autoreviu.lt | visasverslas.lt | viskas.lt | leisureguide.info [ Lithuania (EN) ] | allconstructions.com [ Lithuania (LT), Latvia (LV, RU), Poland (PL), UK (EN), Germany (DE), Russia (RU) ]

 

Komentarai: 0   Peržiūros : 4129

Rugpjūčio pabaiga. Apuolės festivalis
Spausdinti 2011-08-27 10:35  

Lankytojų vertinimai 0.0 / Iš viso 0.0

Baltijos jūros regiono senovės genčių karybos ir amatų festivalis vyksta ant Apuolės piliakalnio (Apuolės km.), Aleksandrijos sen., Skuodo r.

Vilma Galminaitė
Apuolės mūšis. Nuotr.©Vilma Galminaitė/Anonsas.lt

Tarptautinis Apuolės festivalis - tai rimčiausias ir vienas iš didžiausių rekonstrukcinio (renactment) gyvosios istorijos judėjimo renginys Pabaltyje.

Vilma Galminaitė
Apuolės mūšis. Nuotr.©Vilma Galminaitė/Anonsas.lt

Pagrindinė šventės koncepcija - Baltijos jūros regiono genčių kultūrų panašumai ir skirtumai. Renginys orientuotas į IX - XIII amžių amatus ir karybą rekonstruojančius karinius - istorinius klubus, amatininkus, archeologus, entuziastus.

Vilma Galminaitė
Apuolės mūšis. Nuotr.©Vilma Galminaitė/Anonsas.lt

Šventės ypatybės: Šventėje nuolat pristatomi to laikmečio amatai (ginklakalystės, tekstilės (juostų vyjimas, rūbų siuvimas, audimas, nėrimas adata), auksakalystės, stiklo karoliukų gamybos, odininkystės (batų, gertuvių, druskinių, piniginių gamyba) ,buities rakandų iš beržo tošies, liepos karnos, muzikos instrumentų gamybos, senosios žoloninkystės ir medicinos) nuodugniai savo amatą pristato ir puodžiai (vietoje lypdo indus, vietoj išdega), buitis, rūbai, šarvuotė ir kovos būdai, maistas ir pasilinksminimai, žaidimai, liaudies kūryba. Šioje šventėje didelis dėmesys skirimas ne amatams, o karybai, ko Lietuvoje dar nebuvo nė vienoje šventėje.

Vilma Galminaitė
Apuolės mūšis. Nuotr.©Vilma Galminaitė/Anonsas.lt

Šventėje renkasi kariūnai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio valstybių (Lenkijos, Baltarusijos, Latvijos, Estijos).

Vilma Galminaitė
Apuolės mūšis. Nuotr.©Vilma Galminaitė/Anonsas.lt

Žiūrovai gali pašaudyti lanku, pamėtyti į taikinį kirvį, ietį. Norintys pasijusti senovės kario kailyje gali pasivaržyti kariškose rungtyse.

Vilma Galminaitė
Apuolės mūšis. Nuotr.©Vilma Galminaitė/Anonsas.lt

Istorija: Apuolė neoficialiai laikoma lietuviškosios ir latviškosios kuršių žemės sostine. XIII a. Apuolės piliakalnis priklausė kuršiams. Jo viršuje stovėjo medinė pilis, yra išlikę ir gilaus šulinio pėdsakai. Rimberto kronikoje „Šv. Auscharijaus gyvenimas" rašoma, kad Apuolės gyventojai kurį laiką priklausė švedams, bet vėliau iš jų išsivadavo. Tada juos užpuolė danai. Jį antpuolį apuoliškiai atrėmė. 853-854 m. Apuolės gyvenvietę (miestą) ir pilį puolė Švedijos karalius Olafas su savo kariuomene. Apuolę tąsyk, anot Kronikos, gynę 15 tūkst. karių iš 5 sričių (anot šių dienų istorikų, tiek daug jų anuo metu čia būti negalėjo). Mūšis vyko aštuonias dienas. Devintąją prasidėjo derybos. Apuoliškiai turėjo pripažinti švedų pergalę. Pilies gynėjai nugalėtojams sumokėjo didžiulę išpirką sidabru.
Šiems įvykiams atkurti ir vyksta Baltijos jūros regiono senovės genčių karybos ir amatų festivalis. Ši šventė vyksta nuo 2004 metų.

Festivalis vyksta kasmet trečią rugpjūčio savaitgalį.

Rugpjūčio 22-23 d. kviečiame visus į Baltijos jūros regiono senovės genčių karybos ir amatų festivalį ant Apuolės piliakalnio (Apuolės k., Aleksandrijos sen., Skuodo r.) "APUOLĖ 854".
Abi dienas festivalio metu įvairiose piliakalnio vietose vyks istorinių įvykių inscenizacijos (vagies nubaudimas, lenkų krikščionių misionieriaus pamokslai, kuršių krikštas pasibaigiantis misionieriaus nužudimu ir t.t.).
Medžiotojų stovykloje galėsite savo taiklumą išbandyt šaudant lanku, mėtant į taikinį kirvį, ietį.
Kuršių ir vikingų šarvuotės ir ginkluotės ekspozicija. Baltiškų šalmų paroda.
Pasikeitus aplinkybėms organizatoriai pasilieka teisę nežymiai keisti programą.

Šventės programa:

Šeštadienis, rugpjūčio 22 d.
• 12.00 val. Festivalio atidarymas. Apuolės Ugnies uždegimas. Didžioji kova (Danų vikingai puola kuršius).
• 12.00-19.00 val. IX a. amatų pristatymas (Apuolės kuršių miestelyje mestrai pristatys senuosius amatus: ginklakalystę, tekstilę (juostų vyjimas, nėrimas adata), auksakalystę, akmens kalimą, stiklo karoliukų gamybą, puodininkystę, odininkystę (batų, gertuvių, druskinių, piniginių gamyba), buities rakandų iš beržo tošies, vikingų epochos valgių gamybą, dailidės amatą, senąją žolininkystę ir mediciną).
• 14.00 val. Kario bandymas (rungtynės žiūrovams).
• 15.00 val. Koncertuoja vyrų kuopa "VILKI".
• 16.00 val. Komandinės beginklių rungtynės (dalyviai ir žiūrovai sudarę komandas rungsis senoviniuose jėgos ir judrumo žaidimuose).
• 17.00 val. Koncertuoja senovinės muzikos grupė "PERCIVAL" (Lenkija).
• 18.00 val. Kovos Ratas. Atkrentamosios kovos (festivalio dalyviai kovos dėl geriausio kario vardo).
• 20.30 val. Koncertuoja apeigų folkloro ansamblis "KŪLGRINDA".
• 21.00 val. Didžioji vakaro kova.Švedų vikingų ir kuršių kovos dėl Apuolės inscenizacija. Žuvusio vado laidotuvės.
• 22.00 val. Folkloro naktis "Dainuokim kartu" su Skuodo, Mosėdžio, Barstyčių ir Šateikių folkloro ansambliais.

Sekmadienis,rugpjūčio 23 d.
• 12.00 val. Šventės atidarymas. Šauniausios kuršės rinkimai.
• 12.00-19.00 val. IX a. amatų pristatymas (Apuolės kuršių miestelyje mestrai pristatys senuosius amatus: ginklakalystę, tekstilę (juostų vyjimas, nėrimas adata), auksakalystę, akmens kalimą, stiklo karoliukų gamybą, puodininkystę, odininkystę (batų, gertuvių, druskinių, piniginių gamyba), buities rakandų iš beržo tošies, vikingų epochos valgių gamybą, dailidės amatą, senąją žolininkystę ir mediciną).
• 13.00 val.Lankininkų rungtynės.
• 14.00 val. Kovos Ratas. Finalas.
• 15.00 val. Koncertuoja senovinės muzikos grupė "PERCIVAL" (Lenkija).
• 16.00 val. Stipriausios draugovės kova (5 karių draugovės kausis su priešininkais laive, mūšio lauke ir pilyje).
• 18.00 val. Festivalio uždarymas. Apuolės ugnies gesinimas.

 


Kategorijos: Koncertai, festivaliai, renginiai, parodos, naktiniai klubai

 

Apuolės mūšis | Nuotr. ©Vilma Galminaitė. Anonsas.lt



 

Menu:
Temą atitinkančios įmonės kataloge:

Klaipėdos aps.

1 2 3 4
Įvykiai
Tradiciniai renginiai Lietuvoje