Švenčių fotografavimas

• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 

Agne Palilionytė

Fotografavimas vakarėlių metu - didelis iššūkis net patyrusiems fotografams. Jų metu neišvengiamai tenka susidurti su pačiomis sudėtingiausiomis fotografavimo sąlygomis, kokias tik galima įsivaizduoti. Sunku ir išvardinti visas kliūtis, su kuriomis teks susidurti, norint gauti gerą rezultatą. Deja šių problemų vien profesionalia technika taip pat neišspręsi. Tam reikia nemažai patirties ir žinių, nesvarbu, ar jūs mėgėjas, norintis gražiai įamžinti savo šventes, ar pradedantysis fotografas, planuojantis dirbti šioje srityje. Svarbiausia bandyti ir nenuleisti rankų, jei rezultatai nedžiugina, o išnagrinėti klaidas ir užpildžius žinių spragas, bandyti iš naujo.

Šio siužeto fotografavimą geriausiai apibūdina posakis: du kartus į tą pačią upę neįbrisi. Kaskart kita vieta, kitokia erdvė, kitoks interjeras, apšvietimas - viskas kitaip. Sąlygos, nuo kurių tiesiogiai priklauso fotografavimo parametrai, yra unikalios. Nekinta, atrodo, tik rezultatai. Kaskart vis tokios pat neryškios, išsiliejusios, netaisyklingai eksponuotos nuotraukos, su baltais, prie juodo fono priplotais, veidais, raudonomis akimis. Pirma mintis, ateinanti į galvą, peržiūrinėjant šias nuotraukas - reikia geresnio fotoaparato.

Iš dalies tai tiesa. Tokios nuotraukos puikiai iliustruoja tai, kad fotografavimo sąlygos per sudėtingos fotoaparatui. Todėl, norint gauti geresnį rezultatą, teks netik investuoti į įrangą, bet ir pačiam nemažai prisidėti prie fotografavimo proceso. Investicijų į fototechniką kiekis visada tėra tik viena medalio pusė. Fotoaparato darbas - įrašyti informaciją ir jis visada tai padaro. Mažai šviesos? Gerai, ekspozicija užtruks ilgiau. Jokių problemų. Reikia greitai? Galima įjungti blykstę. Tam tikrų nuotraukos charakteristikų reikia jums, norėdami jas gauti, turėsite pagalvoti apie tai, kaip tai padaryti. Būtent todėl vakarėlių fotografavimo procesą pradėsime nagrinėti nuo tokios nuobodžios ir sausos techninės pusės, įdomaus momento medžioklės niuansus palikdami pabaigai. Deja, neišsiversime keliais naudingais patarimais ir taisyklėmis.

Pradėsime nuo svarbiausio dalyko fotografijoje - šviesos. Sąvoka sudėtingos apšvietimo sąlygos, kalbant apie vakarėlių fotografavimą, asocijuojasi su naktinio klubo salėmis, apšviestomis blyksinčiomis, įvairiaspalvių prožektorių, šviesomis, lazeriais ir kitokiomis keistenybėmis. Tačiau viskas yra kur kas sudėtingiau.

Prastomis apšvietimo sąlygomis galima laikyti bet kokį dirbtinį apšvietimą, kuris nėra specialiai pritaikytas fotografijai. Iš dalies dėl to, kad tokio stiprumo apšvietimas, kurį mes priimame kaip pakankamai ryškų, fotoaparatui yra per silpnas. Iš dalies dėl nevientiso spektro, kuris yra būdingas buitinėms lempoms. Mes negalime įsivaizduoti viso apšvietimo sąlygų sudėtingumo, kadangi mūsų regos aparatas lengvai adaptuojasi prie šviesos stiprumo, jos spalvinės temperatūros ir gali lengvai kompensuoti spinduliuojamo spektro spragas. Mes visada matome daugiau ar mažiau šviesų ir spalvotą pasaulį. Fotoaparatas tokiais sugebėjimais nepasižymi, todėl šviesos charakteristikų poveikį vaizdo kokybei pamatysime tik nuotraukoje, o tada jau bus per vėlu. Viską apgalvoti reikia prieš fotografuojant. Kitą nuotrauką su teisingais nustatymais visada galime padaryti, tačiau rizikuojame pražiopsoti įspūdingą momentą.

Baltos spalvos balansas

Neretai baltos spalvos balanso iškraipymai nesunkiai išsprendžiami, pasirenkant reikalingą spalvinės temperatūros reikšmę pagal piktogramas, fotoaparato meniu sąraše. Tai labai patogu, jeigu jūs neatsimenate, kokia spalvinė temperatūra kokioms lempoms būdinga, tačiau šis sąrašas neįtraukia visų galimų lempų rūšių, todėl ankščiau ar vėliau susidursite su šviesa, prie kurios baltos spalvos balansą reiks nustatyti pagal jos spalvinę temperatūrą. Net tai ne visada padeda gauti teisingą spalvų perteikimą. Dienos šviesos lempos, kurių šviesa iš pažiūros atrodo balta ir mums yra malonesnė nei kaitrinių lempų, fotoaparatui  dažniausiai kelia daugiau rūpesčių. Šios lempos turi labai daug spragų spinduliuojamame spektre, todėl net parinkus reikiamą spalvinę temperatūrą, nuotraukoje išlieka spalvų iškraipymai.

Šio trūkumo kol kas negalima kompensuoti jokiais nustatymais. Vienintelė išeitis naudoti blykstę arba vėliau redaguoti spalvas nuotraukų redagavimo programose.

Jautrumas

Šis parametras primena akies gebėjimą adaptuotis prie šviesos stiprumo. Skirtumas tik toks, kad iš tiesų sensorius netampa jautresnis šviesai, šiuo atveju gautas šviesos signalas tiesiog padauginamas nurodytą kiekį kartų. Kompaktiniuose fotoaparatuose, kuriuose negalima keisti objektyvų ir prijungti išorinės blykstės, tai vienintelis būdas bent kažkiek kompensuoti silpną apšvietimą. Maksimalios jautrumo reikšmės fotoaparatuose siekia 3200 ISO, o kartais ir daugiau. Tokios signalo stiprinimo galimybės leidžia fotografuoti net prie labai vargano apšvietimo.

Jeigu fotoaparato sensoriaus jautrumo didinimas nekenktų vaizdo kokybei, tai galėtų sutaupyti tūkstančius litų, kuriuos tenka investuoti į blykstes ir šviesius objektyvus. Tačiau triukšmas, atsirandantis didinant jautrumą, taip stipriai kenkia vaizdo kokybei, jog mes priversti ieškoti alternatyvų. Triukšmo stiprumas nėra konstanta, didžiausios įtakos jam turi fotoaparato sensoriaus dydis. Kompaktiniuose fotoaparatuose triukšmas visada bus didesnis nei veidrodiniuose, esant tokiai pačiai reikšmei. Tačiau sensoriaus dydis nėra vienintelis veiksnys turintis įtakos: skirtingų gamintojų fotoaparatuose triukšmo stiprumas taip pat skiriasi. Jo stiprumas taip pat priklauso ir nuo ekspozicijos. Teisingai eksponuotoje nuotraukoje jis visada bus šiek tiek mažesnis nei tose, kurios dėl šviesos matavimo paklaidos išėjo per tamsios.

Signalo stiprinimo technologijos principai ir niuansai labai plati ir sudėtinga tema, todėl mums pakanka žinoti tik tiek, kad kuo mažiau - tuo geriau ir visada rinktis minimaliausią įmanomą ISO reikšmę. Ją reikia rinktis orientuojantis į išlaikymą. Kadangi fotografuojame aktyviai judančius veikėjus, išlaikymas turėtų būti pakankamai mažas, norint gauti neišsiliejusį vaizdą. 1/250 sekundės ir mažiau būtų idealiausias variantas, tačiau prie silpno apšvietimo, norint gauti tokius trumpus išlaikymus reikia padidinti jautrumą taip stipriai, kad triukšmas jau pradeda gadinti vaizdo kokybę. Todėl optimaliausiu išlaikymu laikysime 1/100 sekundės.

Apie jautrumą neturėtų pamiršti net prabangių blyksčių šeimininkai. Nekalbant apie tai, kad didesnis jautrumas padeda taupyti elementus, didelės erdvės tokiu mažyčiu šviesos šaltiniu neapšviesi. Prie minimalios ISO reikšmės didelėje patalpoje šviesos užteks apšviesti tik pirmame plane esančius objektus ir tik tais atvejais, kai atstumas iki jų ne per didelis. Tais atvejais, kai reikia, kad antrasis planas nebūtų visiškai juodas ar tamsus, būtina didinti jautrumą pasirenkant optimalią reikšmę, kuri priklauso nuo patalpos dydžio ir jums priimtino triukšmo stiprumo.

Šviesos matavimas

Eksponometras, kaip ir visa kita fotoaparato automatika, taip pat turi savo režimus, leidžiančius atlikti tiek apibendrintus, tiek labai tikslius matavimus. Jis puikiai susidoroja su savo užduotimi esant tolygiam apšvietimui. Tačiau žybsintys naktinių klubų šviestuvai spėja įsijungti ir išsijungti, kol fotoaparatas apskaičiuoja ekspoziciją ir parenka parametrus. Todėl šiais atvejais teks pasirinkti rankinį fotografavimo režimą ir ekspozicijos parametrus nustatyti savarankiškai. Mėgėjai ir pradedantieji bijo naudoti šį režimą, tačiau esant tokioms sąlygoms jūs, nors ieškodami tinkamų parametrų ir suklysite, tai padarysite kur kas rečiau nei fotoaparato automatika.

Ryškumo nustatymas

Silpnas apšvietimas ir vietoje judantys objektai sukelia daug problemų ir fokusavimo automatikai. Dauguma kompaktinių fotoaparatų ryškumą nustato pagal atstumą. Šviesos greičiu vakarėliuose judantys žmonės spėja pabėgti iš ryškumo juostos, kol fotoaparatas reikiamai perstumdo objektyvo lęšius. Nepaisant kompaktiniams fotoaparatams būdingo lėtumo, šis matavimo būdas išties užima nemažai laiko. Todėl aukštesnės klasės fotoaparatai ryškumą nustatinėja pagal atstumą ir pagal kontrastą.

Deja, vakarėliuose ir antroji sistema nelabai gelbsti. Ten kur tamsu, viskas yra daugiau mažiau tamsu, kontrasto, į kurį galėtų orientuotis fotoaparatas, nėra. Blykstės šiuo atveju šiek tiek padeda apšviesdamos objektą prieš ekspoziciją, tačiau ir tai mažai tepadeda. Neretai fokusavimą apsunkina ir žmonės, netikėtai atsiduriantys tarp fotoaparato ir objekto. Paprastai dėl to tenka fokusuoti iš naujo, o momentas jau pražiopsotas. Esant tokioms fotografavimo sąlygoms, rankinis fokusavimas - pats patikimiausias ir greičiausias būdas nustatyti ryškumą. Pabandę tikrai tuo įsitikinsite!

Blykstės

Patekus į tamsią patalpą, akis adaptuojasi prie tamsaus apšvietimo, šalia akies neįsijungia žibintuvėlis ir vaizdo neapšviečia. Dėl šios priežasties vaizdas, kuriamas fotoaparate įmontuotos blykstės šviesa dažniausiai mums nepriimtinas ir erzintis. Išorinės blykstės yra toliau nuo optinės ašies, todėl net nukreipus jas tiesiai į fotografavimo objektą, jos kuria malonesnį šviesos piešinį. Tačiau pagrindinis jų privalumas tas, kad jas galima nukreipti į lubas ar sienas ir fotografuoti atspindėta šviesa, leidžiančia gauti negilius, minkštus šešėlius. Jeigu patalpa yra nedidelė, o sienos ar lubos baltos, gausime tikrai kokybiškas nuotraukas.

Tačiau tokia sėkmė fotografus lydi retai. Dažniau tenka fotografuoti patalpose, įvairiomis spalvomis išdažytomis ar medžio apdaila puoštomis, sienomis. Blykstės šviesa, atsispindėjusi nuo tokių paviršių, taip stipriai iškraipo spalvas, kad pakankamai sunku ištaisyti nuotraukas net redagavimo programomis.

Kai nėra galimybės naudoti atspindėtą šviesą, galima ant blykstės uždėti šviesos sklaidytuvą. Jų galima įsigyti pačių įvairiausių, tačiau jų duodami rezultatai retai prilygsta tiems, kuriuos leidžia gauti atspindėta šviesa.

Apie šviesius objektyvus net neverta kalbėti. Jie išspręstų didžiąją dalį problemų, susijusių su prastomis apšvietimo sąlygomis. Akivaizdu - kuo stipriau galime atverti objektyvo diafragmą, tuo daugiau šviesos per trumpesnį laiką pateks ant sensoriaus. Objektyvai, kurių diafragmos reikšmės artėja prie vieneto, leidžia net labai silpnai apšviestose patalpose išsisukti be blykstės. Taip pat nebereikia sukti galvos dėl nustatymų ir sienų spalvos. Tačiau nors ir verti kiekvieno sumokėto cento, tokią diafragmą priimta laikyti pagrindiniu tokių objektyvų trūkumu. Taigi visi kovos su prastomis fotografavimo sąlygomis būdai turi savo privalumus ir trūkumus. Viskas, ką galime padaryti - tai optimaliai išnaudoti fototechnikos teikiamas galimybes. Tai galima padaryti tik taikant M + M + M formulę. Ji garantuoja optimalius rezultatus, kuriuos įmanoma gauti su turima technika. Fotoaparatas, objektyvas ir blykstė turi veikti rankiniu režimu.

Apsiginklavę žiniomis ir technika, galime leistis į kokybiškų ir įdomių kadrų medžioklę. Vakarėlis - plati sąvoka. Tai gali būti gimtadienis, vardadienis, mergvakaris, jubiliejus ar net savaitgalis. Tačiau žmogui, laikančiam fotoaparatą, tai visada turi būti REPORTAŽAS. Pagrindinė nuobodžių, turinio neturinčių nuotraukų atsiradimo priežastis - mes pamirštame šį, iš pažiūros nereikšmingą, faktą. Ypač, jei jūs esate ir fotografas, ir vakarėlio dalyvis. Draugai staiposi prieš jūsų fotoaparatą, rodydami jam įvairius gestus ir grimasas. Žiūrint šias nuotraukas, neaišku nei kaip, nei kas vyko. Nepaisant to, vis vien saugosime jas, kaip daiktinį įrodymą, turintį sentimentalios reikšmės. Tačiau galima padaryti nuotraukas, nuo kurių sunku atitraukti žvilgsį, kurios priverčia įsijausti į jose pavaizduotą atmosferą. Tereikia šiek tiek pasistengti.

Atsidūrus įvykio vietoje, norisi fotografuoti viską. Visas veiksmas atrodo vienodai svarbus ir apimti azarto mes visą dėmesį skiriame daiktinių įrodymų rinkimui. Tačiau geras reportažas, tai ne tik pagautas autentiškas momentas. Šio žanro nuotraukos turi pasakoti apie tai kas, kur, kada ir kaip vyko. Paprastai pradedantieji, norėdami tai padaryti, fotografuoja bendru planu. Tačiau tokia nuotrauka greičiau panaši į žodžių kratinį, nei detalų pasakojimą. Sunku suprasti, kurie veikėjai yra pagrindiniai, kas yra svarbiausia, kas mažiau svarbu, o kas tik atsitiktinai atsidūrė kadre.

Dažnai maža detalė, tinkamai ištraukta iš bendro konteksto, papasakoja kur kas daugiau nei bendras vaizdas. Kaip rasti iš išskirti šią detalę? Nuoseklus, logiškas ir visiems suprantamas pasakojimas kuriamas kompozicijos priemonėmis. Įprasta kompoziciją laikyti taisyklių ir nurodymų rinkiniu, tačiau tai tiesiog būdas parodyti objektų, esančių kadre, tarpusavio santykius. Tačiau nereikia stengtis nuotraukoje visiškai išskirti objekto iš aplinkos. Norint įamžinti emociją derėtų kadre palikti bent mažą užuominą apie tai, iš kur ji atsirado, su kuo yra susijusi. Tai nėra priežastis fotografuoti viską bendru planu: kuo subtiliau ir tiksliau jūs pateiksite detales, tuo geriau.

Toli gražu ne visada reikia vaikytis momentus. Kartais tinkamo momento fotografavimui reikia tiesiog sulaukti. Fotografuojant judančius, kalbančius, geriančius, valgančius žmones labai dažnai akimirka sustoja ties vaiduokliškai baisia grimasa. Neskubėkite jungti serijinio fotografavimo, kad vėliau galėtumėte atrinkti gerą nuotrauką. Žmogaus judesiai ir mimikos yra tarytum švytuoklė, kuri pasiekusi aukščiausią tašką akimirkai sustoja prieš pradėdama judėti atgal. Būtent ši akimirka ir yra charakteringiausias momentas, kurį reikia suspėti nufotografuoti.

Kūrybinio proceso rezultatai stipriai priklauso nuo tinkamai suformuluoto tikslo ir aiškios vizijos - apgalvokite, kaip viskas turi atrodyti. Tai kur kas labiau padeda gauti gerus kadrus nei aukso pjūvio taisyklės teorija. Taigi prieš fotografuojant derėtų įsivaizduoti norimą rezultatą. Pradėję galvoti apie tai, ko norite ir kaip geriausiai galima tai padaryti, greitai pastebėsite, kaip gaunami rezultatai pradės gerėti.

Laisvalaikio gido anonsas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.