Šratasvydis - smagi pramoga gamtoje

• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 

Pirmąkart išgirdus apie šratasvydį, dažna mintis - skaudės ar ne? Žaidę dažasvydį žino, kad pataikius iš nedidelio atstumo gali likti ir visai nemaža mėlynė. O abi pramogos skamba panašiai... Neatsitiktinai anonsas.lt kolektyvas išbandyti šratasvydžio, arba airsofto, važiuoja gerokai praretėjęs, be moteriškos lyties atstovių. Vėliau jos mums pavydės.

Šratasvydžio žaidimą Vismaliukų poligone organizuoja KARIAUK.LT komanda. Susirenkame vėlyvą rytą, tačiau vėjo nėra. Promogos organizatorius Nerijus Stankus patikina - oras idealus.

Pagrindiniai žaidimo ginklai - tikslios legendinio automato AK-47 kopijos, panašus ir svoris. Kai kurie žaidėjai turi nusipirkę ir modernių šturmo šautuvų kopijų, kai kuriose yra ir optiniai taikikliai. Į dėtuvę dedami 6 mm skersmens šratukai, kuriuos iššauna pneumatinė įranga. Naudojamos ir granatos, kurios efektyvesnės šiltuoju metų laiku, kai nėra šratukus stabdančio sniego.

Pirmiausia psichologiškai šiame žaidime paveikiami naujokai: mus išrikiuoja ir... „sušaudo" iš 10 metrų. Kadangi šratukai yra gerokai lengvesni nei dažasvydyje, pataikymas vos jaučiamas ir visiškai neskauda. Vis dėlto žaidžiant būtina dėvėti specialią veido kaukę arba bent jau apsauginius akinius. Viename epizode žaidėjui šratukas iš gana arti pataikė į skruostą, tačiau skausmas praėjo beveik iškart.

Vismaliukų poligonas žaidimui labai tinkamas: daugybė pastatų, bunkerių, apkasų ir šiaip duobių, o teritorija apaugusi brandžiu pušynu. Apsirengiame maskuojančia apranga - ir pirmyn į misiją!

Pirmasis trumpas žaidimas skirtas naujokams ir apšilimui. Grupė paskirstoma į „žaliųjų" ir „raudonųjų" komandas, kurių nariai vieni kitus atpažįsta pagal skirtingų spalvų raiščius ant rankų. Nuo bazės viena komanda pabėgėja keliasdešimt metrų kairėn, kita - dešinėn, o tada susitinkame akis į akį miške. Per susišaudymą „nukautieji" traukiasi iš mūšio lauko ir grįžta į bazę, kuris juokais dar vadinamas „mertviaku".

Tikroviškumo įspūdį sustiprina ne tik ginklai, bet ir tai, kad priešininką „nušauti" galima iš kur kas didesnio atstumo nei dažasvydyje: maksimalus šūvio nuotolis siekia iki 90 metrų. Naujokai labai greitai pajunta būtinybę galvoti apie strategiją, ieškoti priedangos, maskuotis ir veikti išvien su komanda.

Antroji misija sudėtingesnė: pirmiausia abi komandos turi kuo greičiau rasti dėžę su keliomis granatomis, o tada išlaikyti pozicijas 10 minučių. Priešininkų ataka išsitęsia, ir kai kuriems besiginantiems tenka pagulėti keliolika minučių, tačiau adrenalinas jau kraujyje, ir tai visai nė motais. „Nušautieji" vėlgi grįžta į bazę, čia „prisikelia" ir gali vėl grįžti į mūšį.

Trumpai atsipūtus ir pasistiprinus kavinės „Trolina" užkandžiais laukia naujas išbandymas. Nedidelėje laukymėje išdėstomi raudoni žymekliai. Po signalo abi komandos išbėga iš štabo ir varžosi, kuri jų surinks daugiau. Kaip ir šaudynėse miške, stengiamės naudotis priedangomis, tačiau šįkart jų nedaug, todėl praverčia ir greitos kojos.

Po eilinio „aukų" prikėlimo keliaujame į naujus iššūkius. Šįkart „raudoniesiems" iš anksto leidžiama pasirinkti pozicijas ir apsaugoti pastatą, į kurį „žalieji" stengsis įnešti sprogmenis. Abiem pusėms tenka pamąstyti, kokia taktika tiktų geriausiai. Tokiuose žaidimuose laimi ne turintys geresnių ginklų ar fizinių sugebėjimų, o tie, kurių planas yra geresnis. Ne veltui šratasvydį savo mokymuose naudoja ir kariškiai.

Šratasvydžio istorija

Pirmieji šratasvydžio ginklai buvo sukurti Japonijoje po Antrojo pasaulinio karo. Pirmosiose ginklų kopijose šratuką išstumdavo spyruoklė, dėl to jas reikėdavo užtaisyti po kiekvieno šūvio. Šratasvydis ypač išpopuliarėjo dešimtajame dešimtmetyje, kai išplito greitašaudžiai automatiniai elektriniai ginklai (AEG), kuriuose stūmoklio ir spyruoklės sąranką judina elektrinis variklis, maitinamas akumuliatoriaus arba elementų.

Šiandien šratasvydžio populiarumas pasaulyje milžiniškas. Tarptautinėse varžybose užsienyje kartais į mūšius susirenka tūkstančiai ar net dešimtys tūkstančių dalyvių. Mūšis gali būti skiriamas konkretiems istoriniams įvykiams atkurti, didesniuose renginiuose naudojami ir sunkieji ginklai, tankai, sraigtasparniai, kita karinė technika.

Puiki pramoga, daug azarto ir gerų emocijų. Viskas labai tikroviška, pataikyti galima iš gana toli, ir nereikia jaudintis dėl mėlynių, todėl žaisti daug smagiau nei dažasvydį. Labai rekomenduoju išbandyti su draugais, o ypač su kolegomis - įspūdžių užteks kelioms dienoms.

Tomas

Laisvalaikio gido Anonsas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.

Kliunkis
Straipsnio vertinimas: 10

Tikrai smagiai pramoga atrodo :) ir bent kiek matosi ne taip banalu kaip dažasvydis. Bet visgi taip ir nesupratau, čia būtinai savo kompaniją surinkti reikia ar įmanoma ir su keletu draugų sudalyvauti tokiam ,,kare"?

2013-02-06 16:35

ktomas

Sveiki, galimi abu variantai, tereikia susisiekti su kariauk.lt - jie reguliariai organizuoja šratasvydžio entuziastų suvažiavimus, galima prisijungti arba, jei komanda didesnė, pasidaryti atskirą pramogą.

2013-02-07 10:01