Vasarinė karšių žvejyba

Karšis  daugiausiai maitinasi bestuburiais dugno gyvunais: moliuskais, kirmėlėmis, tačiau mėgsta ir augalinį maistą. Šios žuvys laikosi būryje. Toks karšių būrys maitinasi kartu ir vienu metu. Didesni kaip 0,7 - 1 kg karšiai laikosi didesniuose gyliuose. Į priekrantės zoną jie atplaukia kelis kartus per parą maitintis. Didieji, 2 - 5 kg karšiai, dažniausiai maitinasi sutemus ar ankstyvą rytą.

Norint mėgautis karšių žvejybą, reikia pažinti konkretų vandens telkinį. Šios žuvys maisto ieško savo pamėgtose vietose, kurios, priklausomai nuo metų laiko, gali keistis. Vasarą karšiai ieško maisto seklesnėse vietose, dėl sausros nukritus vandens lygiui, o rudeniop juos galima sėkmingai gaudyti 6 - 8 metrų gilyje netoli gilių duobių.

Juodas giluminis karšis pagautas 8 metrų gelmėje. Tikėtina, kad tai " sekluma" į kurią jis pakyla. Didžiausias gylis šiose vietose 20 metrų. Tačiau labiau tikėtina, kad pagrindinės "ganyklos" 12- 14 metrų gylyje. Didelis gilus plotas vienas iš rodiklių, kad čia gali būti didelių karšių.

Karšiai suaktyvėja praėjus 2 - 4 savaitėm po neršto, vandeniui sušilus iki 20 - 22 laipsnių, dažniausiai liepos pirmos dekados pabaigoje ar viduryje.

Įranga karšių žvejybai

Žvejojama keliais būdais: dugninėmis ir plūdinėmis meškerėmis. Populiaresnė žvejyba dugnine meškere, nes ji leidžia užtikrintai nuleisti masalą ant dugno. Nors kartais karšiai laikosi ir kimba  aukščiau nuo dugno. 
Taip pat dugninė leidžia užmesti toliau, kas svarbu seklesniuose vandens telkiniuose. Svarbu dėl reikiamo pasiekti gylio, tiek dėl to, kad dideli karšiai jautrus garsui ir laikosi toliau nuo žvejų. Optimalus dugninės karšių žvejybai variantas yra 3 - 3,5 metrų ilgio dugninė meškerė, galinti mesti apie 50- 80 g masalus. Kuo toliau mėtysite tuo meškerė ir masalo svoris turi būti didesni.

1. Meškerės gamintojas. Šiuo atveju dugninės meškerės gamintojo parinkimą patikėjau "Arlivas" žvejybos parduotuvės vadovui Ramūnui. Meškerė buvo sukomplektuota ir atsiųsta paštu. 
2. Karšių žvejybos dugninėms geriauisiai tinka Feeder tipo meškerės. Tai meškerės su plona ir lanksčia viršūnėlė, kuri taip pat puikiai veikia kaip kibimo signalizatorius. 
3. Meškerės ilgis. Nuo jo labai priklauso užmetimo nuotolis
4. Metamo masalo svoris. Man pakanka 60 g, kadangi optimalus gaudymo gylis iki 10 metrų kuris pasiekiamas jau 30- 40 metrų nuo kranto. 
5. Karboninės dugninės meškerės žymėjimas. ( medžiaga iš kurios pagaminta meškerė).

Ritė ir valas dugninei meškerei karšių žvejybai. Įsigyta "Arlivas" žvejybos parduotuvėje už labai patrauklią kainą. Atsiųsta į Vilnių per pašto kurjerius.

1. Valo suvyniojimo greitis. Skaičiai rodo, kad per 1 rankenėlės apsukimą lankelis apsisuka 5 kartus.
2. Konkretaus storio valo kiekis kuris gali maksimaliai tilpti ant būgno. 
3. Low memory, mažos atminties. Toks valas tinkamiausias dugninei meškerei ir žvejybai. 
4. Valas pritaikytas feeder tipo meškerėms
5. Valo storis ir išlaikomas svoris

Žvejybos vietą reikia kruopščiai parinkti. Žvejojant nuo kranto, kartais tenka išpjauti meldus ir apvalyti vietą nuo vandens augalų. Karšių reikėtų ieškoti ant šlaitų 3 - 8 metrų gylyje, geriausia vieta - dviejų šlaitų sankirta. Karšiai mėgsta maitintis ant sėklių, naktimis ar rytais atplaukia į maudykles, jeigu netoliese yra gilios duobės. Jaukinant karšius, reikėtų vengti smarkiai dumblingų vietų, geriau ieškoti kietesnio dugno. Pasiteisina papildomas žvejybos vietos dugno "suarimas" sunkiu inkaru ar pririštomis plytomis, jas pratempiant žvejybinės vietos dugnu.

Kaip šerti karšius

Išsirinkus kelias žvejybos vietas, prieš planuojamą žūklę rekomenduojama bent porą kartų kas 2 - 3 dienos pašerti stambiais jaukais: sukibusiais perlinių kruopų gabalais, virtais žirniais kukūruzais, makaronais, granuliuotais žuvų pašarais ar kviečiais. Tada galima tikėtis labai įspūdingos žvejybos. Ypač tinka traiškytos dreisenos, sliekai ar jų gabaliukai, musės, uodo trūklio lervos.

Jaukinimo pašarai karšiams dažniausiai būna birūs iš kukurūzų, žirnių, kviečių. Į šėryklas dedamas smulkesnis, limpnatis  ir kvapnesnis pašaras

Žvejybos dieną į pašarus verta dėti daugiau smulkiųjų pašarų su papildomais kvapais. Dažniausiai kibimas nėra tik ankstyvą rytą, bet periodais visos dienos laikotarpyje. Pirmieji kibimai prasideda dar ryto prietemoje ir tesiąsi, kol išlenda saulė, po to dažniausiai nustoja kibti iki pietų, kol saulė pakyla ir spinduliai ima kristi statmenai dugnui. Ilgaisiai trunkantis kibimas - ankstyvą pavakarę, kuris dažniausiai tęsiasi iki pat sutemų.

Karšių žvejyba dugnine meškere

Patogiausias karšių žvejybos įrankis - dugninė. Karšių žvejybai renkamasi dugninė su šėryklėle. Meškerykotis dugninei turėtų atlaikyti 60 - 80 g, pagrindinis valas 0,2 - 0,25 arba pintas 0,1. Pavadėliui naudojami 0,12 - 0,15 valai. Užmetus verta pasižymėti valą ir laikytis to paties atstumo. Kibimas sekamas ant valo pakabinus sargelį arba naudojant meškerykotį su labai jautria viršūnėle.

Kabliukas priklauso nuo jauko, o koks bus jaukas karšiams gaudyti, priklauso nuo tos dienos karšių nuotaikų. Patogiausia, žinoma, naudoti didelį sumuštinį iš kelių raudonųjų sliekų, musės lervų ir kukūruzo, tokiu atveju mažesnė tikimybė, kad trukdys smulkmė. Tačiau pastebėjau, kad pasiteisino nedidelis kabliukas su dviem musės lervomis. Tuo metu, kai sumuštiniai buvo nejudinami, toks jaukas viliojo kilograminius karšius. Smulkmė netrukdė, nes atplaukę karšiai išbaido kuojas ir pan.

Pastaraisiais metais itin populiarėja peletės. Tai minkšti rutuliukai tiesiogiai veriami ant kabliuko. Pakirtus kabliukas persmeigia peletę. Būna česnako, braškių, vanilės ir kitokių kvapų pelečių.

Šėryklėlei reikėtų turėti atskirai jauko, jis turėtų būti ne toks lipnus ir įmestas po kurio laiko išbyrėtų iš šėryklėlės. Pasiteisina, kai vienas iš dugninės kabliukų yra įmaišomas į šėryklėlės jauką. Pirmieji kibimo požymiai, gaudant dugnine, gali būti praleisti, atsargūs virptelėjimai. Kitame etape karšis ima vesti, tai puikiai matoma, kai staigiai ima atsipalaiduoti valas arba stipriai trūkčioja viršūnėlė, šokinėja plūdūras.  Kertama staigiai, stipriai laikoma meškerė, nes pradžioje karšis itin aktyviai priešinasi. Traukiama neatpalaiduojant valo, nes kabliukas iš tiesų stipriai laikosi mėsingose karšio lūpose.

Tiksliai žvejybos vietai nustatyti verta naudoti plūdurus. Įtvirtinant už dešimties metrų nuo žvejybos ploto, plūduras leis tiksliai užmesti sistemėlę. Traukiamas karšis atkakliai priešinasi, tačiau priešinimasis daugeliu atveju pasibaigia, jei duodate karšiui įkvėpti oro, jis gulasi ant šono ir paklusniai juda lik sietelio.

Naktinė karšių žvejyba

Susirink kojines, negerk alaus  nesivežama į naktinę karšių žvejybą. Todėl tikėtina, kad bus puikiai pailsėti net ir nepagavus karšių. Kartais netgi norisi, kad karšiai netrukdytų gerai žvejybai. Pakanka kilogramo kito smukmės žuvienei, aišku dar kilogramas lynų, lydekų ar ešerių žuvienę padarytų iš viso karališką. Nors pastebėjau, kad atvežti į žvejybą žuvies yra pozityvus prietaras.

Reikės kiek papildomos įrangos iš kurių kėdutė yra reikalingiausia. Be jos prarandama naktinių karšių žvejybų motyvacija. Reikėtų patogios, atlenkiamos ir net su papildoma dalimi kojoms padėti. Jei pakrantė dumblina kojelės turėtų būti su padais. Tokią įsigysite " Arlivas" žvejybos parduotuvėje. Kėdutė ir kita žvejybos įranga atsiunčiama į bet kurią Lietuvos vietą. Man atėjo siuntinys kitą dieną nuo susiderinimo.

Naktinė karšių žvejyba net ir be pagautų žuvų traukia. Yapč jei nenusimato lietaus ir uodų tuntų.

Taip pat tamsiu paros metu prireiks kibimo signalizatorių. Klasikinis signalizatorius užsukamas ant meškerės laikiklio. Ant ratuko dedasi valas kuris atlaisvinamas už signalizatoriaus užkabinus " bezdžionę". Kimbant valas juda sukdamas ratuką ir signalizatorius skleidžia garsą.

Tamsoje atsibudus būna gana sunku susiorientuoti tarp meškerių kuri "dirbanti". todėl galima pridėti papildomai šviesos sigalizaciją.

Signalizatorius dugninei iš "Arlivas" žvejybos parduotuvės Kaune.

Karšių žvejyba plūdine meškere

Plūdinei meškerei naudojamos ilgakotės plūdės su 3 - 4 gramų svareliais. Plūdinei meškerei itin svarbu tiksliai pataikyti į pamaitintą vietą. Svarbu ir maitinti labai lokalioje, ne didesnėje kaip 1 - 2 kvadratiniai metrai zonoje. Svarelis būna prie pat dugno ar net ant dugno. Kimbantis karšis guldo plūdę, pakeldamas nuo dugno masalą ir svarelį. Tačiau kirsti tokiu momentu negalima, nes greičiausiai pakirsti nepavyks. Reikia palaukti, kol jis pradės vesti plūdę. Kertama į kitą pusę, nei vedama plūdė.

Jei tik Nagliui duotų daugiau laiko karšiams gaudyti

Anonsas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.

Autorius Sergejus Jeriomenko