Kortos: nesenstantys žaidimai geram laisvalaikiui

Pirmąsias taisykles, kaip žaisti kortomis, pirmuosius pralaimėjimus ir laimėjimus, pirmąją nusipirktą kortų kaladę daugelis dar mename iš vaikystės. Tikriausiai nėra žmogaus, kuris nebūtų laikęs jų rankose. Nesvarbu, kad dar visai neseniai kortos buvo nepriimtinos ir uždrausta jomis žaisti viešose vietose. Dar ir tada daugelis slapčiomis lošdavo „Durnių", „Vežimą" pliažuose, pionierių stovyklose, darbo metu. Tiesa, dabar, žaidžiančių kortomis traukinyje, mokslo įstaigoje, žygyje, vakarėlyje, - pastebiu vis rečiau. Gal šį seną užsiėmimą išstūmė „Monopolis", „Alias" ir kt. stalo žaidimai, o gal aš neatsiduriu kompanijose, kuriose neapsieinama be žaidimų kortomis. Kad ir kaip čia yra, nusprendžiau pasidomėti, kokie žaidimai vis dar žaidžiami kortomis ir kokios jų taisyklės. Vis dėlto - nusipirkti kortų kaladę pigiau nei bet kurį kitą stalo žaidimą.

Kortų žaidimas Kvailys (Durnius)

Lošti gali 2-6 žaidėjai. Kiekvienam iš 36 kortų malkos išdalijama po 6 kortas. Galima dalyti po vieną arba iš karto po dvi kortas. Likusios kortos padedamos į malką. Apatinė malkos korta atverčiama, ji ir bus koziris. Žaidimą „Kvailys" pradeda tas, kuris turi mažiausią kozirį. Žaidžiama pagal laikrodžio rodyklę.

Kortą kerta didesnė tos pačios rūšies (būgnas, čirvas, kryžius, pikas) korta arba koziris. Visos atmuštosios kortos dedamos į šalį. Jei tu neturi didesnės kortos arba kozirio, turi padėtą kortą pasiimti.

Kai bent vienas iš žaidėjų nebeturi kortų, visi pasiima iš kortų malkos tiek, jog kiekvienas turėtų po 6. Žaidimą pralaimi susirinkęs kortas, o laimi tie, kurie visas išleidžia.

Kortų žaidimas Vežimas

Žaidžiama su 24 kortomis. Žaidimo tikslas - išsimesti kuo greičiau savo kortas ir priešininką nusiųsti namo, kad jis susirinktų kuo didesnę kaladę kortų ir taip praloštų.
Susėdusiems žaidėjams ratu, visos kortos išdalinamos po lygiai. Pradedant žaidimą, kortas kelia sėdintis dešinėje ir laikrodžio rodyklės eiga išdalinama ne daugiau kaip po tris kortas.

Kryžių dama išrenkami koziriai. Žaidėjo, turinčio kryžių damą, koziriai būna kryžiai. Toliau koziriai skiriami pagal laikrodžio rodyklę. Antrojo žaidėjo koziriai būna pikai, trečiojo - čirvai, o ketvirtojo - būgnai. Koziriai išrenkami pirmojo žaidimo metu ir žaidžiant antrą kartą nesikeičia. Kryžių damą turintis žaidėjas pradeda žaidimą. Jei žaidžia 3 ar 2 asmenys, pradeda tas, kuris turi rankoje būgnų devynakę.
Žaidžiama ilgai, kol lieka 2 žaidėjai ir pervertinėja kortą, o jei gerai išdalinamos kortos, žaidimas tęsiasi kelias minutes.

Jeigu „vežimą" žaidžia 4 asmenys
Sėdint ratu koziriai seka taip: kryžiai - pikai - čirvai -būgnai. Kertama savais koziriais. Priešais esantis žaidėjas atsikirsti gali aukštesniu tavo koziriu arba dėti savąjį kozirį ir ant viršaus mesti kitą kortą. Jei užvažiuoja tavu koziriu, pvz., būgnu, tu atsikerti aukštesniu būgnu. Kai kuris nors žaidėjas išsimeta visas kortas, jo koziriai, pvz., kryžiai tampa laisva korta. Tada būtinas kozirių metimas. Pvz., tavo koziriai kryžiai, tau po ranka sėdi pikai, o tu sėdi po būgno ranka, būgnas išmeta vyną ir tada kryžius turi dėti kozirį, o jei neturi kryžius savojo kozirio - ima visas ant stalo esančias kortas. Lošiama tol, kol visi išsimeta kortas.

Pas kurį lieka visa kaladė, tas pralošia vežimą ir dalina kortas. Kai žaidėjas paima namo kortas, kitas žaidėjas ant stalo paprastai išmeta vieną kortą, o šiaip, kai ant stalo jau duoda atsimušti, tada su viena korta atsimuši ir kitam varžovui užmeti kortą, su kuria reikalauji kozirio, siunti namo arba duodi laisvai eiti.

Kortų žaidimas Karas

Kortų gali būti bet kiek, svarbiausia, jog dalintųsi iš žaidėjų skaičiaus. Laimi tas, kuris liko su visomis žaidime dalyvavusiomis kortomis.

Kortų rangų eilė tokia: dviakė, triakė, keturakė, penkakė, šešakė, septynakė, aštuonakė, devynakė, dešimtakė, berniukas, mergelė, karalius, tūzas, džokeris. Spalva ir rūšis neturi skirtumo.

Dalintojas kiekvienam žaidėjui padalija po vienodą skaičių kortų. Šie, nežiūrėję, turi jas užverstas padėti šalia savęs į krūvelę.

Išdalijęs kortas žaidėjas, iš savo krūvelės paima viršutinę kortą ir padeda ją atverstą ant stalo. Kiti žaidėjai nuo savo krūvelių taip pat ima viršutinę kortą ir deda šalia pirmo žaidėjo padėtos kortos. Tas, kurio padėtos kortos rangas didžiausias, pasiima visas kortas ir deda jas šalia savęs užverstas į kitą krūvelę. Tarp dviejų žaidėjų: jei abi padėtos kortos vienodo rango, tada abu žaidėjai ant savo padėtų kortų padeda po vieną užverstą ir vieną atverstą kortą, kurias ima iš savo dar nepaliestų kortų krūvelės. Didesnio rango atverstą kortą padėjęs žaidėjas paima visas kare dalyvavusias kortas (taip pat ir užverstas). Jei viršutinės kortos vis tiek vienodo rango - pradedamas kitas karas.

Jei vienam iš žaidėjų baigiasi kortos, jis turi paimti nukariautų kortų krūvelę, ją gerai išmaišyti ir padėti į buvusią imamų kortų vietą. Vėliau nukariautos kortos dedamos į buvusią nukariautų kortų vietą.

Kortų žaidimas Tūkstantis

Žaidžia 2, 3 arba 4 žaidėjai. Žaidžiama su 24 kortomis. Kortų rangų eilė: tūzas (11 akių), dešimtakė (10), karalius (4), dama (3), berniukas (2), devynakė (0). Iš viso malka turi 120 akių.

Pirmasis dalytojas renkamas burtais arba pagal susitarimą, kitą kartą dalina jo kaimynas iš kairės.
Kai žaidžia keturiese, dalytojas iš sumaišytos ir dešiniojo kaimyno perkeltos malkos, kitiems padalina po 3 kortas ir dar 3 padeda priešais save - tai pirkinys. Paskui žaidėjams vėl duoda po 4 kortas.

Jeigu kuris nors žaidėjas gauna 4 devynakes, jas atverčia ant stalo, o dalytojas surenka visas kortas ir, sumaišęs bei davęs perkelti, dalija iš naujo. Jei kuris žaidėjas gauna 3 devynakes, jis gali surengti loteriją. Tas devynakes padeda ant stalo, o kiti 2 žaidėjai savo kortų apačioje padeda vienos kurios tų devynakių spalvos kortą. Devynakes atvertęs žaidėjas, parodo į bet kurią devynakę. Jei parodytos spalvos neatspėjo nei vienas iš žaidėjų, loterijos rengėjas pelno 100 akių. Jei parodytą kortą atspėja 1 žaidėjas, jis pelno 100 akių. Jei abu - pelno po 50 akių.

Baigus dalijimą ir, jei buvo surengta loterija, prasideda varžybos dėl pirkinio. Kairysis dalytojo kaimynas negali pasiduoti, jis privalo sakyti „šimtas!". Tai - pradinė varžybų suma. Pridėdami vis po 10 akių, toliau žaidėjai didina siūlomų akių skaičių. Taip varžomasis tol, kol du žaidėjai iš eilės pasako „pas!". Tada dalytojas atverčia pirkinio kortas ir paduoda jas varžybų laimėtojui.

Vėliau dalytojas žaidime nedalyvauja, jis „sėdi". Už padalijimą jis pelno pirkinio kortų akių skaičių.
Žaidėjas, laimėjęs pirkinį, jo kortas prideda prie savų, o paskui atrenka 2 ar 3 jam nereikalingas kortas. Nereikalingas 3 kortas jis padeda užverstas prie savęs ir vėliau ant jų dės paimtų kirčių kortas - jų akys bus skaičiuojamos kartu su paimtų kirčių kortų akimis. Jeigu liko 2 nereikalingos kortos, jas užverstas duoda pasidalyti kitiems dviems žaidėjams. Pirmuoju atveju visi žaidėjai rankose turi po 7 kortas, antruoju po 8.
Pirkinį įsigijęs žaidėjas, įvertina savo turimas kortas ir, jeigu jos leidžia, gali padidinti pirkinio vertę. Jei mato, kad nesurinks akių skaičiaus, kurį pareiškęs laimėjo varžybas, gali vieną kartą visos partijos metu atsisakyti žaisti. Tada abiems jos varžovams užrašoma po 60 akių.

Tas, kuris mėgsta rizikuoti, gali varžytis nematęs savo kortų, bet prieš tai pranešęs „Tamsiai!". Jei kiti varžovai paskelbia skaičių, kuriuo jis tamsiai viršyti nebenori, tuomet gali pasižiūrėti į savo kortas ir toliau varžytis paprastai arba pasuoti.
Tamsiai įgijus pirkinį:
1. laimėjimas ir pralaimėjimas vertinamas dvigubai;
2. atsisakius žaisti, varžovai gauna po 120 akių;
3. pirkinio kortas, nerodydamas kitiems, pasižiūri tik dalytojas ir atiduoda užverstas pirkėjui.

Pirmą kortą leidžia žaidėjas, kuris įsigijo pirkinį. Jis gali pradėti bet kokia jam tinkama korta. Kiti žaidėjai privalo dėti išleistos spalvos kortą, o jos neturėdami - kirsti koziriu (jei jau buvo paskelbti koziriai). Kas neturi nei reikalaujamos spalvos kortos, nei kozirio - meta bet kokią turimą kortą. Kirtį paima tas žaidėjas, kuris dėjo vyriausią išleistos spalvos kortą arba vyriausią kozirį.

Kirtį paėmęs žaidėjas leidžia kortą kitam kirčiui.
Baigus žaidimą, suskaičiuojamos kiekvieno žaidėjo pelnytos akys. Pirkinį įsigijusiam žaidėjui:
1. kai jis pelno tiek akių, kiek buvo pareiškęs, toks akių skaičius ir užrašomas;
2. virš pareikšto skaičiaus pelnytos akys neužrašomos;
3. jei iki pareikšto skaičiaus trūksta nors 1 akies, visas pareikštas skaičius nubraukiamas.
Kitiems žaidėjams užrašomas jų pelnytas akių skaičius, suapvalintas 10 tikslumu.

Kai žaidėjo pelnytų akių skaičius pasiekia ar viršija 900, bet pirkinio pelnytos akys jam neberašomos. Partiją jis gali baigti tik laimėjes varžybas dėl pirkinio.
Partiją laimi žaidėjas, surinkęs 1000 akių.

Sėkmingo žaidimo!

Laisvalaikio gido anonsas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.