Virusinio hepatito B tyrimas

Hepatito B virusas, kepenų tyrimai, hepatito B gydymas, lėtinis hepatitas

Įmonė:	SYNLAB LIETUVA, UAB
Adresas:	Kalvarijų g. 137A-15, Vilnius
Vietovė:	Vilnius
Telefonas:	+370-5-2491040
Faksas:	+370-5-2401224
Mobilus tel.:	+370-615-28939
el. paštas:	info @ synlab.lt
Tinklalapis:	www.sorpo.lt
Darbo laikas:	Darbo dienomis 8.00 - 19.00, šeštadieniais 9.00 - 13.00
Visi įmonės produktai

Virusinį hepatitą B sukelia hepatito B virusas (HBV). Tai  vienas mažiausių DNR virusų. HBV atsparus aplinkos poveikiui - iki savaitės  gali išbūti aplinkoje išdžiuvęs, tačiau jautrus etanoliui, vandenilio peroksidui, 100o C temp. žūsta per kelias min. Užsikrečiama per kraują ir organizmo skysčius (atliekant intravenines procedūras, homodializę, perpilant kraują, per intraveninius narkotikus,  pažeistą odą). Infekuota nėščioji virusą gali perduoti vaisiui. Lytinis HBV perdavimas - vienas iš viruso plitimo kelių. Virusas neplinta oro-lašeliniu būdu.

Hepatito virusas paplitęs visose pasaulio šalyse; didžiausios endemiškumo sritys yra Pietryčių Azija, Afrika, Vidurinieji Rytai, Centrinė bei Pietų Amerika, kai kurios Rytų bei Pietų Europos valstybės.  Užkrečiamų ligų centro duomenimis Lietuvoje 2012 metais užregistruoti 23 ūmaus hepatito B atvejai.

HBV  dauginasi kepenų ląstelėse. Šio viruso infekcinės savybės daug stipresnės nei ŽIV viruso. Hepatito B inkubacinis periodas gana ilgas - 2-3 mėn. HBV infekcija gali būti besimptomė arba sukelti ūmų hepatitą B. Kliniškai liga gali pasireikšti nuo švelnios lėtinės iki sunkios žaibiškos formos. Užsikrėtus HBV, svarbiausią vaidmenį vaidina imuninė individo sistema. Kepenų pažeidimas išsivysto ne dėl pačio viruso toksiško poveikio ląstelėms, o dėl stiprios imuninės sistemos reakcijos, kurios poveikyje ir sukeliama audinio autodestrukcija. Organizmo imuninė sistema  gali toleruoti virusą nesukeldama jokio kepenų pažeidimo; gali būti serokonversija, kai vienu metu vyksta viruso dauginimasis ir pašalinimas; gali būti latentinė infekcijos forma, kai kraujyje nustatomos viruso dalelės, nenustatant kepenų pokyčių ir antikūnų prieš virusą.

Ūmaus hepatito atveju, geltos periodo pradžioje, kraujyje nustatomi padidėję biocheminiai kepenų rodikliai. Pats jautriausias iš jų ALT, bilirubinas padidėja keliomis dienomis vėliau. Dar vėliau atsiranda  kepenyse sintetinamų medžiagų pokyčiai: ilgėja protrombino laikas (SPA), kraujyje mažėja albumino ir fermento cholinesterazės.

Paskyrus gydymą dauguma sergančių ūmia ligos forma pasveiksta. Kitiems liga  pereina į lėtinę formą, kuri linkusi progresuoti. Trečdaliui jų per 10-30 metų išsivysto kepenų cirozė arba pirminis kepenų vėžys.  

Nuo hepatito B apsaugo skiepai (trijų dozių vakcina).

Hepatito B žymenys kraujyje
HBsAg (viruso paviršinis antigenas)

HBsAg kraujyje nustatomas 2-6 sav. po užsikrėtimo. Aptinkamas tiek sergančių ūmia  hepatito forma  tiek ir lėtinių nešiotojų organizme. HBsAg turintis asmuo yra potencialus infekcijos šaltinis. Esant ūmiai hepatito B formai paviršinio antigeno koncentracija kraujyje greitai didėja ir sveikimo periode mažėja iki normos. Jeigu ilgiau kaip 6 mėn. kraujyje randamas HBsAg, galima traktuoti lėtinę hepatito B formą. Lėtinio hepatito atveju HBsAg neišnyksta arba aptinkamas periodiškai. Esant latentinei (užslėptai) lėtinio hepatito B formai  kartais kraujyje nustatomas vien tik HBsAg, nenustatant  kepenų pažeidimo rodiklių ir kitų  hepatito B žymenų  padidėjimo.  10-15% infekuotų HBsAg neišryškėja. Tokiais atvejais ūmią hepatito formą rodo anti-HBcor IgM.

HBsAg tyrimas atliekamas iš veninio kraujo antradienį ir ketvirtadienį; kraujas imamas kasdien. Atsakymas pateikiamas po 4-5 val. nuo tyrimo pradžios.

Anti-HBcor ir anti-HBcor IgM (antikūnai prieš šerdinį HBV antigeną)

Esant ūmiai hepatito B formai kraujyje nustatomi anti-HBcor IgM  ir bendrieji anti-HBcor antikūnai. Anti-HBcor IgM rodo viruso replikaciją,  yra ūmaus hepatito B rodiklis ir kraujyje išsilaiko ilgiau nei  HBsAg. Esant lėtiniam hepatitui B šių antikūnų lygis gali būti  tiek žemas, kad laboratoriškai  padidėjimas gali būti nenustatomas.

Persirgus hepatitu B kraujyje randami padidėję bendrieji  antikūnai anti-HBcor, kurie išlieka visą likusį gyvenimą. Radus kraujyje anti-HBcor padidintas reikšmes, esamos situacijos įvertinimui būtina atlikti HBsAg tyrimą. Jeigu abu tyrimai teigiami, tada atliekami tyrimai, rodantys pačio viruso aktyvumą. 

Anti-HBcor tyrimas atliekamas iš veninio kraujo antradienį ir ketvirtadienį; kraujas imamas kasdien.  Atsakymas pateikiamas po 4-5 val. nuo tyrimo pradžios.
Anti-HBcor IgM tyrimas atliekamas iš veninio kraujo darbo dienomis. Atsakymas pateikiamas po 1-2 dienų nuo ėminio patekimo į laboratoriją.

HBeAg ir Anti-HBe

HBV e antigenas (HBeAg) yra viruso šerdinio antigeno (HBcorAg) degradacijos produktas. Pats šerdinis antigenas į kraują nepatenka. HBeAg rodo didelį viruso replikacijos greitį ir didelį užkrečiamumą. Nėščioji, turinti HBeAg, turi didelę viruso perdavimo vaisiui riziką. Nekomplikuoto ūmaus hepatito atveju HBeAg išnyksta iš kraujo po keleto savaičių. Tuo pat metu kraujyje pradeda pasirodyti anti-HBe antikūnai. Anti-HBe paprastai atsiranda ūmios hepatito fazės pabaigoje ir rodo ankstyvą imunitetą. Vėlyvo imuniteto periodu anti-HBe padidėjimo kraujyje dažniausiai nenustatoma.

HBeAg ir anti-HBe tyrimai atliekami iš veninio kraujo darbo dienomis. Atsakymai pateikiami po 1-2 dienų nuo ėminio patekimo į laboratoriją.

Anti-HBs (antikūnai prieš HBV paviršinį antigeną)

Šie antikūnai atsiranda nekomplikuoto hepatito atveju po keleto savaičių, kai išnyksta HBsAg. Tai rodo, kad ligonis sveiksta ir jam atsiranda imunitetas  prieš hepatito B virusą.  Anti-HBs nustatomas visą likusį gyvenimą maždaug 80% asmenų, persirgusių hepatitu B. Maždaug 10-15%  asmenų, sergančių ūmia hepatito forma, anti-HBs  nenustatomi, nors tokie asmenys ir turi imunitetą hepatitui. Kartais HBsAg ir anti-HBs  atsiranda vienu metu (ypač ligoniams, kuriems dažnai atliekama dializė).

Anti-HBs yra vakcinacijos rodiklis. Šis tyrimas atliekamas norint įvertinti imunizacijos lygį. Kuo didesnė anti-HBs reikšmė, tuo stipresnis ir ilgiau trunkantis imunitetas.

Taigi, anti-HBs radimas rodo buvusią hepatito B infekciją arba vakcinaciją.
Anti-HBsAg tyrimas atliekamas iš veninio kraujo antradienį ir ketvirtadienį; kraujas imamas kasdien. Atsakymas pateikiamas po 4-5 val. nuo tyrimo pradžios.

HBV-DNR

Kraujyje  radus padidėjusias HBsAg ir anti-HBcor reikšmes būtina atlikti HBV-DNR tyrimą. Ypač tai svarbu nėščiosioms. HBV-DNR pats specifiškiausias hepatito B  rodiklis,  nustatomas TL-PGR (tikro laiko polimerazės grandininės reakcijos) kiekybiniu  metodu. HBV-DNR radimas rodo esančią viremiją, kai virusas išsiskiria su organizmo fiziologiniais skysčiais.  HBV-DNR nustatymas svarbus vertinant gydymo parinkimą, bei jo efektyvumą.  Šis tyrimas turi būti atliekamas gydymo pradžioje ir pabaigoje.

Esant lėtinei infekcijai, aktyvią viruso replikaciją parodo HBeAg, dideli anti-HBc ir HBV-DNR titrai,o taip pat nedideli anti-HBc IgM titrai.

HBV-DNR tyrimas atliekamas iš veninio kraujo, tyrimai renkami; kraujas imamas kasdien.  Atsakymas pateikiamas  po 1-2 sav. nuo ūminio patekimo į laboratoriją.