Raudonės pilies ir dvaro šeimininkų istorija - tai trijų šeimų linijų: Kiršenšteinų, Zubovų ir de Faria e Kastro, istorija. Pilies statytojų Kiršenšteinų giminės žmonės valdė Raudonę nuo XVI a. pabaigos pora šimtmečių. XIX a. pradžioje ji perėjo Zubovų nuosavybėn. Prieš tai Krišpino Kiršenšteino anūkas, Jeronimas Krišpinas Kiršenšteinas, XVII a. antroje pusėje buvo atlikęs didelius pilies perstatymo darbus ir išpuošęs jos vidų. Jis buvo iškilęs į LDK visuomenės elitą - paskirtas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždo valdytoju ir sekretoriumi, buvo Plungės ir Palangos administratorius, be Raudonės, valdė Svisločę, dar ir Švėkšną (iki 1644 m.). Nors tėviškėje (Raudonėje) jis nuolat negyveno, tačiau čia įsirengė pagrindinę rezidenciją. Tačiau XVIII a. pradžioje Jeronimo Krišpino Kiršenšteino sūnūs išmirė, vėlesni palikuonys pilį gerokai apleido. Jekaterinos II favoritas Platonas Zubovas, nusipirkęs jau apgriuvusią pilį, ją atstatinėjo, restauravo, paskui kaip kraitį padovanojo dukteriai Sofijai, ištekėjusiai už barono von Pirch (po jo mirties - už Kaisarovo), o ši testamentu vėliau paliko savo vaikaitei, irgi Sofijai, gavusiai vyrą iš tolimosios Portugalijos - Žozė Karlą de Faria e Castro. Jų vienintelį sūnų Juozą, ilgiausiai šeimininkavusį Raudonėje, žmonės netrukus pavadino Kasteriu. Taigi Raudonėje gyveno trys Kasterių kartos: pirmasis atvykęs tiesiai iš Madeiros salos, antras - vienintelis jos sūnus Juozas; trečia karta trys jo sūnus - Nikolajus, Vladimiras ir Aleksandras.

PROGRAMA

Nuotr. ©panemuniuziedai.lt