Veikla sode – nauda ar žala?

Miesto gyventojų ilgai lauktas „sodo ir daržo sezonas“ jau įpusėjo. Daugelis žmonių jo laukė lyg mokyklinukai vasaros atostogų. Nors šiais laikais sodas ne pirmo pasirinkimo vieta laisvalaikio praleidimui, penktadienio vakarą ar šeštadienio rytą galima pastebėti didesnį automobilių srautą užmiesčio link, pagausėjusį keleivių kiekį geležinkelio ir autobusų stotyse.
Sodas – ne šiaip sau ūkis. Tai atgaiva sielai. Nepaisant to, kartais „žemės ūkio“ darbai gali ir pakenkti sveikatai.

Kartais darbas sode ir darže gali kenkti sveikatai/Nuotr. Corbis

Sąlyginai „sodininkus“ galima suskirstyti į tris kategorijas:

• pirmieji, kurie važiuoja į užmiestį pailsėti, pasnausti gryname ore, o sekmadienio vakarą, atsipalaidavus ir sustiprėjus, grįžti gerai nusiteikus naujai darbo savaitei;
• antrieji – darboholikai. Per išeigines jie važiuoja į sodą kasti, sėti, laistyti, ravėti. Kažkada jie savo rankomis sukasė pirmąją lysvę (galbūt savo noru, o gal uošvienė privertė), o dabar šį kryželį tempia kiekvieną sezoną. Be to, reikėtų paminėti, kad tai dažnai žmonės, gaunantys ne pačius mažiausius atlyginimus. Tiesiog dėl daugelio priežasčių jie mano, kad dykaduoniauti yra blogai;
• tretieji – žmonės, kuriems viskas, kas išauginta savame darže, yra didžiulė vertybė: bulvytės žiemai, konservuoti pomidorai, juodųjų serbentų, obuolių uogienė.

Žinoma, malonu skanauti traškantį agurkėlį iš nuosavos lysvės ir išsivirti bulvių be nitratų, tačiau iš tiesų šių daržovių nauda žymiai mažesnė nei atrodo iš pirmo žvilgsnio, ir dėl to kaltas neteisingas požiūris į darbavimąsi sode ar darže.
Didžiausias pavojus tame, kad sodo savininkas dirba tarsi priverstiniu režimu. Jis turi vos keletą savaitgalio dienų, o reikia perkasti sklypelį, sutvarkyti nuvirtusią tvorą, uždengti šiltnamio stogą – žodžiu reikia suktis. Net ir grūdinti kaimo žmonės tokius darbus darytų visą savaitę.
Priverstinis režimas, kai turite dvi paras, per kurias reikia suspėti... ir toliau seka ilgas darbų sąrašas. Tokiu atveju žmogus pervertina savo jėgas, dirba negailėdamas savęs, ir vis baiminasi, kad nesuspės. Ir galų gale sekmadienio vakarą – gana rimtas stresas.
Miesto žmogui žemės ūkio žygiai visai ne į naudą.

Fiziologine prasme, sode naudingas toks darbas, kuris malonus, o ne įtemptas

Patikrinti, kur baigiasi malonumas ir kur prasideda pastangos, labai paprasta. Jei dirbama normaliu režimu, organizmui užtenka tiek oro, kiek jo patenka per nosį. Kai tik orą pradedama gaudyti per burną – tai yra pats tikriausias požymis, kad organizmas persijungė į ekstremalų režimą. Šiuo momentu geriausia mesti į šalį grėblį, kirvį ir prisėsti pavėsin pailsėti.

Prievartauti save – didelė klaida. Neteisinga manyti, kad per žiemą organizmas šiek tiek nusilpo, o dirbant stipriau pasitreniruos ir tuoj viskas bus gerai. Deja, ne viskas taip paprasta. Rusijoje gydytojai atliko eksperimentą. Kasančio lysvę žmogaus paprašė užlaikyti kvėpavimą, ir tuo metu matavo jo arterinį kraujo spaudimą. Spaudimas pakilo iki 200mmHg! O kiek tokių protrūkių Jums dirbant gali būti per valandą?
Net jeigu darbas nėra stipriai fiziškai aktyvus, organizmas neturi bendro treniruotumo netgi tokiam paprastam darbui kaip ravėjimas, ir prieš akis pradeda šmėžuoti juodi ratai. O kuo arčiau ruduo, ir šeimos dirba tarsi konservų fabrikėlio ritmu, ko gero, pervargimas niekam neatneš naudos.

Kenksmingas ne pats fizinis krūvis, bet jo intensyvumas ir charakteris. O jei dar atkreiptume dėmesį į tai, kad „ekstremalaus darbo režimo“ metu sodininkai dažnai vartoja alkoholį atsipalaidavimui, tai užtikrintai galima teigti, kad palyginus su sodo „weekend‘u“ būsimos penkios darbo dienos taps tikrų tikriausiu poilsiu organizmui.
Nesinorėtų įtikinėti, kad sodininkai mestų ūkį ir ištisą dieną drybsotų hamake. Esmė tame, kad moralinė ir materialinė nauda iš surinkto derliaus nekompensuoja tos žalos, kuri gali būti sukelta sveikatai to derliaus auginimo ir nuėmimo metu. Organizmas atsimena visus fiziologinius ir nervinius stresus ir ateityje tai primins ne pačiomis maloniausiomis pasekmėmis.

Žinoma, kad darbai darže gali paaštrinti tokius susirgimus kaip hipertonija, išeminė širdies liga, radikulitas, apatinių galūnių tromboflebitas, įvairios alerginės reakcijos (dirvožemiui, žiedams) su rankų pirštų pabrinkimais, sąnarių uždegimai, skrandžio opa (ypač esant stiprioms organizmo apkrovoms).Be to, yra rizika užsikrėsti helmintais (kirmėlėmis), o taip pat susigauti ligą gražiu pavadinimu jersiniozė. Jersiniozės sukėlėjas, kurį platina graužikai, į organizmą patenka su neplautomis daržovėmis (beje, iš tos pačios nuosavos lysvės). Ligos simptomai ne patys maloniausi – aukšta temperatūra ir viduriavimas.

Sodo vaistinėlė

Tai kas išvardinta aukščiau, nebūtinai Jus užklups. Na, bent jau ne viskas iš karto. Tačiau jei nusprendėte su šeima keletą dienų ar savaičių praleisti sode, būtų protinga kovai su bėdoms pasiruošti iš anksto.

Įpjovimai, įkandimai. Jei Jūs ar šeimos narys įsipjovė, įsidrėskė, prireiks vandenilio peroksido (3%) ar chlorheksidino. Norint išvengti infekcijos, dezinfekciniu tirpalu reikia praplauti žaizdą. Sumušimų, kraujosrūvų, įdrėskimų gydymui galima naudoti jodo peparatus. Žaizdų išplovimui tinka medicininis spiritas, taip pat jis tinka tepti po vabzdžių įkandimų, kompresams, esant aukštai temperatūrai – įtrinimui. Silpnai nudegus padės putos „Panthenol-Spray“.

Alergija. Sode be antihistamininių vaistų – neįmanoma! Vaikams čia – uogų rojus. Vaikams, kurie alergiški uogoms padės klaritino, kestino preparatai. Patartina rinktis tuos preparatus, kurie turi kuo mažesnį sedatyvinį (mieguistumo) poveikį. Vaistai padės ir pasireiškus alerginei reakcijai po vapsvų, uodų ir kitų vabzdžių įkandimų. O jei jūsų vaikas serga atopiniu dermatitu, nepamirškite pasiimti priešuždegiminio kremo.

Burnos žaizdelės. Negilios burnos gleivinės žaizdelės, negydomos užgyja per 10 dienų, tačiau labai skausmingos, o ypač valgymo metu. Aiškių priežsačių nustatyta nėra, tačiau yra žinomi keli faktoriai, kurie įtakoja žaizdelių atsiradimą: tam tikros rūšies maistas; fizinė burnos gleivinės trauma, kita – vaistai,stresas, hormonų pokyčiai organizme).

Karštis ir skausmas. Prireiks tų pačių priemonių, kuriomis namie malšinate aukštą temperatūrą. Tai turėtų būti paracetamolio pagrindo preparatai. Vaikams geriausia naudoti žvakutes, sirupus. Jei neturite su savimi pasiėmę vaistukų, atminkite, kad vaikams temperatūrą galima numušti ir fizikiniu būdu – vaiko kūnelį reikia įtrinti degtine. Jei staiga suskaudo ausį, šiek tiek pašildytu 3% boro spirito tirpalu reikia suvilgyti vatos tamonėlį ir atsargiai įdėti į ausį. Jei yra galimybė, ausį galite pašildyti sausu karščiu, padaryti karšats voneles kojoms. Tačiau nedelskite, ir kaip įmanoma greičiau apsilankykite pas gydytoją.
Jei nepaklausysite patarimų, ir sode dirbdami vistiek persitempsite, turėkite tepalo raumenų ir sąnarių skausmui malšinti .

Skrandžio, žarnyno negalavimai. Universalus preparatas – aktyvuota anglis – padės apsinuodijus, vemiant ar viduriuojant. Šios tabletės saugios net ir patiems mažiausiems. Jei viduriavimas silpnas užteks ir smektos. Mažyliams iki metų galima duoti vieną maišelį per parą, iki dviejų metų – du maišelius, vyresniems negu 2 metai – tris. Jei viduriavimas nepraeina, reikėtų kreiptis pas gydytoją. Esant stipriam ir užsitęsusiam viduriavimui, iki vizito pas gydytoją, galima duoti loperamido preparatų. Pilvo spazmams ir skausmams malšinti galima vartoti nošpą. Mažyliams galima duoti pusę tabletės, vyresniems vaikams – vieną tabletę.

Tvarsčiai, kitos priemonės. Savo sodo vaistinėlėje turėkite sterilų bintą, paprastą ir baktericidinį pleistrą, vatos, termometrą. Drėgnos baktericidinės servetėlės tiks bet kokiu atveju – ir nešvarias rankas nusivalyti, ir įdrėskimus išvalyti. Turėkite purškalų, atbaidančių vabzdžius.

Pirmos pagalbos priemonių Jums atrodo per daug? Bet juk visa tai neužims daug vietos jūsų krepšyje. Žinoma, geriau, kad Jums išvis nieko neprireiktų. Saugokite save, savo šeimą. Į užmiesčio ūkį pažvelkite naujai (kreipimasis į darboholikus ir nuosavų daržovių gerbėjus). Prisiminkite, kad netoliese sodų bendrijos teka upelis, prie kurio nebuvote gal jau trejetą metų; paskaičiuokite išaugintų daržovių ir uogų savikainą, įvertinkite kokią atlyginimo dalį į ją investuojate (ko gero bus įdomi išvada).
O gal kai kurie darbštuoliai padarys išvadą ir nuspręs, kad ūkininkavimui sode neverta investuoti pačio brangiausio kapitalo, vardu sveikata.

Gerda Pleškienė
anonsas.lt

Prieš vartodami vaistus pasitarkite su gydytoju arba vaistininku.