Deltuvos mūšio inscenizacija

• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 

1812 m. birželio 28 d. Ukmergės rajono Deltuvos miestelyje pirmą kartą Lietuvos teritorijoje susidūrė  Prancūzijos ir Rusijos kariuomenės. Kautynės žinomos kaip Deltuvos arba Vilkmergės mūšis.

Rusų artileristai

Birželio 24 dieną Napoleono kariuomenė pradėjo keltis per Nemuną. Priešakiniams daliniams vadovavo legendinis prancūzų maršalas Udino. Rusų kariuomenė nestojo į mūšį ir skubiai traukėsi. Rusų atsitraukimui vadovavo generolas leitenantas L. Vitgenšteinas. Prancūzai lipo besitraukiantiems rusų daliniams ant kulnų ir, matydamas, kad neatsikratys persekiotojų, L. Vilgenšteinas siunčia prancūzų sustabdyti ariergardą vadovaujamą generolo majoro J. Kulnevo. Ariergardą sudarė jėgerių batalionai, husarai, kazokai ir raitosios artilerijos šeši pabūklai. Viso priešą sulaikyti buvo mesta 3600 karių.

12 800 vyrų prancūzų avangardą sudarė raitieji jėgeriai, pėstininkai ir 28 pabūklai.

Mūšio pradžia prasidėjo nesėkme rusams, ties Milašiūnais rusų žvalgyba susidūrė su prancūzų žvalgyba, buvo įvilioti į spąstus ir po trumpų kautynių sutriuškinti. Žuvo 5 rusų raiteliai, apie 60 husarų ir kazokų pateko į nelaisvę. Generolas Kulnevas užėmė patogią poziciją už Deltuvos į Šėtos pusę, išdėstęs čia tris raitosios artilerijos pabūklus, kuriuos pridengė pėstieji jėgeriai ir husarai. Netrukus iš miško pasirodė raitieji prancūzų jėgeriai žaliomis uniformomis, kuriuos iš šonų dengė pėstieji jėgeriai. Rusų artilerijos ugnis nuginė prancūzus atgal į mišką. Vienas sviedinys sprogo visai netoli maršalo Udino, sužeisdamas jo ir kelių karininkų žirgus.

Prancūzai rikiuojasi ir puola

Pusiaudienį atvyko 8-ta pėstininkų divizija. Ši divizija ir kavalerija pradeda puolimą, bandydami apeiti rusus iš sparnų. Matydamas, kad negalės atsilaikyti, generolas J. Kulnevas patraukia pajėgas už Storės upelio. Prancūzai, užėmę miestelį, išdėsto visu frontu artileriją ir apšaudo rusus. Rusų Rygos, Jamburgo ir Nažinsko dragūnų pulkai pereina į kontrapuolimą ir susikauna su prancūzų pajėgomis ties miestelio kapinėmis ir Stanislavo dvaru.

Tuo metu pagrindinės rusų pajėgos, vadovaujamos L. Vigenšteino, persikelia per Šventąją ir ariergardas ima trauktis. Sumaniai pasinaudodami vietove, rusų jėgeriai apšaudydavo puolančius jėgerius. Ties Ukmerge Gardino husarai ir dragūnai dar kartą atakavo. Per Šventąją sėkmingai persikėlė ir likusios rusų pajėgos. 16 valandų trukęs mūšis pasibaigė.

Prancūzai puola

Mūšio metu rusai neteko 65 kareivių, 37 buvo sužeisti. Į nelaisvę pateko 240 karių. Prancūzai neteko 50 karių, 100 buvo sužeisti, o į nelaisvę pateko 20 vyrų.

Galima sakyti, kad tai buvo J. Kulnevo revanšas už pralaimėjimą 1807 m. birželio 14 d. Fridlando mūšyje, kai maršalas Udino sutriuškino J. Kulnevo dalinius. Likimas ir toliau siejo šiuos karvedžius, deja, paskutinis jų susitikimas įvyko praėjus mėnesiui nuo to, kai J. Kulninas prie Dauguvos upės užpuolė maršalo Udino korpusą. Rusų daliniai buvo sumušti, o J. Kulnevas mirė, kai sviedinys nutraukė abi jo kojas.

Puola ukmergiečiai (1-asis LDK Didžiojo Etmono pėstininkų regimentas)

Tuoj užvirs mūšis su durtuvais

Nuo 1998 metų, kai šalia miestelio buvo pastatytas obeliskas, žymintis simbolinę mūšio vietą, imta rengti inscenizuotas Deltuvos kautynes. 2009 metais į jį susirinko virš šimto dalyvių ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio karo istorijos klubų. Mūšį komentavo Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktoriaus pavaduotojas Arvydas Pociūnas. Gausiai susirinkusiems jis pasakojo apie  mūšio dalyvius ir mūšio eigą. Nenušienautame lauke, kuriame puikiai pasislėpdavo pritūpę jėgeriai, kartojosi prieš porą šimtmečių vykusi batalija. Laukas pasidengė dūmais, nuo šūvių kurto ausys ir klykė mašinų signalizacijos. Buvo puiki proga įvertinti mūsų protėvių ištvermę ir drąsą, kai svilinant karščiui, tekdavo 16 valandų kautis veidas į veidą.

Rusų jėgeriai

1-asis LDK Didžiojo Etmono pėstininkų regimentas

Markitantės

Pagrindinis 2009 metų Deltuvos mūšio organizatorius - Ukmergės karo istorijos klubas „1-asis LDK Didžiojo Etmono pėstininkų regimentas" - puikiai pasirodė ne tik organizuodamas šventę, bet ir pačiame mūšio lauke. Po mūšio žiūrovai galėjo pačiupinėti to laikmečio ginklus, amuniciją, aprangą.