamos parodos, galima paklaidžioti po senąjį miestą, pasitelkiant išmaniąsias technologijas. Šalia istorinės krašto muziejaus dalies įrengta salė, kurioje eksponuojami menininkų darbai. Utenio aikštėje, Stiklo galerijoje eksponuojamos parodos, kurioms savo darbus pateikia įvairūs menininkai. Aikštės galerijoje enančiuose stenduose pastatyti skulptorių parengti skulptūrų maketai ir eskizai. Prisėsti ir pasimėgauti menu bei aplink žydinčiomis gėlėmis, galima ant betoninių kaladėlių. Vasarą, prie stiklo galerijos, veikia šokantys ir šviečiantys fontanai. Galima išgirsti didžiojo fontano, esančio Dauniškio ežere, programą. Tai unikali atrakcija - šviečiantis ir grojantis fontanas su vandens ekranu veikia pagal programą. Aplink ežerą nutiesti takai, apšviesta ir sutvarkyta teritorija, įrengti suoliukai, vaikų žaidimų aikštelės suburia Utenos krašto gyventojus ir svečius.

FONTANO DIENOS PROGRAMA:
• fontano dienos programa - nuo 12.00 val. Tai 3 min. sinchronizuota programa su muzika, po to iki 40 min. trukmės programa su muzika;
• nuo 13.00 val. iki 18.00 val. kas valandą vienos minutės sinchronizuota programa su muzika.

Aušros g., Utena

 

Atvira kūrybinė erdvė- galerija ,,Pokšt". Tai tam tikras kultūrinis judėjimas, menininkų kuriama galerija, kurioje įgyvendinami įvairiausi projektai. Alternatyvus judėjimas savo veiklą pradėjo 2014 metais. Pagrindinis tikslas - pristatyti šiuolaikinę meninę įvairovę Utenos žmonėms. Galerijoje susitinka vizualinis ir garso menas. ,,Pokšt" kūrybinėje erdvėje vyksta koncertai, rengiamos dirbtuvėlės, instaliacijos. ,,Pokšt" veikia ir už galerijos ribų. Organizuojamos kultūrinės naktys, laivelių gaminimo ir paleidimo į upę šventė,  įvairios meninės patirtys.  Adresas: Aušros g. 11, Utena. Tel.: 869424045

 

Važiuojant per Utenio a. ir Kauno g. automobiliu pasiekiama Basanavičiaus gatvė. 1934 metais Utenoje šalia trakto pastačius Dr. J. Basanavičiaus paminklą, atsirado J. Basanavičiaus gatvė. Čia stovi skulptūra ,,Belaukiant kelionės". Jos autorius Arvydas Ališanka. Tai akmeninėje formoje įspaustas žmogaus kontūras, į kurį galima atsistoti. Originali skulptūra žymi istorinį kelią. Dar viena skulptūra J. Basanavičiaus gatvėje - avangardinio stiliaus ,,Vaivorykštė", kurią sudaro 100 akmenų. Skulptūra ,,(Iš)keliaujantis rugių laukas" yra Senojo pašto kieme, J. Basanavičiaus g. 36. Skulptūrą sukūrė Henrikas Orakauskas. Menininkas ieškojo vaizdinio, kuris atspindėtų prekybinių ryšių ir pasikeitimo informacija su kaimynėmis Rusija ir Lenkija. Metalinis lakštas su ratais ir juodo metalo vamzdžiai atvaizduoja vežimą su rugių varpomis. Rugių stiebai pritvirtinti prie spyruoklių, kurie vėjui judant linguoja. Tamsoje varpose įmontuoti šviesos diodai šviečia, girdimas garsas.

Keliaujama į J. Basanavičiaus g. 36. XIX a. pr. tiesiant kelią Sankt Peterburgas- Varšuva, jo viduryje atsidūrusiam Utenos miesteliui teko svarbus vaidmuo, kuris paskatino tolimesnį Utenos augimą. 1835-1836 m. pastatyta arklių pašto stotis su nakvynės namais ir arklidėmis. Taip pat buvo nutiesta ir ilgiausia pasaulyje optinio telegrafo linija, pradėta tiesti dvieilio telegrafo linija, vėliau įrengtas laidinis telegrafas. Pašto stoties statinių kompleksas - tai seniausi mieste mūro pastatai, išlikę gaisrų ir karo niokojamame mieste, kuriuose veikia Utenos meno mokyklos dailės skyrius.

 

Už mažiau nei kilometro, Stoties g. 39 - Laisvės kovų muziejus. Jis įkurtas 2015 metais, buvusioje siaurojo geležinkelio stotyje. Muziejuje galima pamatyti modernią ir interaktyvią ekspoziciją apie skaudų Lietuvos laikotarpį po Antrojo pasaulinio karo, tremtį, kolūkių kūrimą Utenos krašte. Muziejus siūlo temines ekskursijas, edukacinius užsiėmimus įvairaus amžiaus moksleiviams. Čia vyksta minėjimai, pagerbimo renginiai, minimos svarbios partizanų datos. Moderni ekspozicija jautriai pasakoja skaudžią istoriją. Edukaciniame užsiėmime ,,Išgyventi tremtį" lankytojai gali įsijausti, kaip pro stotį važiuoja traukiniai ir pabūti tarp keleivių. Žmonių statulų drabužiai, veido išraiškos tokios tikros, jog atrodo jaučiamas net to laikmečio kvapas.

Muziejai Utenoje

Netoliese, miesto centre, adresu Basanavičiaus g. 1C, Utena, vos prieš pusę metų įsikūrė nauja  ,,Alauša" degalinė. Vietinių gyventojų ir miesto svečių pamėgta degalinė vertinama dėl kokybiškų paslaugų ir palankesnių kainų. Čia galima ne tik užsipilti degalų, atsigerti skanios kavos ir užkasti - degalinėje veikia automatinė ir savitarnos plovyklos. Naujausių tekstilinių šluosčių dėka automobilis tampa švarus ir itin blizgantis. Aplankius atokiausius ir gražiausius Utenos krašto kampelius, pabuvus gamtos apsuptyje prie upių ir ežerų, keliauti toliau švariu automobiliu - didelis malonumas.

 

Už 4.8 km - Utenos aludarystės pažinimo centras. Nuo 1977 m. veikianti Utenos alaus darykla yra garsi visame pasaulyje. Centre galima pamatyti Utenos alaus prekės ženklo inovacijas, komunikacijos, reklamos ekspoziciją, dalyvauti ekskursijoje po daryklą. Jos metu aplankoma alaus virimo ir fermentacijos vieta, sužinoma kaip vyksta pakavimas ir logistika. Degustacijos metu galima paragauti skirtingų alaus rūšių, pajausti skonių ir aromatų įvairovę. Adresas: Pramonės g. 12, Utena.

Pramogos Utenoje

Už 5.4 km nuo aludarystės muziejaus, Dubelio g. 12, Padbuožės k., LT- 28117, įsikūręs lietuviškas Provansas Levandų rojus. Levandų spalva ir kvapas sukuria magiją, nuramina, išlaisvina, atpalaiduoja. Ūkyje auga tūkstančiai levandų krūmelių. Levandų rojaus šeimininkė Audronė įkūrė krautuvėlę, kurioje galima įsigyti levandų produkcijos: eterinio aliejaus, hidrolato, muilo, kremo, aliejaus, žvakių, arbatos, levandų sodinukų. Levanda yra ypatingas augalas, kuris turi terapinių, antiseptinių ir antibakterinių savybių, ramina vabzdžių įkandimas, sudirgusią odą. Lankytojai supažindinami su levandų auginimu ir panaudojimo būdais, gali susikurti aliejinius kvepalus, lūpų balzamą, muilą, žvakę, sapnų gaudyklę, krepšelį.

 

Kava ir desertai Utenos krašte

Aikštės kepyklėlė

Utenio a. 11

867805849

 

Šeimos desertinė ,,Vanilinis dangus"

Kauno g. 37

860143691

dangauskepyklele@gmail.com

 

101 kepyklėlė- kavinukė

J. Basanavičiaus 49 A

869988096

utenoskepyklele@gmail.com

 

Kavinė ,,Vero cafe"

J. Basanavičiaus  49 A

861855869

www.verocafe.lt

 

Kavinė ,,This is coffee"

Maironio g. 8

867885833

 

Kur pavalgyti Utenoje

Kavinė ,,Žarija"

K. Ladygos g. 2

838950481

 

Kavinė ,,Liūtas ir avelė"

Maironio g. 4

861714333

liutasiravele@gmail.com

 

Restoranas ,,Burgundija"

J. Basanavičiaus g. 55

861111422

burgundija.utena@gmail.com

 

Kavinė- valgykla ,,Valgių sala"

Aušros g. 11

860164064

uabvipsala@gmail.com

 

Kavinė ,,Skonių fontanas"

Aušros g. 37

863355533

skoniu.fontanas@gmail.com

 

Kavinė ,,Metų laikai"

Aušros g. 49

861119206

ansasteisen@gmail.com

 

Kavinė ,,Food lab"

J. Basanavičiaus g. 54

868254612

info@foodlab.lt

 

Hesburger Utena

J. Basanavičiaus g. 52

862099757

utena@hesburger.lt

 

Picerija ,,Charlie pizza"

Aušros g. 78

862098219

www.charliepizza.lt

 

Picerija ,,Čili pica"

Aušros g. 21/A. Baranausko g. 44

861729735

 

Picerija ,,Uno pica"

J. Bartašiaus g. 1

868622722

info@unopica.lt

 

 

Kur apsistoti Utenoje

Apartamentai ,,Komfortita"

Utenio a. 12

868679922

www.komfortita.lt

 

Svečių namai ,,Utrana"

Aušros g. 36 A

861259468

utrana.utena@gmail.com

 

Viešbutis ,,Angelas"

Aukštaičių g. 2

838969009

hotelangelas@gmail.com

 

Viešbutis ,,Kelyje"

Kupiškio g. 22

869960021

info@hotelkelyje.lt

www.hotelkelyje.lt

 

Vidų svečių namai

Eglyno g. 8

861610087

vidusodyboje@gmail.com

www.viduguesthouse.lt

 

Svečių namai ,,Kamanos"

Užpalių g. 107

861699988

info@kamanos.com

www.kamanos.com

 

 

Utenos seniūnija

Tai viena didžiausių, o 2017 metais buvo išrinkta saugiausia seniūnija, Utenos rajone. Seniūnijos kaimuose organizuojamos įvairios veiklos, pavyzdžiui - Vaikutėnų krašto bendruomenė švenčia pusžiemį, spėlioja, koks bus ateinantis pavasaris, ieškomas meškutės guolis, ją reikia pažadinti, surasti sveikatos šaltinį, kiškio namus.

 

Utenos seniūnijos maršrutas automobiliu

Maršrutą patogu pradėti nuo Jotaučių dvaro. Apie 7 km nuo Utenos, Utenos- Zarasų plento kairėje pusėje, stovi raudonų plytų XIX a. statyta Jotaičių dvaro sodyba su senu parku ir akmens mūro tvartais. XVII-XIX a. dvarą valdė Kozielos- Poklevskiai. 1897 m. dvaras priklausė Tamošiui Kozielai, o jį valdė Ad. Šeduikis. Jame gyveno vienuolika šeimų, daug tarnų, padienių. Pirmo pasaulinio karo metais, ponas išpardavė gyvulius, javus ir pasitraukė į Rusiją. Dvarą užvaldė vokiečiai, o po karo - bolševikai. Grižęs Koziela vyko žemės reforma, jam paikta 80 ha žemės. Po Antrojo pasaulinio karo Koziela išvyko gyventi į Lenkiją. Dvaro sodyboje išliko raudonplyčiai rūmai, tvartai, kumetynas. Iki 2001 m. veikė parduotuvė, Jotaičių kultūros namai. Šiandien privatizuoti trys butai, o likę priklauso Utenos rajono savivaldybei. Dvaro parke auga klevai, liepos, tuopos.

Vaikutėnuose įsikūręs medžio drožėjas, interjero meistras Algirdas Kamliauskas savo namus pasistatė 1980 metais. Nuo to laiko gyvenamasis namas po truputį virto į muziejų. Namo sienos, baldai, daugybė detalių, namo rūsyje visa ekspozicija - viskas atlikta Algirdo rankomis, peiliu, siaurapjūkliu, kirvuku. Vaikutėnų gyvenvietės ženklas taip pat šio meistro darbas - rūpintojėlis ir stilizuotos rodyklės. 2016 metais Nemeikščiuose, tautodailininkas sukūrė stogastulpį poetui A. Nyka- Niliūnui atminti.

 

 

 

Nemeikščiai - kaimas Utenos rajono savivaldybėje, į pietryčius nuo Utenos, 10.6 km nuo Vaikutėnų. Iš čia kilęs poetas A. Nyka- Niliūnas rašė, kad niekada neišėjo iš Lietuvos ir liko Nemeikščių žmogumi. Vaizdingos apylinkės ir ant kalno prie ežero stovėjęs tėvų namas, apsuptas medžių, slėnis su upeliu, poeto kūryboje tapo jo kūrybos šaltiniu. Šiandien prie Nemeikščių kaimo yra Nemeikščių užtvanka ir smėlio paplūdimys, įrengta tinklinio aikštelė. Netoliese esančiame Aido Streižio ūkyje galima įsigyti įvairių veislių vynuogių, braškių ir aviečių sodinukų, o sezono metu - uogų. Virš trisdešimt skirtingų desertinių veislių vynuogių ūkininkas augina šiltnamiuose. Didelės kekės, stambios uogos Landyš vynuogių, itin gražios ir vienos perkamiausių Preobraženije veislės vynuogės, besėklės ir stambios, muskatinio skonio Veles veislės, labai saldžios, stambiomis kekėmis Lora vynuogės ir daug kitų, kurias galima įsigyti Aido Streižio ūkyje. Piliakalnio g. 4, LT-28124, Nemeikščių k. Tel.: 861204103

Nemeikščiuose gyvenanti Saulė Katinienė iš lauko žolynų, gėlių audžia gobelenus. Menininkė įsikūrusi Labanoro Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčios varpinėje, nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens audžia žolynų kilimus. Audimui naudojami lininiai siūlai ir įvairūs augalai: beržas, šlamutis, pelynai. Nuausti augalų takai įspūdingai atrodo patiesti ant švenčių stalo, beržų audiniai mėgstami pirtininkų. Kilimai turi nuostabų kvapą, kurį išlaiko kelis mėnesius. Audimas gali užtrukti ir keletą dienų, priklausomai nuo užsakomo žolinio gobeleno dydžio. Tai vienintelė tokiu amatu užsiimanti menininkė Lietuvoje. Moteris savo darbus pristato surengtose parodose, galima įsigyti užsukus apžiūrėti ar užsisakyti iš norimų augalų.

Pramogos Utenoje

Saulė Katinienė, augalų gobelenas

 

Alių aerodromas įkurtas Alių kaime (5 km į rytus nuo Utenos, prie kelio 4902 Utena- Tauragnai- Kirdeikiai), 1985 metais. Jis buvo naudojamas kolūkių pasėliams prižiūrėti. 1997 metais  atnaujintas sportui ir pramogoms, tapo privačių lėktuvų aerodromu su angaru jiems laikyti. Aerodromas turi žolinį, 700 m pakilimo- nusileidimo taką. Šiltuoju metų laiku galima paskraidyti lėktuvu virš Alaušo ežero ir pamatyti Utenos apylinkes, pušynus ir ežerus iš paukščio skrydžio.

 

Alių motokroso trasa įrengta Alių kaime, Utenos- Tauragnų kelio kairėje pusėje, yra vienas didžiausių motociklų sporto mėgėjų traukos objektų. Čia organizuojami čempionatai, suvažiuoja dalyviai iš visos Lietuvos ir kitų valstybių. Utenos valdžia svarsto atnaujinti esančią trasą, kad joje galėtų vykti pasaulinio lygio varžybos.

 

Biliakiemio kaimas yra 6 km į pietryčius nuo Utenos ir 7 km į šiaurę nuo Kuktiškių. Pietiniu pakraščiu teka Krašuonos upelis, šiauriniu - Šeduikis. Biliakiemio žemėse: pievos, kalvos, pelkės, krūmynai, lapuočių miškai. Kaime 2005 metais pastatytas paminklas žuvusiems partizanams. Stovi didžiulis riedulys, vadinamas Biliakiemio Puntuku, kuris yra vienas seniausių ir didžiausių gamtos paminklų. Nežinomas tikslus akmens aukštis. Atkasus net dviejų metrų gylį, nebuvo pasiekta akmens apačia. Užtvenkus Šeduikio upelį sudarytas Biliakiemio tvenkinys. Pietinėje pakrantėje, šalia užtvankos, yra paplūdimys. 1937 metais statybos inžinierius Pranas Indriūnas parengė Biliakiemio bažnyčios projektą. Bažnyčia pastatyta per trejus metus Utenos klebono Jono Asmenavičiaus rūpesčiu ir aukotojų lėšomis, pašventinta Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia. Bažnyčios šventoriuje, kunigo garbei, pastatytas paminklinis akmuo. Bažnyčia išsiskiria modernistine architektūra. Tai vienas iš nedaugelio gerai išsilaikiusių modernizmo funkcionalizmo stiliaus sakralinių pastatų. Stačiakampiai tūriai, minimalistinis dekoras ir apvalūs viduriniosios navos langai sukuria tarpukario modernizmui charakteringą visumą. Karkasinė bažnyčia pastatyta ant aukšto akmens mūro cokolio. Ant dešiniosios zakristijos pastatytas bokštas su ilgomis garsinėmis angomis ir stogeliu su kryžiumi - tai netradicinis, modernus sprendimas. Langai su apvadais gerai apšviečia vidaus erdvę. Viduje interjeras kuklus, apkaltas medžiu, itin graži sakykla su šventųjų skulptūrėlėmis.

 

Sodžiaus g. 17, Pačkėnų k., Pačkėnų laisvalaikio centro patalpose įkurtas vienintelis Lietuvoje Raganų muziejus. Muziejaus prižiūrėtoja Loreta Prosvirova ir raganų kūrėja Judita Krutoguz sukūrė  nestandartinį muziejų, kurio lankytojai ne tik vaikai, bet ir suaugusieji. Čia galima įsigyti įvairių raganiškų suvenyrų, žolelių arbatų, amuletų. Šiltuoju metų laiku muziejaus kieme veikia kūrybinės dirbtuvėlės, ruošiamos raganiškos vaišės: čirviniai blynai su uogiene, cukraus vatos voratinkliai, obuolių sūrio raganos liežuvis ir kt.  Galima pasigaminti paslapčių dėžutę, sapnų gaudyklę, baisiuką ar stebuklingą plunksnelę.

 

Kimėnų kaime Ramoškų šeimos įkurtas verslas džiugina liofilizuotais uogų produktais. IĮ „Čiau, Braške" gamina sveikus, natūralius, be pridėtinio cukraus, rankų darbo braškių, aviečių, miško žemuogių, juodojo šilkmedžio uogų, klevų žiedų, citrininio čiobrelio ir kitų augalų liofilizuotus produktus. Šeima įsikūrusi gražioje vietoje, sodyboje prie ežero. Visos gėrybės renkamos iš aplinkinių pievų, miškų ir liofilizuojamos namuose esančioje laboratorijoje. Teritorijoje auginami ir šitake grybai (liet. valgomasis dantenis), įrengtas nedidelis bitynas. Liofilizuotos produkcijos galima įsigyti  Ramoškų ūkyje Kauno g. 16, Vaiko ola. 861611929.

 

Už 6.8 km nuo Kimėnų - Kvykliai. Prie Kvyklių tyvuliuoja Kernadeto ežeras, kurio krantai aukšti, miškingi. Apylinkėje daug ežerų: Baltys, Duobys, Liminėlis, Talys, Viešys bei Talos, Viešos upės. Nemažai pirčių ir sodybų, kurias galima išsinuomoti poilsiui. Kaime buvo akmuo su iškalta pasaga. Netoli Stanėnų kaimo yra pilkapiai. Kvykliai turi savo kapinaites.

 

Andreikėnų piliakalnis, vadinamas Juozapotos kalnu, pasiekiamas keliu Kvykliai- Andreikėnai, pavažiavus du kilometrus nuo sankryžos Kvykliuose. Aikštelė keturkampė, pailga pietų- šiaurės kryptimi. Turi keletą terasų, rytinis ir vakarinis šlaitai statūs, o galiniai nuolaidesni. Piliakalnis apardytas arimų, aikštelė dirvonuoja, šlaitai apaugę pušimis. Šiame piliakalnyje buvo laidojami žmonės- kapai apardyti įvairių žemės darbų metu, o tarpukariu iš pašlaitės išplauta žmonių kaulų. Nuo aukšto piliakalnio atsiveria nuostabus medžių viršūnių peizažas.

Kur apsistoti Utenos seniūnijoje?

"VillaRedvita" ant ežero kranto
+370 616 11929
Kimėnų k. 6, Utenos raj., Utenos rajonas
Sodyba "Kirkliai" Utenos rajone
+370 650 31661
Tėviškės g. 9, Kirkliai, Utenos rajonas
,,Žiezdrių" sodyba Utenos rajonas
+370 615 49528
Šaltupio kaimas 28117, Utenos rajonas

 

Aido ir Vido sodyba

+370 686 89101 Aidas

+370 687 29936 Vidas

sodybaprieutenos@gmail.com

 

Vila "Gervalis"
+370 620 11188
Ežero g. 29, Klykių k., Utenos rajonas

 

Žvejo namelis žvejybai ar romantiškam poilsiui

868494360

Kvyklių k., Utenos rajonas

 

 

 

 

 

 

Užpaliai

 

Užpalių seniūnija išsidėsčiusi Vakarų aukštaičių plynaukštėje, kurią iš šiaurės rytų į pietvakarius kerta Šventosios slėnis. Užpaliuose gyvena apie 2000 gyventojų. Utenos krašte sakoma, Užpalėnai yra Utenos suvalkiečiai. Žmonės čia santūrūs, šilti, garbingi, sąžiningi, neskubantys. Prekyba linų pluoštu ir lininkystė buvo vienas svarbiausių verslų. Tarpukario Lietuvoje Užpaliai buvo valsčiaus centras. Čia buvo vaistinė, gaisrinė, paštas, policijos nuovada, pieninė, malūnas, veikė keturių klasių vidurinė ir lietuvių bei žydų pradinės mokyklos. Užpaliai labai nukentėjo Antrojo pasaulinio karo metu. 1941 metais miestelis buvo sugriautas vokiečių armijos. 1967 metais išasfaltuota daugelis Užpalių miestelio gatvių, atstatyta nemažai pastatų. Šiandien seniūnijoje dominuojančios gamybos šakos žemės ūkyje - augalininkystė ir gyvulininkystė.

 

Užpaliečiai puoselėja savo krašto tradicijas. Nuo 2009 metų Užpaliuose švenčiamas Rudens lygiadienis - Baltų vienybės diena. Vyksta parodos, paskaitos, kūrybinės dirbtuvės, deginamas šiaudinis ožys, pristatomi šiaudiniai mėnesių ženklai, iš rudens derliaus kuriamos įvairios kompozicijos. Groja kapelos, šokama, siūloma įdomių pramogų vaikams. Užpaliuose kasmet organizuojama Žolinių šventė, kurioje atsiskleidžia užpalietiškas savitumas. Šventėje žmonės ne tik stebi įvairias veiklas, bet ir aktyviai dalyvauja. Vietos ūkininkai prekiauja Užpalių žemėje užauginta produkcija. Pristatomi veltiniai darbai, kurie primena, jog artėja šaltasis metų laikas. Talkinant žolininkei, iš augalų gaminamos miego pagalvėlės. Šventėje nelieka nepastebėtas stiprus žmogaus ryšys su žirgu - vyksta tradicinis pasagos mėtymo žaidimas, vaikai gali pajodinėti. Taip pat vyksta akmens mėtymo rungtis, koncertuoja grupės.

 

Bajorų vienkiemyje gyvena žirgų važnyčiotoja, agronomė, pirmoji moteris dalyvavusi respublikinėse Sartų žirgų lenktynėse Viktorija Rastenytė- Jovarienė. Nuo vaikystės buvo žirgų sportininkė, visą gyvenimą susieja su arkliais. Viktorija Rastenytė- Jovarienė yra arklininkystės ir su ja susijusių verslų muziejaus įkūrėja. Ji įsigijo vieną Užpalių dvaro pastatų - kamenyčią. 1808 m. iš akmens pastatytos arklidėse vyksta įvairūs renginiai. Moteris išsaugojo savo prossenelės vežimą, kuriuo važiuodavo į labanoro atlaidus. Šiandien vežimus pakinko šventėms. Sukūrė Ašvienių klubą, kuriame buriasi jaunieji žirgų mylėtojai. Žirgininkė organizuoja orientacinius žygius, kurių metu pažindinamasi su Užpalių kraštu, lankytinais objektais, piliakalniais. Taip pat ruošia naktigones, kurių metu naktį su žirgais jojama prie laužų, ten dainuojama, grojama gitaromis. Etnografinė Viktorijos sodyba tarsi muziejus su daugybe žirgų elementų: raižytos spalvotos langinės, drožiniai, rankdarbiai, arklio silueto buteliai alkoholiui supilti, nemaža lino dirbinių kolekcija su žirgų atvaizdais. Užpaliuose linas -  vienas iš sakralinių dalykų.

 

Giedrius Indrašius - laisvasis mokytojas, geografas. Užpaliuose veda ekskursijas, rengia įvairius žygius: pėsčiomis, dviračiais, visureigiais, baidarėmis, irklentėmis, slidėmis. Europoje žinomas šventas Jokūbo kelias įkvėpė užpalietį Giedrių suorganizuoti senovės šventviečių, alkaviečių žygį, nuo švento Krokulės šaltinio iki Anykščių rajone esančios šventvietės alkavietės. Planuojamas kelias nuo Krokulės per šventavietes iki Vilniaus. Žygeivis Giedrius ir Daiva įkūrė ,,Žygeivių slėnį" ir kviečia aktyviai pažinti nuostabų Sėlių kraštą. ,,Žygeivių slėnis" siūlo nepakartojamą akmens amžiaus stovyklavietę su nakvyne medžiuose. Aktyvų laisvalaikį mėgstantiems siūlomos  pažintinės stovyklos, akmens amžiaus kliūčių takas, akmeninį ritinys arba golfas, pievos riedulys, taip pat čia galima išbandyti vienintelę  rytų Lietuvoje landšaftinio šaudymo iš lanko trasą.  Adresas: Švenčiakalnio g. 1., Užpalių sen. Tel.: 868695376

Užpalių maršrutas automobiliu

 

Šeimyniškių piliakalnis - įspūdingiausias ir vienas didžiausių ir gražiausių  piliakalnių Lietuvoje, datuojamas I tūkstantmečiu- XV a.  Ant piliakalnio X- XV a. prie Pilupio ir Piliaus upelių santakos stovėjo Užpalių pilis. 1373 m. pilies papilį sudegino Livonijos ordinas ir išžudė visus jame buvusius žmones. 1433 m. Livonijos ordinas sudegino pilį, tačiau ji buvo atstatyta, nes 1453 m. čia buvo planuojama rengti susitikimą dėl sienų su Livonija. Piliakalnio aikštelė - trapecinė, šlaitai sunkiai įveikiami, statūs, 16 m aukščio, jų ilgis 90 metrų, plotis 45 m. Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje, kurį iš šiaurės rytų juosia Piliaus upelis, iš pietvakarių - Pilupis. Tyrinėjant aptikta grublėtos ir žiestos keramikos. Piliakalnis pasiekiamas važiuojant keliu Užpaliai- Dusetos, nuvažiavus nuo Užpalių 3,5 km, prieš antrą žvyrkelį, kertantį upelį, keliuku pasukus į dešinę, už 600 m prieš sodybą pakalnėje pasukus į kairę rytų pusėje. Įrengta mašinų stovėjimo aikštelė. Šiaurės vakarų šlaite įrengti nežymūs laipteliai. Aplankius piliakalnį, užsukite apžiūrėti įspūdingą gamtos paveldo objektą - konglomerato uolą.

 

Konglomerato uola Šeimyniškių kaime nuo Šeimyniškių piliakalnio nutolusi 2.6 km. Šeimyniškių atodanga su konglomerato uola - geologinis gamtos paveldo objektas, saugomas nuo 2002 m.  Įspūdingai atrodantis masyvus molio ir žvyro luitas yra buvusiame Šeimyniškių žvyro karjere netoli Užpalių, važiuojant keliu Užpaliai- Dusetos. Konglomeratas yra tam tikra uolos rūšis, kuri atsiranda vykstant sudėtingiems procesams, kurių metu molis, žvyras, smulkūs akmenukai susijungia į vieną uolieną. Šalia uolos įrengti laipteliai į Šeimyniškių atodangą, kuriais užlipus atsiveria nuostabus vaizdas į žaliuojančius laukus ir uolas iš viršaus.

 

Užpalių vandens malūnas - vienas gražiausių ir didžiausių malūnų Lietuvoje, vienas svarbiausių gamybinių objektų. Atstatytas 1836 metais. 1847 metais malūne buvo trejos girnos ir vėlykla. Šalia esantis tvenkinys žiemą užšaldavo, o tvenkinio storus ledo luitus veždavo į pieninę ir naudodavo šaldymui. Malūno sienos - mišrių konstrukcijų, sumūrytos iš akmenų ir raudonų plytų, vietomis tinkuotos. Perdangos medinės, stogai dengti šiferiu. Rytinėje pusėje įrengti laiptai į viršutinį aukštą, kuriame stovėjo girnos, valcai, kruopinė. Pastogė buvo skirta sandėliuoti, pastatytas keliamasis įrenginys su dideliu mediniu ratu. Name buvo vilnos karšykla ir butas. Šalia pietinio prieangio sumūrytas kaminas buvo dvaro rūkykla ir virtuvė su sena krosnimi. Adresas: J. Baranausko g. 2A, Užpaliai, Utenos r.

Ką veikti Užpaliuose Utenos rajone

Užpalių miestelis ir malūno pastatai. Per Užpalius teka Šventosios upė populairi tarp vandnes kelionių mėgėjų.

Netoliese stovi Užpalių dvaro sodyba. XVIII a. antroje pusėje priklausė etmonui Mykoliui Oginskiui, o po 1831 m. sukilimo atiteko carinės Rusijos iždui. Šiandien išlikę keturi dvaro pastatai. Dvaras turi klasicizmo bruožų. Buvusiose dvaro arklidėse: „100 abrūsų menė", viršaičio kabinetas, „Kamara mergelams", „Bankelis", senovinė mokyklos klasė. Čia galima pabendrauti su Viktorija Jovariene, kuri noriai dalinasi savo gyvenime sukauptais prisiminimais, vertybėmis, krašto istorija.

Adresas: Vytauto g. 30, Užpaliai, Utenos r.

 

Važiuojama 1.9 km Krokulės gatve iki Lygamiškio piliakalnio, kuris datuojamas I tūkstantmečiui. Jis įrengtas Šventosios kranto aukštumos kyšulyje. Ariant buvo randama degėsių, kaulų, akmeninių kirvukų. Į šiaurę ir rytus nuo piliakalnio yra papėdės gyvenvietė. Joje rasta lipdytos brūkšniuotos ir grublėtos keramikos. Radiniai saugomi Lietuvos nacionaliniame muziejuje. Šalia Lygamiškio piliakalnio guli ,,Laumės valtis" akmuo, kurio ilgis 2,5 m, plotis 1,95 m, aukštis 1,1 m.

 

Už 500 m trykšta Šv. Krokulės šaltinis, žinomas nuo XIX a. vidurio. Jis randasi vieno kilometro atstumu nuo Užpalių, pietinėje dalyje, Šventosios slėnyje. Mokslininkai tyrinėdami šio šaltinio cheminę sudėtį nustatė, kad jame yra sidabro junginių, todėl jis negenda. Vandens temperatūra ir žiemą, ir vasarą jis čiurlena turėdamas tą pačią temperatūrą 7-9 laipsnius. Pasakojama, kad šioje vietoje piemenėliams pasirodė Kristus, apsuptas spindulių, palaimino ir išnyko. Žmonės atvažiuoja plautis šaltinio vandeniu skaudamas vietas, tikėdami pagyti.

 

Užpalietis miškininkas Mindaugas Ilčiukas nuo mažų dienų domėjosi gamta. Augalai, medžiai, vabzdžiai visada buvo jo įkvėpimo šaltinis. Nuo šeštos klasės pradėjo tyrinėti drugių rūšis, skaitė literatūrą ir sudarinėjo Užpalių krašto drugių kolekciją. Tyrinėdamas Užpalių drugių rūšinę sudėtį, atrado rūšį tamsioji šoškytė, kuri yra labai reta Lietuvoje. Dabar kolekcijoje yra net 300 rūšių drugių. Taip pat renka plunksnas, vabalus ir ruošia mokamąją medžiagą, kurią pritaiko savo veikloje su mažaisiais miško tyrinėtojais. Kartu kelia inkilus, domisi gamta.

 

Užpaliuose įsikūręs ne vienas bitynas. Bitininkai pažymi, kad skirtingo medaus rūšių savybės skiriasi, todėl renkantis medų pataria atkreipti dėmesį į tai, iš kokių augalų žiedų jis suneštas. Utenos rajono bitininkas Gediminas Skardžius sako, kad medaus nauda organizmui yra žinoma nuo seno, bitininkas savo ūkio bites, kurių turi net pusantro tūkstančio šeimų, skirtingais sezono mėnesiais veža į skirtinga augmenija pasižyminčius Aukštaitijos rajonus. Apsilankyti Gedimino Skardžiaus bitininkystės ūkyje galima adresu: Užpalių seniūnija, Mikėnai, Utenos r. Tel.: 861027698

 

Galinių kaime gyvena Užpalių seniūnas, bitininkas profesionalas, Užpalių krašto metraštininkas Vytautas Jurka. Meilė bitėms perduodama iš kartos į kartą - V. Jurkos tėvai turėjo bityną Saldutiškio apylinkėse. Bitininkas sako, kad  šaltuoju sezonu pasiilgsta bičių ūžesio, net įkandimų. Šiuo metu turi apie 90 bičių šeimų. Vytas Jurka virš 25 kuria Užpalių laikraštį, kuriame kraštiečiai randa reikalingą informaciją, sužino kas vyksta seniūnijoje, parapijoje, žmonių gyvenimuose.

 

J. G. Indrašiaus bitynas Tarvydžių k., 28381 Utenos r., penki kilometrai į šiaurės vakarus nuo Užpalių.

 

Kur apsistoti Užpaliuose

,,Rest Green" nameliai dviems ant Šventosios upės skardžio

+370 618 51801

Švenčiakalnio g. 2a, Degesiai, Užpalių sen., Utenos rajonas

 

Sodyba ,,Širvynė"

Šeimyniškių km., Utenos raj., Užpalių sen., LT-28382 Užpaliai

 

Stovyklavietė ,,Žygeivių slėnis"

+370 686 95376

www.zygeiviuslenis.lt

gindrasius@yahoo.com

Švenčiakalnio g. 1, Degėsių k, Užpalių sen., Utenos r.

 

 

Vyžuonos

Visi važiuojantys į miestelį ant kryžkelės nepaklys - prie Vyžuonų ženklo puikuojasi 11 metrų žalčio skulptūra. Tarybiniais, sovietų laikais ši skulptūra buvo pastatyta apgaulės būdu, vietoj rodyklės, kuri turėjo rodyti kelią į kolūkį, skulptorius J. A. Indrašius pastatė miestelio simbolį, gražuolį žaltį. Žaltį liepė nugriauti, bet skulptorius atsisakė, negriovė ir buvo atleistas iš darbo. Vyžuonų miestelio herbe  pavaizduotas žalias žaltys, vietinių vadinamas vyžu. Žalias žaltys - geroji namų dvasia, šeimos globėjas, atsinaujinimo ir amžinybės simbolis. Seniūnijoje gyvena apie 2000 žmonių, o Vyžuonų miestelyje gyvena apie 600 gyventojų. Vyžuoniškiai žiūrėjo su didele meile į savo kraštą. Dar 1927 metais Pupų dėdė Petras Beržys išleido seriją ,,Lietuvos miestai ir miesteliai", o pirmajame numeryje buvo būtent ,,Vyžuonos". Vyžuonos buvo skirstomos į tris dalis: Gudų galas, Plikių ir Bėdžių, o daubelė, kur sueina visos šios miestelio dalys, vadino Vydūmiesčiu.

 

Galima pasidžiaugti, kad Vyžuonų krašto bendruomenė saugo savo mylimos vietovės gamtą, gyvūniją ir garsėja įvairiomis iniciatyvomis. Vyžuonų vietovėje gyvena daug žalčių, kurie neretai išliaužia ant kelio pasišildyti sauluteje ir taip žūsta. Privačios iniciatyvos dėka, prie posūkio į Balčio poilsiavietę ir prie įvažiavimo į Vyžuonų šilą, buvo pastatyti įspėjamieji stendai ,,Dėmesio - žalčiai!". Stendai skatina vairuotojus neskubėti, stebėti kelią ir saugoti gyvūniją. 2022 metais prie Vyžuonų ozo ir Vyžuonų botaninio draustinio pastatyti informaciniai stendai skatina saugoti ir mylėti čia augančias retas augalų rūšis. Vyžuonų botaninis draustinis įspūdingai atrodo visais metų laikais, tačiau pavasarį tiesiog užburia.  Vyžuonų botaninis draustinis yra šiaurės vakarinėje Utenos rajono dalyje ir užima 5,6 ha žemės. Šile daugiau nei 90 procentų teritorijos užima pelkės, kuriose peri gervės ir gulbės. Išlikusios pelkės yra natūralios, pirmapradės, nepaveiktos jokios ūkinės veiklos. Draustinio dirvožemis labai skirtingas, todėl augalų įvairovė džiugina: užregistruota 530 rūšių augalų, neskaitant samanų. Iš jų net 13 užregistruota į Lietuvos raudonąją knygą: vienalapis gedutis, dvilapis purpuolis, rusovo gegūnė, mažoji saulašarė, pelkinė laksva ir kiti. Taip pat aptiktos labai retos grybų rūšys: keturskiautis žvaigždinas, vienas stambiausių grybų Žemėje šakotasis sėdis, juodos spalvos vaisiakūnis šiurkštusis grybliežuvis. Draustinyje aptinkami penki gyvūnai, kurie taip pat įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą: griežlė, švygžda, gervė, machaonas, didysis auksinukas.

 

 

Vyžuonų seniūnijos maršrutas automobiliu

Rašytojų kalnelis. Atvykus į Vyžuonų miestelį, atsipūskite prisėsdami ant suolelio po žaliuoju ąžuolu ir pagerbkite brangius Vyžuonų krašto rašytojus: prozininką Bronių Radzevičių ir poetą, literatūros kritiką Antaną Masionį. Jie iš gyvenimo išeiti nusprendė patys, gerokai per anksti, todėl skulptūra vaizduoja juos du, lyg brolius, užspaustus švininio dangaus. Šalia stovi angelo skulptūra, lyg viltis, žvelgianti į miestelį, į Vyžuonų laukus, aprašytus B. Radzevičiaus. Skulptūras ant kalnelio sukūrė skulptorius Henrikas Orakauskas 2000 metais. Netoliese stovi Broniaus Radzevičiaus vaikystės namai, o kalnelio papėdėje teka Vyžuonų upė. B. Radzevičiaus g., Vyžuonos, Utenos r.

 

Lankytinos vietos Utenoje

Sekanti stotelė - Vyžuonų Šv. Jurgio bažnyčia. Bažnyčia pastatyta 1406 metais. Tam tikri pėdsakai mena kad dar iki vargonų čia gaudė ragai, skudučiai, skambėjo kanklės, buvo giedamos giesmės, sutartinės. Kunigo Pranciškaus Drukteino iniciatyva, kaip senojo tikėjimo palikimas, bažnyčios sienoje įmūryta senojo žalčio galva, didžiojo altoriaus lauko pusėje, šalia bambardos - akmeninis sviedinys. (Vyžuonų Šv. Jurgio bažnyčia, 28371 Vyžuonos).

 

Aplankoma Jono Algirdo Indrašiaus sodyba- muziejus, kuri nutolusi nuo Šv. Jurgio bažnyčios 900 m. Skulptorius, tapytojas, grafikas Jonas Algirdas Indrašius, savo darbais siekia įjungti į aplinką daugiau spalvų. Jam svarbu savo skulptūromis, nepakenkiant gamtai, suteikti ryškius akcentus. Skulptorius A. Indrašius daugiau kaip pusšimčio tarptautinių parodų ir konkursų užsienyje bei Lietuvoje dalyvis. Jo eksponuojamas skulptūras galima pamatyti jo sodyboje- muziejuje. Menininko edukacinis tikslas savo kūryba šviesti žmones. Jo atvirumas, kūrybinė potencija ir sukurtas menas traukia į Vyžuonas gerbėjus ir miestelio lankytojus.

 

Už maždaug trijų kilometrų nutolęs Vyžuonų ozas (Kartuvių kalnas). Vyžuonų ozas yra vienas iš vos kelių ozų Lietuvoje. Tai susiformavęs poledynmečio darinys, iškilęs kalvagūbris, kurį galima aplankyti Vyžuonų prieigose, iš vakarų pusės, adresu: Dusynos g., Vyžuonos, Utenos r. Vyžuonų ozas yra įspūdingas gamtos paminklas, mažai tyrinėtas archeologų. Ozas turi geometriškai išsidėsčiusius astronominius akmenimis, kuriuos kadais atsikraustę žmonės čia naudojo kaip metų laikrodį, stebėjo dangaus kūnus, lygiadienius. Vyžuonų ozo pirmasis akmenų ratas yra tik 4-5 metrų skersmens. Nedidelis atstumas tarp akmenų neduoda galimybės tiksliai išmatuoti azimutus į šviesulių tekos ar laidos vietas horizonte. Riedulynas ozo gale taip pat turi įdomių bruožų, o vienas iš akmenų pažymėtas iškaltu grioveliu. Vyžuonų kartuvių kalnas yra Vyžuonų Ozo viršūnėje. Šį paminklą pastatė trys maži Vyžuonų piemenukai. Didvyriškas piemenėlių darbas buvo įvertintas to meto vyriausybės, prezidento Antano Smetonos, apie didvyrišką piemenėlių darbą rašyta daugybė straipsnių.

 

Tautodailininkė, senojo pynimo amato puoselėtoja Irena Eitminavičienė Utenos rajone daro šiaudinius sodus. Tai senas amatas, paprotinis menas, šiaudinį sodą dovanodavo vestuvėms, krikštynoms, gimus vaikeliui. Jis kabinamas virš stalo, prie kurio susėdama valgyti. Šiaudinis sodas simbolizuoja gerą energiją namuose ir yra originalus interjero puošybos elementas. Irena dalyvauja kasmetinėse tautodailės parodose Utenoje, Utenos regiono tautodailės parodose „Aukso vainikas", šešiose respublikinėse parodose ir kitose. Subtilūs darbai puošiasi A. ir M. Miškinių bibliotekoje Norint įsigyti šiaudinį sodą susiekite el. p. irenazavesys@yahoo.com, Tel. nr.: 8 673 12 227.

 

Klovinių medus. Klovinių pievų medus gaminamas  pagal jau šimtmečius gyvuojančias tradicijas. Klovinių pievų medus pasižymi stipriu, sodriu aromatu. Jis nekaitintas ir be jokių priemaišų.  Yra žinoma, kad bitės medų renka apie 10 km spinduliu nuo avilio. Tokiu atstumu aplink Klovinių sodybą nėra auginamų rapsų, grūdinių kultūrų, kurie sumažina medaus aromatingumą, skonio bei maistingasias savybes. Bitės renka medų iš žydinčios pievos ir sodo žiedų, kurie kaupia kvapnų nektarą: ramunėlių, pienių, barkūnų, facelijų, lokantų, liepų, vyšnių, obelų ir kitų.

Klovinių kaime, Dianos ir Gintauto Burneikų sodyboje auginami reti ir įdomūs paukščiai, kuriuos netolimoje ateityje šeimininkai planuoja parodyti visuomenei.

 

Kur apsistoti Vyžuonų seniūnijoje

,,Owl house"

+37065577573

Dusynos g. 9, Vyžuonos sen., LT-28111 Utenos r.

„Tarp klevų"

+37068734403

www.guomeda.lt

Kauliniškio k., Vyžuonos sen., LT-28111 Utenos r.

 

Turistiniai žygiai dviračiais Utenos apskrityje

Dviračių maršrutas „Žavus Sudeikių kelias" 50 km

Maršrutas prasideda Sudeikių miestelyje, prie kempingo. Aplankomas Bikuškio dvaro ansamblis prie Alaušo ežero. Tuomet važiuojama į Lygiamiškio piliakalnį. Netoli Užpalių - Krokulės šaltinis, aplankoma Užpalių varpinė. Važiuojama į gamtos paminklą - Konglomerato atodanga. Toliau aplankomi du piliakalniai: Šeiminiškių piliakalnis ir Maneičių piliakalnis.

 

,,Swedbank" Utenos maršrutas:

Vyžuonos parke tiltai ir upeliai sukuria romantišką vaizdą saulei leidžiantis. Nuo suolelių atsiveria vaizdas į Utenos Dievo Apvaizdos bažnyčią.  Ežero parkas - miesto centre tyvuliuojantis Dauniškio ežeras su fontanu, kuris šiltuoju metų laiku miesto gyventojus ir svečius džiuginantis savo šviesų ir muzikiniais pasirodymais. Šalia laksto ir gilių ieško voveraitės. Akmuo ,,Belaukiant kelionės". Nusifotografavus skulptūros viduje, pasidalinkite akimirka socialiniuose tinkluose, su grotažyme #sviesiosistorijos. Toliau žingsniuojama į paskutinį tašką. Meno mokykla - Utenos dailės mokyklos. Pastatas - buvusi arklių pašto stotis.

 

Utenos laimės kelias - tai maršrutas pėsčiomis, paspirtukais ar dviračiais po Utenos miestą. Viso maršruto atstumas yra ~ 9 km. Keliaudami galite aplankyti 15 objektų - Laimės stotelių, tačiau galima mažinti stotelių kiekį ir trumpinti maršrutą. Prieš pradedant keliauti  į mobilųjį įrenginį galima atsisiųsti aplikaciją „Utenos laimės kelias". Stotelėse rasite pasagėles su QR kodais ir informaciją apie  objektą.

Maršrutą rekomenduojama pradėti nuo Utenos Senojo pašto komplekso (Ilgaamžiškumo  stotelė, J. Basanavičiaus g. 36). Sekanti - Identiteto stotelė (Utenio aikštė, pasagėlė įmontuota prie Stiklo galerijos). Atminties stotelė (Utenos kraštotyros muziejus, Utenio a. 3). Tikėjimo stotelė (Kristaus Žengimo į dangų bažnyčia, Vytauto a. 3).  Žinių stotelė (Utenos dvaras, K. Ladygos g. 20).  Tradicijų stotelė (Utenos tradicinių amatų centras „Svirnas", K. Ladygos g. 18A).  Šeimos stotelė (skulptūra „Laimės pėdos" Krašuonos parke). Turtingumo stotelė (senasis Utenos bankas, J. Basanavičiaus g. 61).  Tautiškumo stotelė (Šaulių namai, Maironio g. 8).  Išminties stotelė (A. ir M. Miškinių viešoji biblioteka, Maironio g. 12).  Džiaugsmo stotelė (Dauniškio parkas, pasagėlė įmontuota prie tilto), Kultūros stotelė (Utenos kultūros centras, Aušros g. 49). Dvasingumo stotelė (Utenos Dievo Apvaizdos bažnyčia, Aušros g. 78). Sveikatos stotelė (Vyžuonos parkas, pasagėlė įmontuota greta amfiteatro).  Meilės stotelė (Vestuvių kalnelis, Vestuvių g., prie Klovinių tvenkinio).

 

Pėsčiomis, dviračiais, paspirtukais „Per Utenos miestą Širdies keliu" 10 km

Maršrutas skirtas gydytojo kardiologo Bernardo Louno (1921.06.07-2021.02.16) atminimui. Jo tikslas- aktyviai praleisti laisvalaikį viešosiose Utenos miesto erdvėse judant pėsčiomis, dviračiais ar paspirtukais.

Teminis maršrutas skirtas atminti šią iškilią asmenybę ir judėjimą gamtoje susieti su jo profesine,  širdį stiprinančią veikla. Utenos kraštotyros muziejus 30 min. Stiklo galerija Utenio aikštėje 10 min.  Bronzinė širdis Bernardo Louno atminimui 10 min. Laimės plytelė 10 min. Šokantys fontanai Utenio aikštėje 10 min. Paminklas Vytauto apygardos partizanams atminti 10 min. Paminklinis akmuo atkurtai Lietuvos nepriklausomybei įamžinti 10 min. Kryžius Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui paminėti 10 min. Paminklas Lietuvos nepriklausomybės 22 metų sukakčiai paminėti 10 min. Utenos Kristaus Žengimo į dangų bažnyčia ir varpinė 15min. Buvusios Utenos dvaro sodybos rūmai 30 min. Tradicinių amatų centras ,,Svirnas" 15min. Krašuonos parkas 10 min. Laimės šulinys 10 min. Laimės pėdos 10 min. Lydekų (Utenos) šaltinis 15 min. Skulptūra ,,Belaukiant kelionės" 10 min. Skulptūra ,,Vaivorykštė" 10 min. Dr. J. Basanavičiaus paminklas 10 min. Dauniškio parkas ir fontanas 30 min. Utenos Švč. Marijos Kankinių Karalienės koplyčia 30 min. Utenos kult8ros centro lauko galerija ir fontanas 15 min. Utenos kultūros centras 10 min. Menų mūzas vaizduojančios skulptūros 10 min. A. Driuko muzikinė galerija 15 min. Utenos Dievo Apvaizdos bažnyčia 15 min. Sienų tapybos kūrinys ,,Gyvybės medis" 10 min. Akmuo Utenos miesto įkūrimo datai pažymėti 10 min. Apžvalgos aikštelė 10 min. Vyžuonos parkas 15 min. Miesto sodas 15min. Skulptūra ,,Atgimimas" 10 min. Skulptūra ,,Atrask savo laimę" 15 min. Atminimo lentelė skirta Bernardo Louno šeimos namo (neišlikusio) vietai pažymėti 10 min. Skulptūra ,,Piter- Warszava" 10 min. Pašto stoties statinių komplekso galerija ,,Rūsys" 15min. Pašto stoties statinių kompleksas 30 min. Skulptūra ,,(Iš)keliaujantis rugių laukas" 10 min. Laisvės kovų muziejus 30 min. Žydų senųjų kapinių dalis 10 min. Vyžuonaičio parkas 10 min. Freska ,,Šochetas Kavinskis" Utenos litvakų bendruomenės atminimui.

 

,,Aplink Tauragno ežerą" dviračiu  23 km

Vidutinis sudėtingumo lygis, trukmė šešios valandos, 60% asfaltas, 10% miško kelias, 30% žvyrkelis.

Kelionės eiga: Tauragnų krašto muziejus 30 min. Paminklas žuvusiems už Lietuvos laisvę Tauragnų krašte 15 min. Senosios Tauragnų bažnyčios šventorius 15 min. Dr. Eugenijos Šimkūnaitės atminimui skirtas ,,Gesės vyšnių sodas" 15 min. Tauro skulptūra Tauragnų miestelyje 15 min. Poilsiavietė ,,Tauragno slėnis" 30 min. Krašto apsaugos ministro brigados generolo K. Musteikio gimtinės vieta 15 min. Stučių pilkapynas 20 min. Skroblaus I pilkapynas 20 min. Sėlės kaimo koplytstulpis 15 min. Taurapilio piliakalnis 30 min. Tauragnų piliakalnis 20 min.

 

Dviračiu ar pėsčiomis ,,Darnoje su gamta" 29 km

Vidutinis sudėtingumo lygis, trukmė šešios valandos, 20% asfaltas, 80% žvyrkelis.

TAURAGNAI - ŠIAUDINIŠKIS - ANTALAMĖSTĖ - INDUBAKIAI - ŽIEZDRIAI - SĖLĖ - JAČIŪNIŠKĖS - ŠIMKŪNAI - ŠINKŪNAI - TAURAPILIS - TAURAGNAI. Kelionės eiga: Tauragnų krašto muziejus 30 min. Dr. Eugenijos Šimkūnaitės atminimui skirtas ,,Gesės vyšnių sodas" 15 min.  Šiaudiniškio etnografinis kaimas 20 min. Triušiukų slėnis 1.5 val. Laumės akmuo 15 min. Taurapilio piliakalnis 30 min. Poilsiavietė ,,Tauragno slėnis" 30 min.

 

Dviračiu ,,Žavus Sudeikių kelias" 42 km

Maršrutas prasideda Sudeikių miestelyje. Galima rinktis dalį maršruto ir važiuoti aplink Alaušo ežerą apie 20 km. Kelionės eiga: Sudeikių Švč. Mergelės Marijos bažnyčia 1 val. Sudeikių dailės galerija 1 val. Už 3.6 km Bikuškio dvaras 1 val. Už 2.7 km Taurieji elniai ir danieliai Poilsio ir renginių centre ,,Alaušo slėnis" 1 val. Važiuojama 11 km iki Užpalių Švč. Trejybės bažnyčios su varpine 30 min. Paminklas Šv. Florijonui Užpaliuose 10 min. Už 1.3 km Lygiamiškio piliakalnis 30 min. Netoliese Krokulės šaltinis ir akmuo 30 min. Akmuo ,,Laumės valtis" 15 min. Šeimyniškių atodanga su konglomerato uola 30 min. Pavažiavus 6 km Šeimyniškių piliakalnis 30 min. Už 11 km Maneičių piliakalnis 1 val.

 

Maršrutai pėsčiomis Utenos rajone

Pėsčiomis ,,Širdies keliu" 17 km

Maršrutas skirtas Bernardo Louno atminimui - Lietuvos žydų kilmės JAV profesoriui, gydytojui kardiologui. Nobelio premijos laureatas ir šiuolaikinio defibriliatoriaus išradėjas B. Lounas gimė Utenoje ir gyveno iki 14 metų. Kelionės eiga: Vestuvių kalnelis ir Utenos (Klovinių) tvenkinio pakrantė 20 min. Už 4.5 km Utenio aikštė 15 min. Toliau keliauti 2.1 km iki Pašto stoties statinių komplekso 30 min. Sienų tapybos kūrinys ,,Utenos herojai" - Adolfas Šapoka 1 val. Paėjus keturis kilometrus Vyžuonų dvaras 1 val. Maršrutas baigiamas Žydų genocido kapai Skaistašilio miške 1 val.

 

Pėsčiomis ,,Europos kultūros ženklai Utenoje" 3.7 km

Tai senosios Utenos miesto dalies pažinimo maršrutas - žaidimas. Utenos turizmo informacijos centre galima pasiimti instrukciją, kaip žaisti orientacinį žaidimą miesto pažinimui. Apėjus visas stoteles ir surinkus visus kryžiažodžio atsakymus išryškės žodis, kurį pasakius gaunamas prizas. Maršrutas asfaltuotu keliu, vidutinio sudėtingumo, trukmė apie 4 val. Maršruto objektai: Šimelių namas- knygynėlis (Bažnyčios g. 12, Utena). Keliaujama į Vytauto a. 2 įsikūrusius Liaudies namus. Sekantis objektas - Senoji vaistinė Kęstučio g. 4., kuri pastatyta 1885 m. iš raudonų, degtų plytų, likusių nuo Utenos bažnyčios statybos. Toliau žygiuojama į Dvaro rūmus Ladygos g. 20. Čia užtrunkama apie 30 min. Keliaujama į Senąją ligoninę S. Dariaus ir S. Girėno g. 14. Šaulių namai (Maironio g. 8, Utena). Už 730 m stovi Pašto stoties statinių kompleksas (J. Basanavičiaus g. 36, Utena) 15 min. Paėję 640 m prieinamas Utenos kraštotyros muziejus 30 min. Netoliese Maldos namai - Sinagogos 30 min.


Pėsčiomis ,,Senųjų pastatų istorijos" 3.4 km

Vidutinis sudėtingumo lygis, kelio danga - asfaltas. Maršrutas įveikiamas per penkias valandas. Senieji Utenos pastatai- miesto atminties knygų puslapiai: vieni lyg memuarai, o kiti detektyvinės istorijos. Maršrutas padeda pažinti miestą ir atskleidžia įdomius miesto istorijos fragmentus. Kelionės eiga: Utenos kraštotyros muziejus 30 min. Už pusės kilometro Liaudies namai ir Margaritos Kemėšytės knygynas 15 min. Netoliese Senoji vaistinė 15 min. Keliaujama į Buvusios Utenos dvaro sodybos rūmus 30 min. Už 630 m - Senoji ligoninė 15 min, Senasis Utenos bankas 10 min. Šaulių namai - tautos namai 15 min. Keliaujama mažiau nei kilometrą iki Pašto stoties statinių komplekso 30 min.

 

,,Trenkturo" maršrutai Utenos rajone

Maršrutai skirti susipažinti su žymiais Utenos gyventojais, aplankant jų gimtines. Maršrutai veda pievomis, laukų takeliais ir miesteliais. Aplankomi nedideli muziejai, šimtamečiai medžiai, apžvelgiamos ežerų pakrantės.

 

Kazio Pakšto vaikystės keliais Užpaliuose 19 km

Lengvo sudėtingumo maršrutas, žygiavimo žvyrkeliais ir laukų keliukais trukmė 4-5 val. Kazys Pakštas -  profesionaliosios geografijos Lietuvoje pradininkas. Gimė Utenos krašte, netoli Alaušo ežero,  augo Užpaliuose. Pasirinkus alternatyvų žygio variantą - eisite per tankesnį miškelį, bus keletas statesnių įkalnių, nuo kurių atsiveria nuostabūs Šventosios slėnio vaizdai, besiganantys raguočiai. Kelionės eiga: Užpalių Vytauto Didžiausio tiltas, Užpalių dvaras ir arklidės, Stogastulpis K. Pakštui ir kitiems profesoriams, K. Pakšto šimtmečio ąžuolas, Paminklas ąžuolams, keliaujame Lapių gatve iki Alaušo ežero, K. Pakšto gimtinė, Trumpalių kalnas, Užpalių Švč. Trejybės bažnyčia.

 

Saldutiškis: Jaloveckių paveldas 10 km

Lengvas maršrutas, kelias - žvyrkelis ir trumpos atkarpos asfaltuoto kelio. Maršruto metu susipažinama su Saldutiškio istorija, apylinkėmis. Žygiuojant pievomis ir miškeliais prieisite siaurąjį geležinkelį, šimtamečius medžius, galėsite išsimaudyti Lamėsto ežere. Kelionės eiga: Saldutiškio dvaras, Saldutiškio Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia, Liepų alėja, Paminklas Lietuvos Nepriklausomybei, Senosios traukinių stoties vieta, Vandens bokštas, Antalamėstė, Poilsiavietė prie Lamėsto ež., maudymosi vieta, Saldutiškio miškas.

 

Žiniuonės E. Šimkūnaitės takais Tauragnuose 9 km

Maršruto sudėtingumo lygis - lengvas, trukmė - 1 val. 45 min. - 2 val. 45 min. Kelias - žvyrkelis, pievų keliukai, miško takeliai, asfaltuotas kelias, siauras keliukas palei statų ežero krantą. Žiniuonė E. Šimkūnaitė augo Tauragnų krašte, kur vaikščiodama apylinkėse sėmėsi žinių apie vietinius augalus ir vaistažoles. Maršrutas leis pažinti Tauragnų apylinkes,  atkreipsite dėmesį į pakeliui augančius augalus. Aplankysite Tauragnų krašto muziejų ir Eugenijai Šimkūnaitei skirtą ekspoziciją. Kelionės eiga: Notrelių augimvietė (Aušros g. ir A. Musteikio gatvių sankirta), Ugniažolių augimvietė (Politiškių g), Čiobrelių augavietė (Miško g.), netoliese auga raskila, keliukas palei kluoną, E. Šimkūnaitės miškas (Palabės g.), Labės ežero maudymosi vieta, einama takeliu miške kairiau, palei pakrantę, Vaistažolių džiovyklės vieta- Labės ežero pakrantėje, Eugenijos vaikystės laikais buvo įrengta vaistažolių džiovykla, kurioje buvo įrengta vaistažolių džiovykla, kurioje buvo džiovinamos žolelės E. Šimkūnaitės tėvo vaistinei. Eugenija nuo mažų dienų su mama, medicinos seserimi, padėjo rinkti tėvui vaistinius augalus, tvarkyti augalų žaliavas ir ruošti iš jų preparatus.

 

Sakralinis maršrutas Utenos mieste 6 km

Kelionės eiga: Utenos Dievo Apvaizdos bažnyčia 15min. Už 1.3 km Utenos Švč. Marijos Kankinių Karalienės koplyčia 30 min. Toliau žygiuojama 660 m Viešpaties Pakilimo į dangų stačiatikių cerkvė 30 min. Sinagogos 30 min. Utenos Kristaus Žengimo į dangų bažnyčia ir varpinė 15 min. Už 730 m Utenos Dievo Apvaizdos seserų vienuolynas 30 min. Žygiuojama į paskutinę stotelę - Šv. Mykolo sentikių cerkvė 30 min.

 

Pėsčiomis ,,Utena atvira visiems" 5 km

Lengvas maršrutas, maršruto danga - asfaltas. Šis maršrutas ypatingas tuo, kad pritaikytas lankytis žmonėms su specialiais poreikiais. Kelionės eiga: Dauniškio parkas ir fontanas 30 min. Už 750 m aplankoma Utenos Dievo Apvaizdos bažnyčia 15 min. Netoliese Vyžuonos parkas, kuriame laksto voverytės 15min. Už 1.5 km Utenos kraštotyros muziejus 30 min. Utenos Kristaus Žengimo į dangų bažnyčia ir varpinė 15 min. Paėjus du kilometrus- Laisvės kovų muziejus 30 min.

Maršrutai baidarėmis Utenos rajone

Utenos kraštą gamta gausiai apdovanojo nuostabiomis upėmis ir ežerais. Švogina, Būka, Minčia ir Žiežulna - reto grožio Minčiagirės upeliai. Jais plaukti baidarėmis - dar nepatirtas nuotykis. Minčios upelio vanduo itin tyras, o dugnas nuklotas augalų, žolių patalu. Minčia jungia net devynis ežerus. Ji prasideda raiste prie Baltabiržės. Jos ilgis virš 35 kilometrų, o žiotys atsiveria į Lūšio ežerą. Girios upė Būka prasideda vakarinėje Utenykščio ežero įlankoje. Jos pradžioje baidarėmis iriamasi tarp nendrių, švendrų, vandens lelijų. Upės dugnas apžėlęs maurais, žvyruotas. Būkoje gausu žuvies: kartuolių, lydekų, ešerių. Įtekėdama į Baluošo ežerą per sekundę įlieja apie kubinį metrą vandens. Vyžuona prasideda ties Momėnais, 7 km į pietvakarius nuo Utenos, įteka į Šventąją 3 km į šiaurės vakarus nuo Vyžuonų. Jos ilgis 39 km. Upės kraštuose auga viksvos, ajerai. Krantai užžėlę krūmais, žolėmis, alksniais ir karklais. Augmenija skiriasi skirtingais mėnesiais, pavyzdžiui: liepos mėn. vyrauja strėlialapės papliauškos, o rugpjūtį formuojasi meldų sąžalynai. Vyžuonos upėje sugaunama ešerų, kuojų, lydekų, gružlių, plakių, aukšlių. Šventosios upė išplaukusi iš Paščio ežero sudaro kilpą. Šioje ežero dalyje yra siaura švendrų juosta, todėl, įplaukus iš karto reikia sukti į kairę, perplaukiant tą užžėlimą.  Toliau iš kairės Šventąją lydi Vyžuonų miškas. Upės krantus jungia du tiltai:  Užpaliuose  ir Kunigiškių - Utenos ir Anykščių raj. sandūroje. Upės vaga krinta 15,7 m, o smagiausiai Šventoji teka Ilčiukų-Užpalių ruože, ten nuolydis siekia 0,066%, todėl čia buvo pastatyti net trys malūnai.

 

 

Vyžuona baidarių maršrutai. Dažniausiai plaukiama nuo Vyžuonų miestelio, Vyžuonos žemupiu. Upė vingiuota, negili, rami, todėl tinkama plaukti su vaikais. Įplaukus į Šventosios upę ir paplaukus apie valandą galima sustoti Jononių kaimo stovyklavietėje. Kitą dieną galima plaukti link Šventosios kraštovaizdžio draustinio kol pasieksite ,,Baidarių slėnio" stovyklavietę Mikierių kaime. Pirmos dienos plaukimas apie penkios valandos, antros - septynios.

 

Vienos dienos plaukimas Būka ir ežerais 12 km

Plaukiama dvi dienas. Norint plaukti vieną dieną plaukiama tik Būkos upe. Tai pilna augmenijos, vešli upė, siaura ir kupina įvairiausių kliūčių. Visgi plaukimas nėra sudėtingas. Upė vingiuoja per paslaptingus, kvapnius eglynus, o pakeliui aplankomi etnografiniai kaimai,  Ginučių malūnas, Ilgasalė su vieninteliu Lietuvoje saloje esančiu ežerėliu ir kt. Sustoti pailsėti galima Baluošo ežero pakrantėje šalia Būkos žiočių. Nakvoti galima Ineigos arba Almajo stovyklavietėse. Ineigos stovyklavietė nėra apmokestinta. Almajo stovyklavietėje mokestis už stovyklavimą žmogui - 1,20 €, palapinė - 3 €, automobilis - 1,50 €.

 

Žygio „Upė Būka - Baluošas" atkarpa ~10 km. Plaukimas apie 4 val.

Kelionė pradedama nuo pelkingo Lašmens sąsiaurio. Tai vieta taip Utenykščio ir Būkos upės. Už kilometro priplaukiama Ineigos poilsiavietė. Plaukdami pamatysite vandens lelijų, tarp švendrų pakrantėse pasislėpusių vandens mėtų. Iš jų galima užsiplikinti arbatos. Priplaukus etnografinį Vaišnoriškių kaimą upė susiaurėja ir tampa vingiuota. Aptiksite ne vieną nukritusį medį. Upėje pasitaiko klaidinančių įlankų, o tikrąją srovę atpažinti galima iš augalų judėjimo ir laisvo vandens tekėjimo. Netrukus pasiekiamas Baluošo ežeras. Ežero tylą palaiko šimtamečiai pušynai. Laikantis dešinės priplaukiama Adomragio poilsiavietė. Krantas skaidrus ir patogus, tinkamas maudynėms. Plaukiant toliau ir laikantis kairės pastebimas Šuminų kaimas. Toliau plaukiama pro Degėsio salą ir  Ilgasalę,  kurioje yra ežerėlis ,,Baluošo akis". Priplaukę pietrytinį Ilgasalės galą įplaukiama į įlnką, kurioje pro nedidelį upelį ir augmenijos plyšius plauksite baidarėmis. Grįžtama į tą pačią kryptį, kuria jau buvo plaukiama nuo Šuminų kaimo ir keliaujama pietryčių kryptimi. Pastebimas iškyšulys, žymintis Trainiškio kaimelį ir kelionės pabaigą.

 

Šventosios upe Legai- Andrioniškis 5 val. ~20km.

Maršrutas nesudėtingas, tinkamas plaukti su vaikais bei pradedantiesiems. Šventoji maršruto pradžioje siauresnė, vėliau praplatėja - prasideda Šventosios kraštovaizdžio draustinis. Plaukiant pamatysite nuostabų skardį, tiltą, Lašinių rėvą. Galima rinktis ilgesnį ir trumpesnį maršrutus. Iki beždžionių tilto plaukiama apie dvi valandas. Iki Sedeikių tilto - keturias.

 

Jaros upe Miškinių miškais- Legai ~7 val. ~18 km.

Plaukiant jausite laukinę, žmogaus veiklos nepaliestą gamtą. Sutiksite ne vieną į upę nukritusį medį ir įveiksite nemažai kliūčių. Upė siaura ir vingiuota, turi daug užtvarų. Maršrutas tinka patyrusiems baidarių plaukikams bei mėgstantiems aktyvų plaukimą. Galima maršrutą trumpinti ir plaukti nuo Čiukų iki Legų. Užtruksite apie šešias valandas.

 

Šventosios upe Užpaliai- Žalioji- Legai ~8val. ~30 km.

Plaukiant aplink matysite spygliuočių miškus. Upė vaizdinga ir rami. Vanduo švarus, o krantai smėlėti. Maršrutas tinkamas šeimoms su vaikais, daug vietų maudynėms.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Kategorijos: Kelionės ir maršrutai automobiliu ir kemperiu, Turizmas, kelionės, aviabilietai, Kaimo turizmas, sodybos, kempingai, Kaimo turizmo sodybos Rytų Aukštaitijoje, Aktyvus poilsis, Kelionės dviračiais, dviračių maršrutai, dviračių nuoma, Pėsčiųjų žygiai ir maršrutai, Pažintinės kelionės, Savaitgalio kelionės, Lietuvos miestai ir maršrutai Lietuvoje, Rytų Aukštaitija
1 2
Straipsnio temą atitinkantys produktai
Sodybos nuoma Lababore
Ilgalaikė sodybos nuoma Rytų Aukštaitijoje

Sodybos nuoma Aukštaitijos Nacionaliniame Parke, Labanoro...

Sodyba nuotoliniam darbui Labanore
Sodyba nuotoliniam darbui Šnieriškėse

Nuotolinio darbo vieta Aukštaitijos Nacionaliniame Parke,...

Jauki sodyba poilsiui Labanore
Poilsio sodyba Labanore

Sodyba poilsiui Labanoro girioje, netoli Aiseto ir Alnio ...

1 2
Geriausios kelionės Lietuvoje

Geriausios kelionės Lietuvoje

Įdomiausios kelionės po Lietuvą 

Pramogos Utenoje

Pramogos Utenoje

Ką veikti Utenos rajone 

Ką veikti Tauragnuose Utenoje

Ką veikti Utenoje

Lankytinos vietos Utenoje ir Utenos rajone, maršrutai automobiliu po Utenos rajoną 

lankytinu lietuvos vietu zemelapis

Lankytinų vietų žemėlapis Lietuvoje

Lankytinų vietų Lietuvoje žemėlapis, įdomiausios vietos Lietuvoje, ką aplankyti Lietuvoje 

apzvalgos bokstai lietuvoje

Pažintinių takų žemėlapis

Pažintiniai takai Lietuvoje, netoli Vilniaus ir Kauno, Pamaryje, Pajūryje, Aukštaitijoje ir Dzūkijoje.  

arlaviskiu botaninio draustinio pazintinis takas

Geriausi pažintiniai takai

Pažintiniai takai aplink Vilnių, Kauną, Pajūryje. Privažiavimas, ką pamatyti, pramogos aplinkui 

Baidarių maršrutas Lakajos upe

Baidarių maršrutas nuo Molėtų iki Vilniaus

Plaukiame baidarėmis: Siesartis - Lakajų ežerai - Lakaja - Žeimena - Neris. 

Įmonės gimtadienis - pramogos ir poilsis kaimo turizmo sodyboje

Surengti gerą įmonės vakarėlį, kuris atitiktų visų lūkesčius, nėra taip jau paprasta. Dalinamės idėjomis ir patirtimi. 

Pypkė

Savaitgalis su kolektyvu Žalvario parke

Anonsas.lt kolektyvo reportažas iš aktyvaus poilsinio savaitgalio Žalvario parke.  

Paalnės šilai

Pėščiųjų arba dviračių maršrutas nuo Labanoro iki Stirnių

Keliaujame pėstute arba važiuojame dviračiu tuščiais miško keliukais pačioje Labanoro girios širdyje 

Alnis netoli salos

Alnio ežeras

Alnio ežero batimetrinis žemėlapis, stovyklavietės prie Alnio, privažiavimas, pėsčiųjų ir dviračių maršrutai 

Naujoji labanoro bažnyčia

Labanoro atlaidai

Linksmiausia šventė Labanore - atlaidai. Renkasi ir labanoriškiai ir jų po pasaulį išsibarstę vaikaičiai ir naujieji mieščionys. 

Temą atitinkančios įmonės kataloge:


1 2
Sodyba nuomai Labanoro Regioniniame parke, sodyba šalia Aiseto ežero ir netoli Alnio ežero
Aiseto 16, Šnieriškių kaimas, Molėtų r.
Mobilus: +370-686-38666, El. paštas: sj@iks.lt
Sodyba Vilniaus rajone, sodyba vestuvėms, sodyba šventėms ir renginiams
Jokūbiškių k. - 1, Sužionių sen., Vilniaus r.
Mobilus: +370-657-13113, El. paštas: info@asvejossodyba.lt
Renginių organizavimas, fejerverkai, atrakcionų nuoma
Skrebulių kaimas, Molėtų r.
Mobilus: +370-699-20211 , El. paštas: info@fiesta.lt
1 2
Kompanijų produkcija
Sodybos nuoma Lababore
Ilgalaikė sodybos nuoma Rytų Aukštaitijoje

Sodybos nuoma Aukštaitijos Nacionaliniame Parke, Labanoro...

Sodyba nuotoliniam darbui Labanore
Sodyba nuotoliniam darbui Šnieriškėse

Nuotolinio darbo vieta Aukštaitijos Nacionaliniame Parke,...

Jauki sodyba poilsiui Labanore
Poilsio sodyba Labanore

Sodyba poilsiui Labanoro girioje, netoli Aiseto ir Alnio ...

Vieta renginiams Utenoje
Vieta renginiams Utenoje

Sodyba šventei, vestuvėms, įmonės renginiui Utenoje

Grybų rauginimas

Grybų rauginimas

Rauginti grybai, piengrybių, gruzdų, voveraičių, baravykinių grybų sūdymas ir rauginimas daugiau

Rudeninis kelmutis Paprastasis kelmutis (Armillaria mellea)

Kelmučiai papildė anonsas.lt grybų enciklopediją: panašūs į kelmučius grybai, augimvietės, kelmučių marinavimo ir patiekalų iš jų receptai.

Grybų rauginimas Grybų rauginimas

Rauginti grybai, piengrybių, gruzdų, voveraičių, baravykinių grybų sūdymas ir rauginimas

Marinuoti burokėliai žiemai Marinuoti burokėliai žiemai

Burokėlių žiemai marinavimas, marinatas burokėliams, kaip marinuoti burokėlius, marinuotų burokėlių receptas, burokėlių marinavimas.

Vištiena su moliūgu pupelėse Vištiena su moliūgu pupelėse

Orkaitėje keptos vištos su moliūgais ir pupelėmis receptas

Moliūgų rauginimas Moliūgų rauginimas

Rauginto moliūgo receptas, kaip rauginti moliūgą, raugintas moliūgas, moliūgų rauginimo receptas.

Raudonųjų serbentų uogienė Raudonųjų serbentų uogienė

Raudonųjų serbentų uogienės receptas, tiršta serbentų uogienė, raudonųjų serbentų uogienės gaminimas, kaip pagaminti serbentų uogienę.

Pomidorai savo sultyse Pomidorai savo sultyse

Savo sultyse marinuoti naminiai pomidorai be odelių, pomidorų savo sultyse receptas, marinuotų pomidorų receptas, kaip marinuoti pomidorus,

melyniu, avieciu, tresniu serbentu uogiene Mėlynių, aviečių, juodųjų serbentų uogienė

Miško ir sodo uogų sezoninė asorti uogienė žiemai

Uzbekiška „Basma" kazane Uzbekiška „Basma" kazane

Uzbekų nacionalinis patiekalas, troškinys ir sriuba viename, Uzbekiškos „Basma" receptas, kaip pagaminti „Basma".

Originalūs kvepalai Originalūs kvepalai: patarimai, kaip atskirti originalius kvepalus nuo klastočių

Originalių kvepalų požymiai, kaip išsirinkti kokybiškus ir originalius kvepalus, požymiai, kad perkate padirbtus kvepalus, kvepalų žymėjimas

Grybų rauginimas

Grybų rauginimas

Rauginti grybai, piengrybių, gruzdų, voveraičių, baravykinių grybų sūdymas ir rauginimas daugiau

Geriausios kelionės Lietuvoje Geriausios kelionės Lietuvoje

Įdomiausios kelionės po Lietuvą

daugiau
Pramogos Utenoje Pramogos Utenoje

Ką veikti Utenos rajone

daugiau
Ką veikti Tauragnuose Utenoje Ką veikti Utenoje

Lankytinos vietos Utenoje ir Utenos rajone, maršrutai automobiliu po Utenos rajoną

daugiau
Poilsis Utenoje Poilsis Utenoje

Kur ilsėtis Utenos rajone, poilsiavietės Utenos rajone,

daugiau
Lankytinos vietos Utenoje Lankytinos vietos Utenos rajone

Ką pamatyti Utenoje ir Utenos rajone

daugiau
lankytinu lietuvos vietu zemelapis Lankytinų vietų žemėlapis Lietuvoje

Lankytinų vietų Lietuvoje žemėlapis, įdomiausios vietos Lietuvoje, ką aplankyti Lietuvoje

daugiau
apzvalgos bokstai lietuvoje Pažintinių takų žemėlapis

Pažintiniai takai Lietuvoje, netoli Vilniaus ir Kauno, Pamaryje, Pajūryje, Aukštaitijoje ir Dzūkijoje.

daugiau
arlaviskiu botaninio draustinio pazintinis takas Geriausi pažintiniai takai

Pažintiniai takai aplink Vilnių, Kauną, Pajūryje. Privažiavimas, ką pamatyti, pramogos aplinkui

daugiau
Aukštaitija Maršrutas po Rytų Aukštaitiją, Labanoro giria

Vienos dienos maršrutas po Rytų Aukštaitijos gražiausius kaimelius, lankytini objektai, tradiciniai šio krašto valgiai.

daugiau
Baidarių maršrutas Lakajos upe Baidarių maršrutas nuo Molėtų iki Vilniaus

Plaukiame baidarėmis: Siesartis - Lakajų ežerai - Lakaja - Žeimena - Neris.

daugiau
Išalkę svečiai Mindūnai, Žiemos žvejybos šventė, „Medžioklės ir gamtos muziejus“

Mindūnų žiemos šventė ir apsilankymo muziejuje įspūdžiai

daugiau
Įmonės gimtadienis - pramogos ir poilsis kaimo turizmo sodyboje

Surengti gerą įmonės vakarėlį, kuris atitiktų visų lūkesčius, nėra taip jau paprasta. Dalinamės idėjomis ir patirtimi.

daugiau
Lakajų ežeras prie Rudesos Dviračių maršrutas aplink Lakajų ežerus

Maršrutas Labanoro regioniniame parke nuo Mindūnų aplink Lakajų ežerus

daugiau
Ladakalnio ąžuoliukas Ladakalnis

Ladakalnis yra viena iš įspūdingiausių Aukštaitijos Nacionalinio parko regyklų

daugiau
Skrydis oro balionu virš Labanoro girios (fotoreportažas)

Įspūdingos, deja, šiandien niokojamos vietovės žvelgiant iš oro baliono.

daugiau
Paalnės šilai Pėščiųjų arba dviračių maršrutas nuo Labanoro iki Stirnių

Keliaujame pėstute arba važiuojame dviračiu tuščiais miško keliukais pačioje Labanoro girios širdyje

daugiau
Daumantų atodangos viršus Baidarių maršrutas Šventąja nuo ištakų

Plaukimas baidarėmis Šventosios upe

daugiau
Aktyvios vandens pramogos: keliaujame Aukštaitijos ežerynais Aktyvios vandens pramogos: keliaujame Aukštaitijos ežerynais

Kokiuose ežeruose plaukti baidarėmis Aukštaitijoje, kiek trunka kelionė, kur verta išlipti į krantą ir ką ten pamatyti.

daugiau
Startą paskelbia Lietuvos keliautojų legenda Algimantas Jucevičius Pėsčiųjų maratonas Lakajai - Stirniai

Pėščiųjų arba dviračio maršrutas nuo Stirnių aplink Lakajų ir Stirnių ežerus.

daugiau
Alnis netoli salos Alnio ežeras

Alnio ežero batimetrinis žemėlapis, stovyklavietės prie Alnio, privažiavimas, pėsčiųjų ir dviračių maršrutai

daugiau
Skrydis oro balionu ežerų krašte

Skristi oro balionu rytų Aukštaitijoje: baimės, vaizdai iš paukščio skrydžio ir laiminga pabaiga.

daugiau
Kompanijų produkcija
Sodybos nuoma Lababore
Ilgalaikė sodybos nuoma Rytų Aukštaitijoje

Sodybos nuoma Aukštaitijos Nacionaliniame Parke, Labanoro...

Sodyba nuotoliniam darbui Labanore
Sodyba nuotoliniam darbui Šnieriškėse

Nuotolinio darbo vieta Aukštaitijos Nacionaliniame Parke,...

Jauki sodyba poilsiui Labanore
Poilsio sodyba Labanore

Sodyba poilsiui Labanoro girioje, netoli Aiseto ir Alnio ...

Vieta renginiams Utenoje
Vieta renginiams Utenoje

Sodyba šventei, vestuvėms, įmonės renginiui Utenoje

Naujienų prenumerata

Užsisakykite ANONSAS.LT naujienlaiškį.