Kodėl kilo Verkių ir Pavilnių regioninių parkų skandalas

2016-05-24 16:26   Peržiūros : 3813   Spausdinti


Verkių ir Pavilnių regioniniai parkai įsikūrę labai arti Vilniaus, dalis jų teritorijos netgi patenka į miesto ribas. Parkuose gausų įspūdingų kraštovaizdžių, kurie paskelbti kraštovaizdžio draustiniais, juose yra ir kitokios paskirties draustinių, saugančių gyvąją gamtą ir kultūros paveldą. Šie parkai visais laikais buvo gana gausiai apgyvendinti: čia kūrėsi valstiečiai, Vilniaus ponai statė savo užmiesčio rezidencijas. Pastaruoju metu šie parkai pateko į neaiškių interesų ir naujų dalybų sūkurį. Žiniasklaidoje tiesiog vienas po kito ėmė piltis straipsniai apie šiame parke daromus pažeidimus. Tačiau pasižiūrėjus kiek atidžiau matyti, kad skleidžiamas elementarus melas, neišmanymas, kad faktai tiesiog iškraipomi. Kam gi prireikė taip tendencingai pulti šiuos parkus?

 

Kaip tvarkomi regioniniai parkai

Regioniniai parkai valdomi parkų direkcijos. Verkių ir Pavilnių parkus, nors jie yra skirtingose Vilniaus pusėse, valdo viena direkcija. Šiuos regioninius parkus įsteigė ir jų veiklą  finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė. Kitų Lietuvos parkų direkcijos pavaldžios Valstybinei Saugomų teritorijų tarnybai.

Parkų veiklą reglamentuoja jų tvarkymo planai. Pagal juos nustatoma, kur leidžiama gyvenamųjų namų ar rekreacinės paskirties pastatų statyba, kur bus plėtojamas žemės ūkis ir koks bus tos veiklos intensyvumas. Tipiniuose tvarkymo plano reglamentuose laikomasi Saugomų teritorijų įstatymo ir kitų teisės aktų (pvz., Teritorijų planavimo įstatymas), kuriuose papildomai reglamentuojami saugomose teritorijose vykstantys procesai, reikalavimų. Tvarkymo planas (specialusis planavimo dokumentas) yra pagrindinis dokumentas, pagal kurį bus daromi visi kiti žemesnio lygio planai (detalieji planai). Tvarkymo plano parengimo procesas labai sudėtingas, jame dalyvauja labai daug valstybinių institucijų, savo nuomonę pareiškia vietinės savivaldybės, Kultūros paveldo departamentas, Aplinkos ministrerija, Statybos inspekcija, Žemės tarnyba ir dar daug įstaigų ir specialistų. Vyksta vieši tvarkymo planų svarstymai, kai savo norus gali pareikšti vietiniai gyventojai ar bendruomenės. Verkių ir Pavilnių parkų tvarkymo planai Valstybinės saugomų teritorijos tarnybos buvo užsakyti 2005 metais, aplinkos ministro patvirtinti 2009 metais. Jau parengto plano negali keisti net pati parko direkcija, o atsakomybė už plano sprendinius tenka visiems jo tvirtintojams.

 

Triukšmas dėl statybų draustiniuose

Draustiniuose galima statyti tik ten, kur anksčiau jau stovėjo pastatai. Neseniai buvo sukeltas triukšmas dėl gyvenamųjų namų kvartalo „Rasų namai" statybos. Aplinkos ministerijos valdininkai stebėjosi, kaip galėjo būti padaryti tokie pažeidimai, Seimo nariai ruošėsi vykti apžiūrėti abejotinų statybų. Tačiau pakanka 10 minučių išsiaiškinti, kad šis kvartalas yra pastatytas sugriežtinto vizualinio reguliavimo (GAi) zonoje, kurioje pagal tvarkymo planą statybos yra leidžiamos su tam tikrais apribojimais. Statyti šioje zonoje leido ne Pavilnių parko direkcija,  o Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, derinusi Pavilnių regioninio parko tvarkymo planą. Kaip dirbantys šioje srityje asmenys gali nežinoti tokių elementarių dalykų? Todėl kyla klausimas, ar tai sąmoningas klaidinimas, melas ar kompetencijos stoka?

http://www.vstt.lt/VI/files/File/Tvarkymo%20planai/PavilniuRP_tvarkymo_planas_PATVIRTINTAS.pdf

 

 

GAi zona, kurioje leidžiama statyti. Namukais pažymėtose vietose statyba taip pat galima.
GAi zona, kurioje  leidžiama statyti. Namukais pažymėtose vietose statyba taip pat galima.


Reguliuoti statybas galima tik tvarkymo plano sprendinių rengimo etape. Taigi kelti problemas reikėjo 2005-2009 metais, kai tvarkymo planas buvo rengiamas.


Susirūpinimą dėl Verkių ir Pavilnių regioninių parkų pareiškusios Aplinkos ministerija ir Saugomų teritorijų tarnyba galėtų daugiau dėmesio skirti kituose parkuose daromiems grubesniems pažeidimams. Pavyzdžiui, Labanoro regioniniame parke leistos statybos ten, kur niekada jokie statiniai nestovėjo. Aiseto kraštovaizdžio draustinyje suprojektuoti net keli gyvenamųjų namų kvartalai.  Tai iš viso prieštarauja įstatymui. Tam pritarė ar neprieštaravo R. Baškytė, L. Jonauskas, V. Mazuronis. Tai kodėl čia triukšmaujama dėl teisėtų dalykų? Ar taikomi dvigubi standartai, ar bandoma perimti parkų kontrolę?

 

Pagal Labanoro regioninio parko tvarkymo plano sprendinius bus galima statytis oranžine spalva pažymėtuose sklypuose.

Šnieriškių kaimo žemėlapis. Pagal Labanoro regioninio parko tvarkymo plano sprendinius bus galima statytis oranžine spalva pažymėtuose sklypuose. Raudonais taškeliais pažymėtos senojo kaimo ribos. VSTT leidimu naujas sodybas bus galima statyti 10 a sklypuose.

 

Statinių funkcijos neatitiktis suteiktai paskirčiai

Saviapgaulė yra viena opiausių Saugomų teritorijų tarnybos problemų. Jau rengiant tvarkymo planą visi puikiai žino, kad jo nebus laikomasi, bet tikisi, kad viskas kažkaip susitvarkys. Sprendimai beveik visada priimami aukščiausiu lygmeniu, konkrečių parkų direkcijos yra tik stebėtojos, galinčios tik informuoti apie pažeidimus. Tuo naudojasi įvairūs įtakingi verslininkai. Darydami spaudimą, jie net gali keisti įstatymus. Užtenka pasižiūrėti į naujus Saugomų teritorijų įstatymopakeitimus, 31 punktą, kad viską suprasti.

Gulbinuose tarybiniais laikais buvo populiari vaikų stovykla. Atgavus nepriklausomybę stovyklavietė gana ilgai merdėjo, kol 2004 metais ji buvo parduota statybų bendrovei. Tai teritorija, kurioje pagal tvarkymo planą  galima rekreacinės paskirties pastatų statyba. Sklypas priskirtas urbanizuotos rekreacinės aplinkos zonai (NRu). Kaip minėta, tvarkymo plano užsakovė - Saugomų teritorijų tarnyba, planas patvirtintas 2009 metais.
Verkių regioninio parko valdininkai tik stebėjo vykstančias statybas, kiek leido jų kompetencija. Apie tai, kad ten gali būti statomi gyvenamieji namai, jie galėjo tik informuoti atitinkamas instancijas. Jie informavo apie galimą pažeidimą Aplinkos ministeriją ir Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą. Už galutinę atitiktį projektui atsakinga Statybos inspekcija.

Čia galima pasižiūrėti Verkių parko tvarkymo planą.

http://www.vstt.lt/VI/files/File/Tvarkymo%20planai/VerkiuRP_tvarkymo_planas_PATVIRTINTAS.pdf

 

 

Tipiniai statiniai

Pastatų architektūra saugomose teritorijose taip pat išlieka viena opiausių problemų. Parkuose leidžiama atkurti objektus, kurie yra tipiniai tos teritorijos statiniai. Kas yra tipiniai pastatai, įstatymuose nėra labai tiksliai apibrėžta, suteikiant galimybę interpretuoti. Dažniausiai dominuoja valstietiškos sodybos.
Bene garsiausiai nuskambėjo Nidos kultūros ir turizmo informacijos centro „Agila" projekto istorija. Centro rekonstrukcijai atlikti buvo paskelbtas konkursas. Architektai siuntė daug profesionalių sprendimų. Tačiau Saugomų teritorijų tarnybos valdininkai dėjosi geriausiai žinantys, ko reikia Nidai, ir nė vienas projektas nebuvo patvirtintas.

Verkių regioninis parkas niekada nebuvo vien tik miškų masyvas. Čia gausiai kūrėsi sodybos, dvarai  ir net gamyklos. XVII amžiaus pabaigoje čia popieriaus gamyklą pastatė vyskupas Konstantinas Kazimieras Bžostovskis. Iki šiol tai valstybės saugotinas objektas. Dvarų šioje teritorijoje taip pat buvę daug - apie 1 dvarą 10 kvadratinių kilometrų teritorijoje. Dabar parko direkcija kaltinama, kad išdavė leidimą statyti dvaro tipo pastatą (Verkių g. 136).  Kadangi dvarai yra tipiški šios vietovės statiniai, tai visiškai teisėtas sprendimas. Gana netoli nuo šio sklypo jau šimtmečius stovi Verkių dvaro sodyba - kultūros paveldo vertybė, kurios pastatai yra dabar  smerkiamo pastato prototipai. Ar tikrai  reikalinga vienpusiška valstietiškų trobų imitacija su šiaudiniais stogais ir šešių dalių langais?

Ne parko direkcija leido šalia Pučkorių dvaro pastatyti stiklinį kubą - tai padaryti privertė teismai. Ar jis labai puošia apylinkes?
Tokius klausimus geriau palikti svarstyti ir derinti architektūros, kraštovaizdžio ir urbanistikos profesionalams. Esminiai struktūriniai pokyčiai turėtų būti daromi ne parkų direkcijose, o  Saugomų teritorijų tarnyboje, kad būtų apribotos valdininkų  interpretacijos ir planuojama laikantis aiškių taisyklių. Tikėkimės, kad pirmas teigiamas žingsnis yra tarybos, į kurią įeina tikri savo srities profesionalai, įkūrimas VSTT. Tik ar bus leidžiama įgyvendinti šios tarybos sprendimus?

 

Sklypo  naudojimo pažeidimai

Žemės tvarkymo klausimus reguliuoja Saugomų teritorijų įstatymas, Teritorijų planavimo įstatymas, kiti įstatymai, iš dalies - tvarkymo planai. Tačiau paliekama gana daug laisvės ir valdininkams priimti sprendimus. Kilus triukšmui dažnai buvo minimas Verkių g. 136 esantis dvaro stiliaus pastatas su aplink iškastais tvenkiniais. Ši zona gan ilgai buvo legalus sąvartynas. Namo savininkai sutvarkė aplink esančią teritoriją, iškasė tvenkinius. Pagal esamus kraštotvarkos zonavimo reikalavimus tokie teritorijos tvarkymo sprendimai gali būti daromi.

Popieriaus fabriko sąvartynas prieš rekultivaciją
Popieriaus fabriko sąvartynas prieš rekultivaciją

 

Tai kodėl parko direkcija neturėtų leisti gražiai sutvarkyti aplinkos? Įdomu, kiek laiko sąvartynas būtų netvarkomas, jei šlapynių apsuptyje esantis gyvenamasis namas su sklypu nebūtų nupirktas dabartinių savininkų?

Esami įstatymai tiksliai nereglamentuoja, kokie augalai turi būti sodinami sodybiniame sklype, esančiame saugomose teritorijose. Atsakomybė dėl tvorų, vartų, augmenijos valstybinėje žemėje yra paskirstyta kelioms įstaigoms. Saugomos teritorijos direkcijos darbuotojams pavesta kontroliuoti, ar tvora privačioje valdoje ir priėjimo prie vandens telkinių užtvėrimai atitinka reglamentus. Jie gali stebėti, ar nedaromi pažeidimai valstybinėje žemėje, tačiau tai daugiau Nacionalinės žemės tarnybos kompetencija. Todėl parkų direktorei mesti kaltinimai dėl užtvėrimų valstybinėje žemėje tikrai nepagrįsti.

Ar pasikeistų situacija, jei Verkių ir Pavilnių parkus iš Vilniaus miesto savivaldybės perimtų VSTT -  ta pati organizacija, kuri leidžia kvartalų statybą Aiseto kraštovaizdžio draustinyje, kur statybos sunaikins keliasdešimt hektarų sulaukėjusių pievų, kuriose dar iki šiol griežia į Raudonąją knygą įrašytos griežlės ir veisiasi machaonai?

 

Keliukų užtvėrimas

Verkių ir Pavilnių regioniniai parkai yra vieni iš labiausiai mėgstamų miesto gyventojų: juose gera pasivaikščioti pėsčiomis ar pasivažinėti dviračiu. Puikiai renovuotu Kalvarijų Kryžiaus keliu labai dažnai apylinkių gyventojai eina pasivaikščioti su vaikais. Čia driekiasi ir dviratininkų takai, kurių ne taip jau gausu Vilniuje. Matyti, kad parkų direkcija rūpinasi infrastruktūra. Tačiau jai mestas net ir toks absurdiškas kaltinimas, kaip keliukų užtvėrimas. Taip, važinėti parke nepageidautina. Kai kas sugebėdavo apvažiuoti net iš akmenų įrengtas užtvaras. Be to, keliukų užtvėrimas daugiau priskirtinas ne parko, bet girininkijos vadovų kompetencijai. Užtverti keliukus buvo numatyta Verkių girininkijos miškotvarkos projekte, kurį patvirtino aplinkos ministras.

 

Klasikinis atvejis, kaip ignoruojamas daugumai europiečių suvokiamas draudimas naudotis keliuku.
Klasikinis atvejis, kaip ignoruojamas daugumai europiečių suvokiamas draudimas naudotis keliuku.

 

Kam prireikė pulti Verkių ir Pavilnių parko direkciją

Pats geriausias būdas nustatyti šio puolimo užsakovą - išsiaiškinti, kam tai naudinga. Verkių ir Pavilnių parko direkcija pasiekė, kad 88 procentai parkų teritorijos būtų paskelbta ypač vertinga. Suteikus tokį statusą, ji tampa valstybės išperkama - negrąžinama buvusiems savininkams natūra turėtoje vietoje. Tokiu atveju nėra galimybių formuoti naujus sklypus ir užstatyti parkus (išskyrus parko gyvenamąsias zonas). Pastaruoju metu parkų direkcijai tenka gintis nuo aktyviai bandančių pakeisti sklypų statusą vertingose teritorijose. Kol kas neteko girdėti, kad Verkių ir Pavilnių parkuose kas nors pasistatytų NAUJAME sklype.

 

Tuo tarpu, kaip jau minėta ir žemėlapyje parodyta, VSTT suskato dalyti sklypus NAUJAI statybai. Naujos statybos sklypus gavo įtakingi politikai ir verslininkai. Tokie sklypai, pakeitus jų paskirtį iš žemės ūkio į statybų, priklauso ir žmonėms, kurie turi patirties statyti kvartalus saugomose teritorijose.
2016 m. gegužės 11 d. Seimo Aplinkos komiteto posėdyje priimtas labai įdomus, tačiau labai nuspėjamas nutarimas. Tam nereikėjo net turėti W. Mesingo sugebėjimų. Citata iš nutarimo: „Spręsti klausimą dėl Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos steigėjo funkcijos perdavimo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos kompetencijai."

Ar paskui bus imamasi keisti Verkių ir Pavilnių regioninių parkų tvarkymo planus ir išspręsti „NKT vystytojų" problemą vienu mostu?

 

 

Sergejus Jeriomenko

 


Visasverslas.lt pristato