Dviratininkų keliuose tykančios problemos ir jų sprendimo būdai

Ne vienas pastebėjome, kad atšilus orams keliuose gerokai padaugėja dviratininkų. Dažnas, išsitraukęs po žiemos savo dviratę transporto priemonę, skuba pasidžiaugti važiavimo teikiamais malonumais. Deja, dviratininkai vis dar susiduria su dviem rimtomis problemomis - nedraugiškais vairuotojais ir palaidais šunimis. Abi šias problemas labai vaizdžiai aprašo nuolatinė autoreviu.lt skaitytoja Kristė P.

Tenka kartkartėmis  „pasibalnoti" dviratę transporto priemonę ir ieškoti kelių bei maršrutų, kuriais galima būtų saugiai, linksmai ir patogiai pasivažinėti. Tačiau... Didmiesčiuose tam yra skirti dviračių takai. Nors ir jais važiuojant kelią užstoja pėstieji. Bet vis vien tokie takai yra.

Gyvenantiems vietovėse be dviračių takų iškyla dilema: važiuoti plentu ar šaligatviu (jei toje vietoje jis yra). Pats didžiausias tokių vietų priešas yra automobiliai. Pradedant nuo lengvųjų, autobusiukų, krovininių, autobusų ir vilkikų. Baisiausia, be abejo, kai pro šalį „prasineša" autobusas ar vilkikas, nes tokie automobiliai net nesistengia lenkti taip pat lygiaverčio transporto dalyvio - dviratininko. Net jei važiuoji vos ne kelkraščio kraštuku ir šalia griovys, jie nė nesivargina nors šiek tiek suktelti į šoną aplenkdami, o nemažindami greičio (kartais net jį padidindami) pralekia beveik kabindami tave.  Neskaitant dar to, kad tokioms didelėms transporto priemonėms pravažiavus pro šalį, trauka jų link padidėja ir neduok Dieve sumėtytų dviratį. Juk mūsų plentų pakraščiai akmenuoti, duobėti ir panašiai.

Tačiau vienu dalyku galiu pasidžiaugti, nes lengvųjų automobilių vairuotojai pasidarė tolerantiškesni ir tvarkingiau lenkia dviratininką. Galbūt patys išbandė dviračio vairavimą mūsų keliais?

Antras taip pat nemenkas priešas - be abejo palaidi šunys. Jie be jokio perspėjimo ir rodos iš niekur kartais atsiranda ir kiek įkabindami puola taikydamiesi į kojas, lodami lyg pasiutę, o jų šeimininkų šalia niekada nebūna.

Visa laimė, kad bent iki šiol sėkmingai pavyko atsikratyti užpuolikų, nors baimės ne kartą buvo įvarę. Galbūt man iki šiol sekėsi, nes dar ne patys plėšriausi šunys pasitaikė. Pristabdžius ar sustojus, šunys lodavo, bet nekasdavo. Taip po truputį judėdavau pirmyn, tačiau ką gali žinoti, kas bus kitą kartą ir koks šuo pasitaikys. Po paskutinio susidūrimo su šunimis, kai puolė ne vienas, o visi keturi ir skirtingo dydžio, pradėjau paniškai jų bijoti. Ir pamačiusi priekyje (už kokio puskilometrio) šunį, net nemąstydama suku atgal. Tuo kelionė ir baigiasi, nors dar mielai ne vieną kilometrą nuvažiuočiau.

Autoreviu.lt kreipėsi į trijų sričių specialistus - policininkus, medikus ir draudikus - prašydamas priminti dviratininkams jų teises, patarti, kaip apsaugoti save ir savo dviratį draugą, kaip elgtis atsitikus nelaimei kelyje.

Kad kelionė dviračiu būtų saugi

Dauguma draudimo kompanijų siūlo asmens draudimą nuo nelaimingų atsitikimų. Draudimo sutartis sudaroma individualiai, klientui pasirenkant draudimo rizikas, draudimo sumas ir norimą dienpinigių bei ligonpinigių dydį. Nuo pasirinktos draudimo rizikos sumos ir patirtų sužalojimų sunkumo priklausys draudimo įmokos, kurios bus išmokamos nelaimės atveju. Taip pat yra galimybė apdrausti dviratį kartu su kilnojamo namų turto draudimu nuo vagystės rizikos.

Kaip apsaugoti dviratį? Paliktas lauke dviratis gali pritraukti ilgapirščių dėmesį, todėl derėtų pirmiausiai pasirūpinti tinkama jo apsauga. Įsigyjant apsaugos spynas verta atkreipti dėmesį į spynų saugumo lygį, kuris yra žymimas ant kokybiškų užraktų. Norėdami maksimaliai apsaugoti savo dviratį, stenkitės nerakinti dviračio tose pačiose vietose - neleiskite vagims perprasti savo įpročių. Niekada nepalikite dviračio nuošalioje vietoje, taip pat venkite didelių susibūrimo vietų. Saugiausia dviratį palikti stebėjimo kamerų matomumo zonose: prie bankų, kavinių, viešbučių arba parduotuvių. Atsiminkite, kad spyna dviratį visada reikėtų rakinti prie nejudamo arba sunkiai pajudinamo objekto (pvz. stulpo, turėklo). Kita vertus, net ir prirakinus dviratį, ilgam jo nereikėtų paleisti iš akių. Grandinės apsaugo, sumažina vagystės riziką, tačiau absoliučios apsaugos nėra.

Kokios siūlomos prevencijos kelyje priemonės?

Statistika rodo, kad dviratininkai skaudžiausiai nukenčia tamsiuoju paros metu. Dviratininkams svarbu ne tik patiems laikytis kelių eismo taisyklių, tačiau ir pasirūpinti tuo, kad jie būtų gerai matomi kitiems eismo dalyviams. Šviesą atspindinti liemenė gali tapti efektyvia priemone, padedančia išvengti eismo nelaimių. Kai dėvėsite šviesą atspindinčią liemenę tamsiu paros metu, jus žymiai geriau matys kiti eismo dalyviai. Ne visos liemenės, kurias galima įsigyti, yra kokybiškos ir atitinka nustatytus standartus. Prieš įsigydami šviesą atspindinčią liemenę, įsitikinkite, ar ji atitinka galiojančius reikalavimus: liemenė turi būti ne tik ryškios spalvos (oranžinės, geltonos ar kt.), tačiau ties juosmeniu ant jos turi būti du ar daugiau horizontalių šviesą atspindinčių elementų. Taip pat dviratininko liemenė skiriasi nuo parduodamų automobilių vairuotojams. Dviratininkų liemenė tūrėtų tūrėti šonuose aptemtas gumas, kad ji neplevėsuotų ir netrukdytų valdyti dviratį:

Vienintelė efektyvi priemonė apsisaugoti nuo sunkių galvos traumų - šalmas. Kad ji būtų veiksminga, reikia ją tinkamai naudoti. Šalmą reikia užsisegti taip, kad jis nejudėtų jokia kryptimi.

Jei nelaimės išvengti nepavyko

Atėjus vasarai dviratininkų traumos tampa tikra problema vaikų traumatologams. Jau dabar kasdien į Vilniaus universiteto vaikų ligoninės traumatologijos skyrių hospitalizuojami 2-3 vaikai,  patyrę įvairiausias traumas važinėdami dviračiu. Dažniausiai tai ne mašinų partrenkti ar šunų pabaidyti dviračiu važiuojantys vaikai. Tai sveiki, aktyvūs vaikai, kuriems dėl neatidumo važinėjimo dviračiu malonumas baigėsi ligoninės palatoje.

Tai ir galvos traumos, ir rankų, kojų lūžiai, ir dar sunkesni, dažniausiai iš autoįvykių, - dauginiai sužalojimai.

Be abejo, dauguma kritimų baigiasi elementariais sumušimais, nubrozdinimais. Kam neteko kristi nuo dviračio? Tik tam, kuris juo nevažinėjo. Tačiau ne vienam  neužtenka žaizdų ar nubrozdinimų perrišimų,  tenka operuoti žaizdas, atstatinėti lūžius, atlikti kitas chirurgines manipuliacijas.

Ar galvą apsaugantis šalmas, rankų, kojų apsaugos apsaugos nuo rimtų traumų? Vienareikšmiškai - taip! Pasižiūrėkite dviratininkų lenktynes. Visi su šalmais. Ir niekas neklausia - kodėl? Todėl, kad žino, kas gali atsitikti ir atsitinka.

Dviratininko šalmo dėvėjimas išgelbsti ne vieną gyvybę. Turime tragedijų Lietuvoje. Ar būtų padėję šalmas, rankų, kojų apsaugos? Manau, kad taip.

Ką daryti nukentėjus?

Galioja elementarūs pirmosios medicininės pagalbos principai.

Nubrozdinimai, žaizdos aprišami steriliais arba įmanomai švariausiais tvarsčiais. patartina kreiptis į artimiausią gydymo įstaigą. Nesistenkite patys žaizdų plauti dezinfekuojamaisiais tirpalais - tai padarys medikai.

Jeigu įtariate rankos, kojos lūžį, galūnę reikia imobilizuoti, tai yra - įtverti, kad ji nejudėtų.  Įtvarui panaudokite parankines priemones - šaką, lazdą, susuktą žurnalą, bet kokį kitą standų daiktą.

Jeigu neturite nieko, bent pariškite ranką ar kartu suriškite kojas (kad ir diržu). Tai yra geriau negu nepadaryti nieko.

Kodėl to reikia? Esmė viena - padaryti taip, kad ranka ar koja kuo mažiau judėtų ir nesukeltų dar didesnio skausmo ir kitų galimų komplikacijų. Kreipkitės į artimiausią gydymo įstaigą.

Sumušus galvą ir  praradus sąmonę teks kreiptis į medikus.

Bet kurių sumušimų, įtariamų lūžių vietose, jeigu įmanoma, dėkite šaltą daiktą, ledo.

Bet kurią traumą, sumušimą, nubrozdinimą, lūžį lydi skausmas, neretai ypač stiprus, todėl būtinas nuskausminimas.Visi, tiek namuose, tiek vairuotojo vaistinėlėse turime nuskausminamųjų vaistų. Jeigu po traumos žmogus, o ypač vaikas, sako, kad skauda, reiškia, kad jam tikrai skauda. Būtina duoti nuskausminamųjų, užgeriant minimaliu skysčio kiekiu.

Neduokite valgyti, gerti, tai svarbu tam, kad esant rimtam sužeidimui, medikams teks pacientą operuoti ar atlikti reikalingas manipuliacijas su bendra nejautra.  Narkozės metu būtinas tuščias skrandis.

Traumos metu dažniausiai pats būsite sau pirmasis gydytojas. Atsiminkite tai ir nesutrikite.

Gyd. Vidas Misevičius, vaikų chirurgas, ortopedas-traumatologas, Vilniaus universiteto vaikų ligoninė, traumatologijos skyrius.

Kelių eismo taisyklės galioja visiems

Autoreviu.lt kalbinti policininkai teigė, kad dviratininkai bene mažiausiai keliantys problemų eismo dalyviai, tačiau jų pasitaiko ir čia. Reikalas tas, kad dažnas dviratininkas nori būti vertinamas kaip lygiateisis eismo dalyvis (VIII. PAPILDOMI REIKALAVIMAI DVIRAČIŲ VAIRUOTOJAMS), tačiau žinodamas savo teises jis linkęs pamiršti pareigas. Kelių eismo taisyklėse aiškiai parašyta, kad dviratininkai iki 18 m. amžiaus privalo važinėti mūvėdami šalmus, visų dviratininkų dviračiai turi turėti atšvaitus ir šviesos signalus. Deja, teorija, kaip dažnai būna, skiriasi nuo praktikos ir, jeigu, miestuose dviratininkai šių reikalavimų dar laikosi, tai kaimo vietovėse padėtis gerokai prastesnė. Ten retas kuris dviratininkas pasirūpina atšvaitais ar šviečiančia liemene. Prisiminus tai, kad kaimuose ir mažuose miesteliuose dažnai būna apšviestos tik centrinės gatvės, tampa aišku, kodėl kasmet keliuose žūsta tiek dviratininkų. O juk gyvybę galintis išsaugoti atšvaitas ar liemenė kainuoja tikrai nedaug.

Problema, su kuria dažniau susiduriama mieste - dviratininkų nenoras nulipti nuo dviračio važiuojant per perėjas. Nors KET aiškiai parašyta: „66. Jeigu eismas intensyvus ir reikia pasukti į kairę, apsisukti ar pervažiuoti į kitą kelio pusę, dviračio vairuotojas turi nulipti ir kirsti važiuojamąją dalį vesdamas dviratį, nesudarydamas kliūties kitoms transporto priemonėms.", policininkai prisimena ne vieną atvejį, kai šį Kelių eismo taisyklių punktą pažeidęs dviratininkas susidurdavo su transporto priemone. Tokiu atveju kaltas, dažniausiai, pripažįstamas pats eismo įvykio metu skaudžiau nukentėjęs dviratininkas.

Dviratininkams dar kartą primename - jūs esate lygiateisiai kelių eismo dalyviai, tad turite laikytis KET reikalavimų kaip ir kitų transporto priemonių vairuotojai. Tokiu atveju bus išvengta ne vienos skaudžios nelaimės.

Beje, kaip pastebėjo policijos pareigūnai, dažnas atvejis, kai mūsų šalies turguose parduodami užsienyje arba Lietuvoje vogti dviračiai. Yra užfiksuotas ne vienas atvejis, kai apynaujis, esą iš Vokietijos atgabentas, dviratis iš tikro buvo pavogtas iš gretimo kiemo ir atsiradus tikrajam savininkui, dviratis buvo grąžintas, o įsigijęs vogtą daiktą žmogus papuolė į labai keblią situaciją. Tad jei jau nusprendėte pirkti dviratį, verčiau keliaukite į dviračių parduotuvę. Gali būti, kad ten jis kainuos kiek brangiau negu turguje, tačiau jis tikrai nebus vogtas.

Nuotraukos Kristės P.

V. Misevičius

grafaite

Dviratis gerai, bet kartais taip norisi, kad ramiai ir saugiai galėtumei ant jo jaustis

2009-07-01 15:32

Versace

jajaj...vazinet bande keli pazistami - po kleiu dienu nusprende i masinas perses. Sake tragiskai nepaiso masinos ju. Gal kokiame mazesniame miestukyje ir gerai, bet vln net nepritaikytas vazineti dviraciu.

2009-07-02 11:30

Kontrimas

Tai gal aiškiau išdėstytumėte kuo blogos spynos? Tiksliau pasakytumėte! O dabar ruošiuos pirkti, užmečiau akį ir į šitas, bet kai žmonės tik peikia, bet nepasako tiksliau...nei penki nei devyni

2010-04-08 10:39