„Modestas, Lukas ir orkestras“

RAMINTA ŠERKŠNYTĖ – „De profundis“ styginių orkestrui
SERGEJ RACHMANINOV – Koncertas fortepijonui ir orkestrui Nr. 2 c-moll, op. 18
LUDWIG VAN BEETHOVEN – Simfonija Nr. 6 F-dur „Pastoralinė“, op. 68

Įprastai sausio mėnuo žymi naujų metų, naujo kelio pradžią. O Lietuvos nacionalinės filharmonijos muzikinio gyvenimo tėkmėje tai yra tarsi pusiaukelės riboženklis, žadantis ir naujas patirtis 2020-aisiais, ir kelionės per 79-ojo koncertų sezono renginius tęsinį. Savo pirmąjį koncertą 2020-aisiais Didžiojoje salėje Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras ir maestro Modestas Pitrėnas rengia kartu su pianistu Luku Geniušu, apie kurį britų dienraštis „The Guardian“ yra rašęs: „Jis skambina raiškiai – kaip jaunas atlikėjas, tebelaimintis konkursus, ir kartu brandžiai – kaip muzikantas, gebantis atskleisti kūrinio sandarą, o jo ekspresija toli gražu nėra savitikslė.“

Koncerto programoje – muzika nuo Vienos klasikos iki šių dienų. Vakaro pradžioje skamba lietuvių šiuolaikinės kompozitorės Ramintos Šerkšnytės „De profundis“ styginių orkestrui. Apie šią pjesę Gidonas Kremeris yra sakęs, kad tai tarsi Baltijos šalių muzikos vizitinė kortelė. Pati autorė teigia: „Ši dramatiškos nuotaikos, kontrastų kupina muzika atspindi tam tikrą jauno žmogaus pasaulėžiūrą (kūrinys buvo rašomas kaip bakalauro studijų baigimo darbas), kai gyvenimas suvokiamas labai maksimalistiškai, itin aštriai, kai euforiją keičia nusivylimai. Tiek mene, tiek gyvenime ilgimasi nekasdieniškų, transcendentinių išgyvenimų, tikima meno sakralumo jėga. Todėl ir pavadinimas – „iš gelmių“, nors kūrinyje ir nepaisoma istorinės „De profundis“ tradicijos.“ Greta R. Šerkšnytės kompozicijos – L. van Beethoveno Šeštoji simfonija, dar vadinama „Pastoraline“, jos filosofinė gelmė inspiruota minčių apie žmogaus ir gamtos harmoniją. Taip pat skambės S. Rachmaninovo Antrasis fortepijoninis koncertas, sukurtas po kompozitoriui itin niūraus gyvenimo laikotarpio, tačiau tarsi ženklinęs naują pradžią: kūrinį lydėjo triukšmingos ovacijos ir S. Rachmaninovo gyvenime įvyko lūžis, jis vėl ėmėsi muzikos – rašė dainas, pjeses fortepijonui, iškart kelias operas, dirigavo, jo solo pasirodymai sukeldavo tikrą furorą.