Viršsvoris ir nutukimas

Ne paslaptis, kad sveikatos problemų, kylančių dėl padidėjusio kūno svorio, daugėja. Pasikeitę maisto produktai, jų prieinamumas ir pasyvus gyvenimo būdas lemia, kad su maistu gauname kalorijų daugiau nei sudeginame, o energijos perteklius riebalų pavidalu kaupiasi organizme.

Viršsvoris ir nutukimas yra organizmo būsena, kai riebalinio audinio kiekis kūne yra pernelyg didelis ir kenkia normaliai, darniai organizmo veiklai. Viršsvoris ir nutukimas reiškia tokią pačią būseną, tačiau skiriasi savo laipsniu - riebalinio audinio kiekiu kūne. Nutukimo atveju riebalinio audinio kiekis yra didžiausias ir gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų.

Paprasčiausias būdas įsitikinti, ar neturite viršsvorio ir nutukimo, yra KMI (kūno masės indekso) skaičiavimas. Šis nesudėtingai apskaičiuojamas rodiklis parodo riebalinio audinio santykinį kiekį organizme ir suteikia pradinės informacijos apie jūsų kūno būklę.

Norint apkaičiuoti KMI jums pakanka žinoti savo svorį (kūno masę) ir ūgį. Normalus vyrų KMI yra 20-25, moterų - 18,8-23,8. Kūno masės indeksas skaičiuojamas pagal formulę:

KMI = svoris (kg), padalintas iš ūgio (m) kvadratu

Pavyzdžiui, jei žmogaus svoris yra 70 kg, ūgis 170 cm, tai jo KMI = 70 : (1,70 x 1,70) = 24,22.

Jeigu kūno masės indeksas yra mažesnis už 18,5 - žmogaus svoris yra per mažas, 18,5-24,9 - normalus svoris, 25-29,9 - viršsvoris, daugiau kaip 30 - nutukimas.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2005-aisiais metais apie 16 proc. 20-64 m. amžiaus Lietuvos gyventojų buvo nutukę ir net 49,1 proc. turėjo antsvorį.

Kodėl auga svoris?

Svorio augimo priežastys gali būti labai įvairios, o jų prigimtis lemia ir pačios problemos sprendimo būdą. Dėl šių priežasčių svarbu žinoti ne tik tik ligos laipsnį, bet ir jos atsiradimo priežastis.

Viena iš priežasčių, lemiančių svorio didėjimą, - mitybos įpročiai ir gyvenimo būdas. Dirbantys sėdimą darbą, mažai judantys ir gyvenantys fiziškai pasyvų gyvenimą asmenys turėtų vengti persivalgymo, nesveiko, pernelyg kaloringo maisto vartojimo. Čia jokio stebuklo nėra: kiekvienas kąsnis organizmui suteikia tam tikrą kiekį energijos, kurią turime išnaudoti. Jei to nepadarome - visa ši perteklinė energija organizme kaupiasi kaip atsargos, taip sudarydama riebalinį audinį.

Svorio pokyčiams įtakos turi ir tabako gaminių bei alkoholio vartojimas. Rūkančiųjų kraujas prasčiau perneša organizmui reikalingą deguonį, kartu pasunkėja ir virškinimo sistemos veikla bei naudingųjų medžiagų pasisavinimas. Kita vertus, metus rūkyti tenka kovoti su padidėjusiu apetitu, kuris atsiranda dėl vadinamojo įpročio ,,ranka-burna" bei emocinių priežasčių. Alkoholinių gėrimų vartojimas dažnai savaime sukelia didesnį apetitą. Prie alkoholinių gėrimų įprasta valgyti tam tikrus užkandžius, kurie dažniausiai yra menkos maistinės vertės, bet turi daug kalorijų. Tam tikrais atvejais vartojant alkoholį nebesuvokiama, kiek iš tikrųjų maisto suvalgyta.

Kūno polinkis į nutukimą gali būti ir paveldėtas, tačiau tyrimai rodo, kad tai nėra nepataisoma problema: sveika gyvensena dažniausiai yra stipresnė už genų įtaką.

Į kenčiančių nuo viršsvorio bei nutukimo sukeliamų problemų rizikos grupę patenka vidutinio amžiaus ir vyresni asmenys. Manoma, kad tai susiję su lėtėjančia medžiagų apykaita: perkopus ketvirtį amžiaus ji dešimtmetį sulėtėja iki 8 proc. Pokyčiai neatrodo dideli, tačiau į juos neatsižvelgiant ir nekeičiant mitybos svoris ilgainiui gali pasiekti kritinę ribą.

Nutukimą gali sukelti ir įvairios ligos, pavyzdžiui, endokrininės sistemos sutrikimai, psichiniai faktoriai, įvairios traumos, infekcijų sukelti pažeidimai. Tam tikrais atvejais gali nutikti taip, kad žmogus priauga svorio net ir laikydamasis itin griežto režimo. Tokiais atvejais sunku nustatyti svorio augimo priežastį, o medicininiai tyrimai yra vienintelis būdas užbėgti už akių dar rimtesnėms problemoms.

Jeigu jau turite viršsvorio ir norite įvertinti riziką susirgti minėtomis ligomis, rekomenduojama atlikti angliavandenių apykaitos tyrimus, pasimatuoti skydliaukės, lytinių hormonų, cholesterolio ir kitų medžiagų kiekį kraujyje.

Viršsvorio pasekmės

Per didelis kūno svoris labai apsunkina vidaus organų veiklą, dėl to ilgainiui gali atsirasti rimtų sveikatos sutrikimų. Širdies ir kraujagyslių ligos, padidėjęs kraujospūdis, cukrinis diabetas, depresija, miego apnėja, mėnesinių ciklo sutrikimai, spermos kokybės pablogėjimas, sąnarių ligos - tik dalis su viršsvoriu siejamų problemų. Dėl per didelio svorio taip pat padidėja tikimybė susirgti inkstų akmenlige, ir įvairių organų vėžiu.

Išvaizdos pasikeitimai, nebeatitinkantys visuomenės grožio standartų, turi stiprų neigiamą psichologinį poveikį tiek vyrams, tiek moterims. Dėl viršsvorio gali pasikeisti savivertė, atsirasti polinkis į asketizmą ir kitos psichologinės problemas, kurių nesprendžiant sugrįžti į normalų gyvenimo ritmą laikui bėgant tampa vis sunkiau.

Be poveikio išvaizdai, per didelis kūno svoris dažnai riboja ir fizines galimybes: storuliai greičiau pavargsta, jiems sunkiau judėti, jie nepajėgia užsiimti aktyvia fizine veikla. Dėl to ilgainiui gali tekti keisti darbą ar netgi profesiją, o suvokimas, kad nesugebi kažko atlikti, sukelia stiprų nusivylimą ir gali tapti depresijos priežastimi.

Sprendžiant padidėjusio kūno svorio problemą visų pirma reikia pasitarti su gydytoju, kuris paskirs specialius tyrimus, ištirs galimus rizikos faktorius, patars, kaip sureguliuoti mitybą ir fizinį aktyvumą.

Svarbu suprasti, kad viršsvoris yra kompleksinė problema, reikalaujanti keisti ne tik elgesį, bet ir mąstymą. Tik taip pasieksite ilgalaikių rezultatų ir tapsite sveikesni.

Nuotr. sxc.hu

Laisvalaikio gido Anonsas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.