Madingi moteriški batai 2023
Moteriški batai 2023, batų spalvos 2023, madingi sezoniniai batai 2023 daugiau
Saulės ir šilumos smūgis, apsisaugokime ir padėkime nukentėjusiam
2015-07-15 11:33 Peržiūros : 16550 Spausdinti
Saulė – taip mylimas vienintelis šilumos ir šviesos šaltinis – kartais gali tapti priešu. Per ilgas buvimas tiesioginiuose saulės spinduliuose arba itin didelė šiluma gali sukelti saulės arba šilumos smūgį, gali nudegti oda.
Vieni saulės spinduliais mėgaujasi prie jūros arba kaimo turizmo sodyboje, kiti galbūt vargsta uošvės sode. Ir nors prie jūros atrodytų pakankamai gaivu, nei vieni nei kiti nėra visiškai apsaugoti nuo kenksmingo saulės poveikio. Kai kurie specialistai mano, kad ko gero kiekvienas iš mūsų nors kartą gyvenime esame gavę saulės smūgį. Kažkurią karštą vasaros dieną, kai saulė kepino visu savo pajėgumu, o galvos pridengti nebuvo kuo arba tiesiog nesinorėjo, atrodo, ir kvepėt nekvepėjo bėda, bet staiga akyse sumirguliavo įvairiaspalvės dėmės, apsisuko galva, pasidarė silpna. Gal net šiek tiek supykino. Tada pasitraukėme į pavėsį, išgėrėme vandens, drėgnu rankšluosčių atvėsinome galvą. Po keleto valandų – lyg nieko ir nebūta. Todėl mažai kas apie saulės smūgį galvoja kaip apie kažką rimta – pamanyk, perkaito galva. Juk tai net ne liga, o šiaip nesusipratimas. Tačiau medikai galvoja visiškai atvirkščiai. Kartais viskas galėjo baigtis ir blogiau.
Todėl kiekvienas iš mūsų turėtumėme pagalvoti kaip dera elgtis itin karštą vasaros dieną ir žinoti kaip padėti nukentėjusiam nuo saulės spindulių ar šilumos.Pagrindiniai pavojai, susiję su saule yra trys: saulės smūgis, odos nudegimai (apie tai rašyta kituose straipsniuose) ir šilumos smūgis (perkaitimas), kuriam tiesioginiai saulės spinduliai nebūtini.
Saulės smūgis
Visi saulės spinduliai, pasiekiantys Žemę – tai elektromagnetiniai skirtingų ilgių bangų svyravimai. Tarp jų yra ultravioletinių spindulių, kurie mūsų kūnui suteikia įspūdingą bronzinį atspalvį. Bet šia tema mus labiau domina ta saulės spindulių spektro dalis, kuri gali sukelti perkaitimą. Ši dalis dar yra vadinama infraraudonaisiais spinduliais, kurie užima didelę dalį bangų diapazone, maždaug nuo 760 iki 2800 nanometrų.
Saulės radiacija pasižymi ypatingai galinga energija. Fizikai skaičiavimais įrodė, kad puse valandos praleidus tiesioginiuose saulės spinduliuose, mūsų kūnas gauna tokį šilumos kiekį, kurio užtektų užvirinti 3,3 litro vandens. Pakankamai didelis virdulys, ar ne?
Todėl iš tiesų, sunku net įsivaizduoti, kas vyksta, kai visa ši šiluma tenka vargšei mūsų galvai. Ačiū Dievui, žmogaus galva šiek tiek sudėtingesnės sandaros nei virdulys ir jos turinys taip greit neužverda. Tam, kad saulės spinduliai patektų iki smegenų, jiems reikia įveikti daug barjerų:
pirmas barjeras – plaukai ir galvos oda. Praplikusiems piliečiams šiek tiek nepasisekė, dalies barjero pas juos jau nėra. Tarp kitko, brunetams taip pat prasčiau - jų tamsesni plaukai turi ypatybę sugerti saulės spindulius;
antras barjeras – kaukolės kaulai. Jie labai sunkiai praleidžia šilumą ir todėl puikiai saugo galvos smegenis nuo aukštos temperatūros;
trečiasis barjeras – trisluoksnis: tarp smegenų ir kaukolės yra ypatinga erdvė, kurioje išsidėstę du smegenų dangalai ir teliuškuoja smegenų skystis.
Jei išvardyti barjerai nepadėjo ir smegenys vis tik perkaito, tada ir ištinka vadinamas saulės "smūgis”. Štai koks jo veikimo mechanizmas: per didelis šilumos kiekis veikia smegenis maitinančių kraujagyslių išsiplėtimą. Atitinkamai į išsiplėtusias kraujagysles priteka daugiau kraujo. Tada žmogus gali pajusti veido paraudimą, silpnumą, galvos svaigimą, pykinimą ir mirguliavimą akyse. Jei kam įdomu, galima tai išbandyti ilgiau pastovėjus ant galvos (bet tai, žinoma, nepatartina).
Saulės smūgį gali pagreitinti tvankumas, nevėjuotas oras, persivalgymas, alkoholinių gėrimų vartojimas paplūdimyje. Taip pat labai pavojinga užmigti deginantis tiesioginės saulės spinduliuose.
Saulės radiacija pasižymi ypatingai galinga energija. Fizikai skaičiavimais įrodė, kad puse valandos praleidus tiesioginiuose saulės spinduliuose, mūsų kūnas gauna tokį šilumos kiekį, kurio užtektų užvirinti 3,3 litro vandens. Pakankamai didelis virdulys, ar ne?
Todėl iš tiesų, sunku net įsivaizduoti, kas vyksta, kai visa ši šiluma tenka vargšei mūsų galvai. Ačiū Dievui, žmogaus galva šiek tiek sudėtingesnės sandaros nei virdulys ir jos turinys taip greit neužverda. Tam, kad saulės spinduliai patektų iki smegenų, jiems reikia įveikti daug barjerų:
pirmas barjeras – plaukai ir galvos oda. Praplikusiems piliečiams šiek tiek nepasisekė, dalies barjero pas juos jau nėra. Tarp kitko, brunetams taip pat prasčiau - jų tamsesni plaukai turi ypatybę sugerti saulės spindulius;
antras barjeras – kaukolės kaulai. Jie labai sunkiai praleidžia šilumą ir todėl puikiai saugo galvos smegenis nuo aukštos temperatūros;
trečiasis barjeras – trisluoksnis: tarp smegenų ir kaukolės yra ypatinga erdvė, kurioje išsidėstę du smegenų dangalai ir teliuškuoja smegenų skystis.
Jei išvardyti barjerai nepadėjo ir smegenys vis tik perkaito, tada ir ištinka vadinamas saulės "smūgis”. Štai koks jo veikimo mechanizmas: per didelis šilumos kiekis veikia smegenis maitinančių kraujagyslių išsiplėtimą. Atitinkamai į išsiplėtusias kraujagysles priteka daugiau kraujo. Tada žmogus gali pajusti veido paraudimą, silpnumą, galvos svaigimą, pykinimą ir mirguliavimą akyse. Jei kam įdomu, galima tai išbandyti ilgiau pastovėjus ant galvos (bet tai, žinoma, nepatartina).
Saulės smūgį gali pagreitinti tvankumas, nevėjuotas oras, persivalgymas, alkoholinių gėrimų vartojimas paplūdimyje. Taip pat labai pavojinga užmigti deginantis tiesioginės saulės spinduliuose.
Jei pajutus pirmuosius požymius nepavyksta smegenų atvėsinti, procesas vyksta toliau, o kuo smegenys ilgiau išbūna perkaitusios, tuo sunkesnės pasekmės. Taigi pravartu turėti su savimi skėtį nuo saulės ir gaivinančio gėrimo.Kitas saulės smūgio etapas galėtų vadintis "nuo karščio smegenys lydosi“. Nuo persotinimo krauju ir perkaitimo, visos smegenų dalys ir net atskiros ląstelės praranda gebėjimą dirbti sutartinai ir dėl to sutrinka viso organizmo veikla. Žmogus nebesugeba sąmoningai judėti, jam net nesinori. Nes žmogui, patyrusiam saulės smūgį, siaubingai skauda galvą, nuolat pykina, gali prasidėti kraujavimas iš nosies. Pulsas padažnėja iki 120-140 kartų per minutę, kūno temperatūra pakyla iki 40°. Gali pasireikšti traukuliai, kliedesiai ir haliucinacijos, tampa vis sunkiau kvėpuoti. Galimas netgi laikinas sąmonės netekimas. Saulės smūgis dažnai lydimas odos nudegimo požymių: raudonumas ar net pūslės. Šiuo etapu žmogui vis dar galima padėti.Gelbėjimas prasideda nuo atvėsinimo. Idealiausias variantas: rasti vėsią, gerai vėdinamą patalpą ir nuvesti ten nukentėjusįjį, geriausia paguldyti ant nugaros šiek tiek pakelta galva, pasirūpinti, kad būtų lengva kvėpuoti (atsegti marškinėlius, nurišti kaklaraištį ir pan.), arba visai nurengti jį (ar ją) ir įsukti į šaltą drėgną paklodę. Jei nėra paklodės, tiks ir rankšluostis ar marškinėliai, sudrėkinti vandeniu. Jei radote labai nedidelį audinio gabalėlį, pirmiausia pagalvokite apie šaltą kompresą bent jau ant galvos. Kol kiti kviečia greitąją pagalbą, galima pamėginti žmogų atgaivinti. Labai padėtų palengvinti kvėpavimą ir atgauti sąmonę vata, suvilgyta amoniaku. Atgavusiam normalią būseną nukentėjusiajam, galima duoti atsigerti vandens su valerijono lašais (į trečdalį stiklinės vandens 20 lašų valerijono tinktūros). Jei ekstremaliu atveju amoniakas nepadeda ir kvėpavimas sustoja, o pulsas nebeužčiuopiamas, prisiminkite, kaip yra suteikiama pirmoji pagalba ir nelaukdami medikų pradėkite dirbtinį kvėpavimą ir išorinį širdies masažą.
Nesuteikus pagalbos saulės smūgį patyrusiam žmogui arba jei „greitoji pagalba“ nespėja laiku atvykti, baisu ir pagalvoti, kas gali nutikti. Nukentėjusiojo temperatūra kyla ir toliau – iki 42°, smegenys gali atsidurti ant mirties slenksčio, kvėpavimas ir pulsas nusilpsta, spaudimas nukrenta iki žemiausios ribos, o širdis gali sustoti bet kurią minutę. Tokiu atveju net ir gydytojams atvažiavus tikimybė, kad ligonis išgyvens ne daugiau kaip 70 procentų. O tas, kuriam pasiseks išgyventi, visą likusį gyvenimą turės problemų dėl nervų sistemos. Mažų mažiausiai tai gali būti galvos skausmai, depresija, o blogiausia kas gali nutikti tai paralyžius ar progresuojanti silpnaprotystė.
Saulės smūgis dar pavojingas tuo, kad kartais pasireiškia pavėluotai, t.y. ne būnant saulėje, o praėjus 6-8 valandoms. Todėl galima manyti, kad kai kurių žmonių organizmas labai ištvermingai kovoja su perkaitimu.
Didžiausia rizika patirti saulės smūgį yra:
- žmonėms, kurie nuo pat vaikystės nepakenčia didelio karščio;
- vyrams, turintiems antsvorį;
- alkoholikams arba piktnaudžiaujantiems alkoholiu karštą dieną;
- nėščioms moterims,
- vaikams, paaugliams ir senyvo amžiaus žmonėms, nes dėl amžiaus ypatumų jų organizmo vidinės termoreguliacijos sistema nėra tobula;
- sergantiems širdies kraujagyslių ligomis, ateroskleroze, hipertonine liga;
- sergantiems endokrininiais susirgimais;
- nutukusiems žmonėms;
- kūdikiams iki vienerių metų bei mažiems vaikams;
Saulės smūgiui būdingi simptomai:
Galvos skausmas, spengimas ausyse,mirgėjimas akyse, padažnėjęs kvėpavimas ir pulsas, pykinimas ar vėmimas, apatija, išbalusi oda, šaltas prakaitas, bendras silpnumas, aukšta kūno temperatūra (38-40°C), sąmonės pritemimas ir net netekimas. Jei nukentėjusiajam nesuteikiama pirmoji pagalba, jis gali mirti nuo smegenų edemos.
Pirmoji pagalba patyrusiajam saulės smūgį
Jei nukentėjusysis turi sąmonę, iš karštos aplinkos nuveskite jį į pavėsį ar į vėsią vietą. Paguldykite arba pasodinkite, atsagstykite ir palaisvinkite drabužius. Veidą apipurkškite vėsiu vandeniu, ant galvos uždėkite šaltą kompresą, duokite atsigerti vėsaus gėrimo. Jei nukentėjusįjį pykina, duokite gerti ko nors rūgštaus (pvz., vandens su citrinų sultimis). Jei nukentėjusysis be sąmonės, guldykite ant šono, vėdinkite ir skubiai vežkite į gydymo įstaigą.
Šilumos smūgis (perkaitimas)
Be saulės smūgio šilumos mėgėjus gali ištikti kitas nemalonus reiškinys – šilumos smūgis. Apie jį žinoma ne tiek daug ir kalbama ne taip plačiai, bet jis tikrai ne mažiau pavojingas.
Skirtingai nuo saulės smūgio, kai visų pirma nukenčia smegenys, šilumos smūgio metu perkaista iš karto visas kūnas. Kiekvienas organizmas turi sudėtingą pastovios temperatūros palaikymo sistemą, vadinamą termoreguliacijos sistemą. Tuo atveju, kai ji nebesugeba susidoroti su perkaitimu, temperatūra nekontroliuojamai kyla ir įvyksta šilumos smūgis. Bendrą viso kūno perkaitimą gali paveikti viskas, kas sutrikdo žmogaus organizmo vėsinimo mechanizmą – prakaito išskyrimą ir išgarinimą. Šiuos veiksnius galima suskirstyti į vidinius ir išorinius.
Vidinės perkaitimo priežastys:– didelis fizinis krūvis,
- pervargimas,
- geriamo vandens trūkumas,
- persivalgymas,
- prakaito liaukų bloga veikla.
Išorinės perkaitimo priežastys:
– karštis,
- nevėjuotas oras,
- padidėjusi oro drėgmė,
- sintetiniai, guma dengti, odiniai arba brezentiniai (darbiniai) rūbai.
Dažniausiai šilumos smūgis ištinka, kai termometro stulpelis pakyla virš 30º, o žmogus vis dar aktyviai juda. Ir visai nesvarbu, ar tai laukas, ar patalpa. Saulės spinduliai nebūtini. Užtenka to, kad dirbama (arba šiaip būnama) blogai vėdinamoje patalpoje su netinkamais rūbais. Fizinis krūvis skatina šilumos susidarymą žmogaus organizme keturis ir net penkis kartus daugiau nei ramybėje. Karštą dieną gydytojai netgi nerekomenduoja atlikti įprastinės mankštos, kad pernelyg neperkaistumėte.
Šilumos smūgio veikimo mechanizmas: į perkaitimą organizmas atsako prakaitavimu. Fiziologų teigimu per dieną sveiko žmogaus organizmas gali išskirti iki penkių litrų prakaito. Jei skysčio netekimas nekompensuojamas, kraujas ima tirštėti ir dėl to pablogėja visų organų aprūpinimas deguonimi. Kartu su vandeniu kūnas netenka ir naudingų natrio druskų (juk prakaitas sūrus). Dėl to sutrinka organizmo skysčių cheminė sudėtis ir vyksta rimti pokyčiai ląstelių lygyje. Ląstelės "užmiršta“, kokios jų pargrindinės funkcijos negana to, jos nebesugeba suprasti viena kitos. Žodžiu, kol protingas kūnas priešinasi perkaitimui, bėda dar tolokai, o kai kūnas "praranda protą“ – lauk bėdos.
Pats šilumos smūgis ištinka, kai apsaugos sistema staiga nusilpsta. Tada staiga pakyla kūno temperatūra ir atsiranda tokie pat simptomai, kaip ir esant saulės smūgiui. Tik simptomai yra žymiai pavojingesni, nes po organizmą cirkuliuojantis kraujas yra labai pakitęs. Pirmoji pagalba esant šilumos smūgiui mažai tesiskiria nuo pagalbos esant saulės smūgiui. Laukiant greitosios pagalbos reikėtų nepamiršti: šaltų kompresų kūnui ir galvai, ramybės, amoniaku suvilgytos vatos po nosim ir pasūdyto vandens (kraštutiniu atveju tiktų net ir jūros vanduo). Druska padeda atstatyti normalią skysčių sudėtį nukentėjusiojo orgaizme. Deja, patyrus šiluminį smūgį, mirtis ištinka gan dažnai. Temperatūrai pakilus iki 41º, nepaisant visų pritaikytų reanimacijos priemonių, pusė nukentėjusiųjų miršta.
Šiluminio smūgio požymiai:
- bendras silpnumas,
- mieguistumas,
- galvos skausmas ir galvos svaigimas,
- veidas ima rausti, kūno temperatūra pakyla, kartais iki 40º,
- dažnai būna dispepsiniai sutrikimai, tokie kaip viduriavimas ar vėmimas.
Jei iki to laiko nepašalinamos priežastys, sukėlusios perkaitimą, nukentėjusiajam gali prasidėti haliucinacijos, kliedesiai, po to žmogus gali prarasti sąmonę, veidas ima balti, oda tampa šalta, prakaitavimas pagausėja, širdies veikla sutrikusi, pulsas dažnas ir silpnas. Nesuteikus skubios medicininės pagalbos, žmogus gali mirti.
Šilumos smūgio simptomai
Perkaitimo požymiai atsiranda staiga: pakyla kūno temperatūra, skauda galvą, apima mieguistumas, vangumas, silpnumas, troškulys, sutrinka pusiausvyra, parausta veidas, padažnėja pulsas ir kvėpavimas, eisena tampa netvirta arba nebesinori judėti.
Pirmoji pagalba perkaitusiajam
Jei žmogus lengvai perkaito, jam pagelbės šiltas dušas, šalti kompresai, vėsaus vandens gėrimas. Jei būklė sunkesne, nukentėjusįjį išveskite iš karštos aplinkos, paguldykite pavėsyje ar vėsioje vietoje, apklokite vandeniu sudrėkinta antklode ar paklode ir nuolat jas drėkinkite. Kai kūno temperatūra nukris iki 37,5 laipsnio, drėgną antklodę ar paklodę pakeisite sausa ir duoti gerti ko nors vėsaus. Jei nukentėjusysis be sąmonės, guldykite jį ant šono, vėdinkite, niekuo negirdykite ir skubiai vežkite į gydymo įstaigą.
Šiluminis (saulės) smūgis vaikams
Požymiai: bendras silpnumas, alpimas su sąmonės netekimu, pykinimas, vėmimas, temperatūros pakilimas, dažnas silpnas pulsas, kraujavimas iš nosies.
Iki atvykstant medicininei pagalbai: nukentėjusįjį paguldyti kur nors šešėlyje, nurengti. Duoti gerti vėsių gėrimų, uždėti šaltą kompresą ant galvos, kūna apipylinėti šaltu vėsiu vandeniu arba bent valyti drėgnu vėsiu skuduru. Duoti kvėpuoti amoniako. Ir žinoma iškviesti greitąją pagalbą.
Profilaktika: pasivaikščiojimai lauke iki 11 valandos ir būtinai uždengta galva. Rūbai lengvi, medvilniniai. Stengtis ilgai nebūti tiesioginiuose saulės spinduliuose, apriboti nereikalingus fizinius krūvius (varžybas, ilgesnius žygius). Reikėtų nesukelti ir emocinės įtampos. Kuo daugiau stengtis patiekti vaikams daržovių patiekalų, vaisių, apriboti riebų maistą, mėsos patiekalus. Gerti iki 1,5-2 litrų skysčių: atvėsintos arbatos, sulčių, giros.
Kūdikiai iki vienerių metų perkaista ypač greitai. Per gausus suvystymas, sintetinia rūbeliai, aukšta aplinkos temperatūra, tiesioginiai saulės spinduliai gali sukelti kūdikio perkaitimą. Vaikučiai parausta, o po to veidas gali pabalti. Kūdikis iš pradžių būna sudirgęs, o po to tampa labai pasyvus. Ima prakaituoti šaltu prakaitu, kartais žiovauja, atpylinėja. Padažnėja tuštinimasis. Gali netgi atsirasti traukuliniai veido raumenų ar galūnių judesiai. Kadangi kūdikiams ir mažiems vaikučiams perkaitimas gali būti pavojingesnis ir sunkiau praeinantis nei suaugusiems, reikėtų paisyti visų profilaktinių priemonių. Vežiokite kūdikius tik žaliose zonose, kuo didesniame pavėsyje (iki 11 val.) ir vakare po saulės nusileidimo. Rūbeliai – būtinai tik medvilniniai ir būtina kepurė. Įtarus perkaitimą, būtina kviesti profesionalią medicininę pagalbą.
Saulės ir šilumos smūgio profilaktika
Saulės ir šilumos smūgio profilaktika iš esmės yra panaši. Štai keletas bendrų profilaktikos principų:- vengti ilgo buvimo tiesioginiuose saulės spinduliuose, ypač neuždengus galvos ir kūno, karštomis dienomis ir kai didelė oro drėgmė pageidautina eiti į lauką nuo 10 iki 11 valandos, vėliau pagal galimybę reikia stengtis būti žalioje zonoje arba pavėsyje;
- į lauką eiti tik prisidengus galvą;
- didžiausią maisto paros normą valgyti ne per pačius pietus, o labiau į vakarą;
- apriboti riebų ir baltymingą maistą;
- karštą dieną neorganizuoti ilgų ekskursijų;
- daugiau gerti vandens arba vietoj vandens - parūgštintą arba pasaldintą arbatą, vaisių kompotą ar duonos girą;
- nevartoti alkoholinių gėrimų;
- deginantis ant smėliuko nepamiršti kartas nuo karto išsimaudyti;
- nepatartina pernelyg gausiai vartoti kosmetinių priemonių ir kremų, kurie gali trukdyti normaliam odos sluoksnių funkcionavimui;
- drabužiai turi būti lengvi, laisvi, iš medvilnės, kad prakaitas pastoviai garuotų;
- norint išvengti šiluminio smūgio, reikia sudaryti normalias darbo ir buities sąlygas, ten kur dirbama ir gyvenama: normali temperatūra, drėgmė ir patalpų ventiliacija, pagal sezoną parinkti drabužiai.
Ir lai vasara teikia vien džiaugsmą!
Gerda Pleškienė
Apie saulės ir šilumos smugio simptomus ir pirmąją pagalbą pateikta pagal "Valstybinio aplinkos sveikatos centro Sveikatos mokymo biuras" medžiagą.
Kategorijos: Grožis, sveikata, Sveikata ir grožis: priemonės ir procedūros vasarą, Ligoninės, poliklinikos, pirminės apžiūros centrai, Vasaros atostogos 2017, Smegenų, nervų sistemos, psichinės ligos
Komentuokite ir vertinkite!
Norėdami komentuoti ir vertinti - prisijunkite arba Registruokitės!
Komentarai
grafaite
Vasara gerai, ypač prie jūros ir prie saulutės, bet kiekvienas turi jausti savo galimybes. Reikia gerti daug skysčių, užsidėti kepuraitę ar skrybėlaitę, teptis apsauginiais kremais nuo saulės ir stengtis laikas nuo laiko atsivėsinti vandens telkiniuose
2009-07-01 15:36ritika
Labai geras, naudingas ir aktualus straipsnis :)
2009-07-02 12:19