Lankytinos vietos Utenos rajone

Utena yra vienas seniausių Lietuvos miestų. Pirmą kartą Utenos vardas buvo paminėtas 1261 metais,  karaliaus Mindaugo laiške kalavijuočių ordinui. Tik Utenos žemėse galima pamatyti tokius įspūdingus gamtos ir žmogaus sukurtus paminklus. Čia alsuoja daugybė piliakalnių, pasakojančių krašto istoriją. Utenos rajono teritorijoje gausu kalvų, kuriose įrengta dauguma krašto piliakalnių, likusieji stūkso aukštumų kyšuliuose. Utenos rajone tyrinėta vienuolika piliakalnių. Narkūnų piliakalnio archeologiniai tyrinėjimai patvirtino, kad senoji Utena buvo apie 3-5 km į pietvakarius nuo dabar esančio miesto. Intensyvėjant karams, išliko tik patys didžiausi piliakalniai, ant kurių buvo statomos pilys. Narkūnų piliakalnyje stovėjo Utenos pilis, Taurapilio piliakalnyje - Tauragnų pilis, Šeimyniškių - Užpalių pilis. Vėliau pilys tapo apleistos, dauguma buvo sudegintos. Piliakalniuose ar šalia jų buvo laidojami žmonės. Etnografiniai kaimai pasakoja žmonių ir architektūros istoriją, jų vertybes, papročius, atskleidžia savitumą. Archeologiniai ir etnokultūriniai kultūros paveldo paminklai yra svarbūs Lietuvos liudytojai, tai praeitis, kurią turime gerbti ir žinoti kiekvienas - rekomenduojama aplankyti Utenos seniūnijose išsidėsčiusius etnografinius kaimus ir piliakalnius.

Piliakalniai Utenos rajone

Utenoje nemažai vietų, kuriose gamta susipynusi su istorija. Čia stūksantys piliakalniai sudaro net 22 proc. visų Lietuvos piliakalnių. Mūsų dienas piliakalniai pasiekė apardyti, jų šlaitus plovė upių vanduo, taigi jie pasidarė plokštesni, pasikeitė jų bruožai, užsilygino grioviai. Ant piliakalnių auga medžiai, rausiasi urviniai žvėreliai, taigi jie pakeitė savo pirminė išvaizdą, bet nepasikeitė jų ramuma ir kilminga dvasia.

Daugailių piliakalnis yra 150 m į šiaurę nuo Daugailių bažnyčios, Daugailių šiauriniame pakraštyje. Piliakalnio 15-18 m aukščio stačią kalvą supa pelkės. Daugailių miestelis įsikūręs šalia piliakalnio, kuris datuojamas nuo I tūkstantmečio prieš Kr. Ant piliakalnio stovi medinis kryžius, atsiveria vietovės panorama.

Daugailių piliakalnis

Brinkliškių piliakalnis. Piliakalnis įrengtas kalvos aukščiausioje dalyje. Jo aikštelė ovali, pailga, pietiniame šlaite yra terasa. Piliakalnio šlaitai - vidutinio statumo, apaugę pušimis. Manoma, kad 1250 metais ant piliakalnio stovėjo Daugailių pilis, vėliau pastatyta bažnyčia, kuri sudegė trenkus žaibui. Žmonės šią nelaimę priskiria velniui, kuris pavydėjo bažnyčiai vaizdingos vietos. Tarpukariu čia buvo įrengtos kapinės.

Narkūnų piliakalnis su priešpiliu yra Utenos rajono savivaldybės teritorijoje, į šiaurę nuo Narkūnų, Leliūnų seniūnijoje. Jis yra vienas ryškiausių Utenos krašto simbolių, datuojamas I tūkstantmečiu pr. m. e. - II a. ir XIV a. - XV a. pradžia. Piliakalnio aikštelė trikampė, pailga šiaurės- pietų kryptimi, jos šlaitai statūs ir apaugę medžiais, yra įrengti laiptai. Už griovio  įrengtas Utenio Kapas. Tyrinėjimų metu rasta virš 800 radinių: strėlių, geležinių arbaleto, smeigtukų, kirvis, ylų, peilių, dalgių, spynų, apyrankių, adatų, keramikos, gyvulių kaulų. Ant piliakalnio pastatytos sūpynės, piliakalnio papėdėje įrengti suoliukai.

Tarp Ažugirių ir Antalgės kaimų, kairėje kelio pusėje stovi informacinė rodyklė į Sūngailiškio piliakalnį. Vidinksto ežero pietvakariniame krante esantis piliakalnis mena I tūkst. pradžią. Jo aikštelė 34×20 m dydžio. Piliakalnis apaugęs mišriu mišku. Piliakalnio šlaite dūzgia bitynas, o užlipus atsiveria ežero ir miškų vaizdai.

Pakalnių piliakalnis ir gyvenvietė yra Utenos rajono savivaldybės teritorijoje, į šiaurę nuo Pakalnių. Nuo piliakalnio atsiveria Vidinksto ežero ir Pakalnių miestelio panorama. Piliakalnio aikštelėje palaidoti žuvę partizanai. 1918 m. ant piliakalnio buvo pastatytas 18 metrų kryžius, dabar čia stovi mažesnis kryžius. Tyrinėjimo metu rasta keramikos dirbinių, stulpaviečių, įgilinto židinio dalis ir kt.

Pelkėtų daubų apsuptas Dryžių piliakalnis yra kaip pailga kalva, ją supa pelkėtos daubos. Piliakalnio šlaitai statūs, jo papėdėje gyventa žmonių. Archeologai čia yra radę lipdytos keramikos, geležies.

Tauragnų piliakalnis yra Utenos rajono savivaldybės teritorijoje, į pietus nuo Tauragnų, Tauragnų seniūnijoje. Piliakalnis įrengtas centrinės kalvos dalyje, į pietus nuo Tauragno ežero. Jo aikštelė keturkampė, pailga, dirvonuoja, pakraščiuose auga kelios pušys. Šlaituose auga keletas lapuočių. Piliakalnio rytinis šlaitas eroduoja. Piliakalnis netyrinėtas, datuojamas I tūkstantmečiu - II tūkstantmečio pradžia.

Taurapilio piliakalnis prie Tauragnų ežero

Andreikėnų piliakalnis, vadinamas Juozapotos kalnu stūkso Utenos seniūnijoje, prie Andreikėnų kaimo. Piliakalnis labai apardytas arimų, iš pietryčių į aikštelę veda kelias. Aikštelė keturkampė, pailga pietų- šiaurės kryptimi, dirvonuoja, šlaitai apaugę pušimis. Turi keletą terasų, rytinis ir vakarinis šlaitai statūs, o galiniai nuolaidesni. Šiame piliakalnyje buvo laidojami žmonės, tarpukariu rasta žmonių kaulų. Nuo aukšto piliakalnio atsiveria nuostabus medžių peizažas.

Šeimyniškių piliakalnis yra vienas didžiausių ir gražiausių Lietuvos piliakalnių. Datuojamas I tūkstantmečiu- XV a.  Piliakalnio aikštelė - trapecinė, šlaitai sunkiai įveikiami, statūs, 16 m aukščio, jų ilgis 90 metrų, plotis 45 m. Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje, kurį iš šiaurės rytų juosia Piliaus upelis. Tyrinėjant aptikta grublėtos ir žiestos keramikos. Prie piliakalnio įrengta mašinų stovėjimo aikštelė, šlaite įrengti nežymūs laipteliai.

Etnografiniai kaimai Utenos rajone

Etnografinis kaimas nuo paprasto kaimo išsiskiria savitu kultūros vertybių kompleksu: sakraline, mažąja ar etnine architektūra, namų vidaus įranga, puošyba, tautodaile, amatininkyste. Rekomenduojama aplankyti Utenos rajone įsikūrusius kaimus:

Vaišnoriškės etnografinis kaimas įsikūręs Aukštaitijos nacionaliniame parke, Utenos rajone. Kaimas kompaktiškas, sodybos išdėstytos skaidrios ir vingiuotos Būkos upės kairiajame krante. Miestelis garsėjo liepų medumi. 1765 m. prie Būkos upės stovėjo sena smuklė, o pirmoji gyvenamoji sodyba čia įsikūrė 1830 metais. Per gyvenvietę ėjo senasis Tauragnų- Braslavo vieškelis, kuris vedė į Tauragnų miestelį. 1902 - 1913 metais senoviniu liaudies stiliumi atstatytos Vaišnoriškės kaimo pirkios ir tvartai. Buvusioje smuklės teritorijoje iki pirmojo pasaulinio karo pabaigos gyveno žydų tautybės šeima, kuri vertėsi medžių ir žuvų prekyba. Šiandien kaime yra penkios sodybos, kurios išgražintos vėjalentėmis, pjaustytomis detalėmis, lėkiais. Čia auga Vaišnoriškės liepa.

Vaišnoriškių kaimas Minčios girioje

Strazdų etnografinis kaimas Strazdų etnografinis kaimas. Strazdų etnografinis kaimas įsikūręs Aukštaitijos nacionaliniame parke, tarp Baluošo ežero ir miško, šalia senųjų ąžuolų, kuriems maždaug 400 metų. Kaimo muziejinė retenybė - dūminė pirkia, statyta XIX a. viduryje. Pirmą kartą kaimas rašytiniuose šaltiniuose paminėtas 1783 metais. Kiekvienoje troboje stovėjo audimo staklės. Kraštotyrininkai surinko virš 200 šiame kaime dainuotų dainų, tai rodo, kad senovėje buvo nemažai dainuojama. Kiek sodyboje buvo sodybų nėra žinoma. 1798 metais aprašyta eigulio J. Strazdo šeima. 1830 metais kaime buvo 13 trobesių. Šiandien išlikę 3 pirkios, 2 kluonai, 1 daržinė.

Šuminų etnografinis kaimas įsikūręs Baluošo ežero rytinėje pakrantėje. Kaimą išgarsino filmas apie Tadą Blindą. Vasarą čia kasdien šurmuliuoja žmonės, norėdami aplankyti Tado Blindos sodybą. Tadą Blindą vaidinęs aktorius Vytautas Tomkus, pamilęs šį kraštą, su šeima įsikūrė ir leidžia čia vasaras. Kaime auga  200- 300 m amžiaus pušis ir klevai.  Įrengta žvejo namų muziejinė ekspozicija. Šuminų kaime auga Šuminų pušis, kurios kamieno apimtis - 1,3 m, aukštis - 17 m, amžius - apie 250 metų.

Šuminų kaimas prie Baluošo ežero

Varniškių kaimas garsėja čia augančiais itin senais ąžuolais ir liepomis, kurie yra saugomi gamtos paminklai. 1971 metais kaimas įrašytas į architektūros paminklų sąrašą. Kaime buvo filmuojamas meninis filmas ,,Velnio sėkla". Varniškiuose stovi iš apvalių rąstų pastatyta kalvė su įranga, įdomiai išdėstytas tvartų kompleksas: kiaulidė, arklidė, karvidė, malkinė. Varniškių ąžuolui - apie 500 metų. Karo metu vietiniai gyventojai storame ąžuolo kamiene slėpė grūdus, lašinius ir net avis. Varniškių liepos aukštis 26 m., prie liepos iki dabar  statomi  kelminiai aviliai.

Varniškių II etnografinis kaimas įsikūręs netoli pietrytinio Tauragno ežero kranto. Pirmosios žinios apie šį kaimą pasiekia iš 1731 m., Kuktiškių dvaro inventoriaus įrašų. Kaime išlikę šimtamečiai ąžuolas ir liepa paskelbti valstybės saugomais gamtos paveldo objektais. Dvi sodybos šioje etnografinėje vietovėje įtrauktos į Kultūros vertybių registrą.

Degalus užsipilti verta Alaušos degalinėje. Kokybiški degalai už mažiausią kainą. Po pasivažinėjimo dulkinais Utenos rajono žvyrkeliais čia pat ir nusiplausite automobilį.

Daugiau lankytinų vietų Ką veikti Utenos Rajone