Naujienų prenumerata

Užsisakykite ANONSAS.LT naujienlaiškį.


Salotų auginimas

2021-03-24 13:26   Peržiūros : 48   Spausdinti


pagrSalotos - skani, ankstyva, nereikalaujanti daug šilumos lapinė daržovė, daugelio Europos virtuvių išskirtinių patiekalų sudedamoji dalis. Šios daržovės vertinamos dėl švelnaus skonio, puikių dietinių ypatybių. Kaip kultūrinis augalas salotos žinomos nuo žilos senovės. Jas augino graikai, romėnai, bizantiečiai. XVI a. salotos pasirodė Ispanijoje ir Prancūzijoje, o paskui - visose Europos šalyse.

Salotos maistui vartojamos žalios. Jose gausu mineralinių medžiagų (ypač kalio, magnio, natrio, fosforo, geležies), vitaminų (ypač vitamino C, karotino, yra chlorofilo, karotinoidų) ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų. Salotose  yra 1,5 proc. baltymų, 1,5 proc. angliavandenių. Jose mažai kalorijų,  cukrų ir organinių rūgščių.


Tamsialapėse rūšyse yra maždaug šešis kartus daugiau vitamino A ir tris kartus daugiau vitamino C negu šviesiosiose. Be to, jose daugiau kalio.

Pasaulyje žinoma apie 100 salotų rūšių. Lietuvoje auginamos lapinės ir gūžinės salotos.

Lapinės salotos užaugina tik lapus, bet gūželių nesudaro. Gūžinės salotos užaugina įvairaus dydžio rutulio arba priploto rutulio formos gūželes, mažiau turi karčiųjų medžiagų, ilgiau nevysta nupjautos.

Salotų auginimas

Salotos - vienmetis, atsparus šalčiui augalas. Salotų sėklos pradeda dygti esant 4 - 5° С, tačiau dygimui ir augimui palankiausia temperatūra 10 - 20 laipsnių. Geriausiai lapinės salotos auga esant 15 - 20 °C šilumos, o gūžinėms temperatūra gali būti keliais laipsniais žemesnė. Daigeliai pakelia -2° С, o paaugę augalai net -6° С šaltį.

Salotos labai reiklios dirvai ir šviesai, tačiau  jų negalima pertręšti, ypač mineralinėmis trąšomis. Salotoms reikia daug drėgmės, tačiau esant drėgmės pertekliui, pradeda plisti grybinės ligos, pūva apatiniai lapai arba gūželės.

Puikiai auga, jei priešsėlis - kopūstai, bulvės, pomidorai, agurkai, pipirai

Dirvos paruošimas

Dirva salotoms ruošiama rudenį, nuėmus prieš tai augusias kultūras. Dirva patręšiama  mineralinėmis fosforo - kalio trąšomis salotoms (40 g superfosfato ir 15 g kalio chlorido 1 kv. m), o jei reikia ir kompostu salotoms (1-1,5 kibirai  1 kv. m).  Rūgšti  dirva neutralizuojama šviežiai gesintomis kalkėmis, kreida arba dolomitmilčiais.

Salotos kaupia nitratus, todėl tręšti azotinėmis trąšomis nerekomenduojama. Salotų negalima sodinti į dirvą šviežiai patręštą mėšlu.

Į tą pačią vietą salotas galima sodinti ne anksčiau kaip po 3 - 4 metų.

2foto
Lapinės salotos
skirstomos į pjaunamąsias (augimo trukmė - apie 4 savaites) ir  skinamąsias. Ši ankstyvoji salota pranašesnė už pjaunamąją tuo, kad lapus galima skinti ilgesnį laiką. Augimo laikas - 5 - 6 savaitės, pirmuosius lapus galima skinti ir anksčiau. Visada skinami apatiniai lapai, kad galėtų augti kiti. Taip pailgėja vartojimo laikas.

Lapines salotas galima sėti šalpusniui sužydus, nes jos lengvai pakenčia šalnas. Norint jų turėti ilgesnį laiką, sėjama kas 10 - 15 dienų iki gegužės vidurio (iš vėliau pasėtų išauga daug žyduolių). Salotos sėjamos netankiai į negilius griovelius. Lapinės pjaunamosios salotos sėjamos eilutėmis 15 cm atstumu tarp eilių.  Lapinės skinamosios salotos sėjamos eilutėmis 25 - 30 cm atstumu tarp eilių.

Taupant žemę, salotas galima sėti kitų daržovių pakraščiuose po vieną eilutę. Jos bus greit nurautos, todėl nenustelbs pagrindinių daržovių.

Pasėtos sėklos užberiamos žeme tiek, kad po lietaus neliktų dirvos paviršiuje. Retinama, kai salotos turi 1 - 2 tikruosius lapelius (maždaug 15 - 20 dienų po sėjos), paliekant tarp daigų 4 - 5 cm, o po 25 - 30 dienų - 12 - 25 cm tarpus, atsižvelgiant į veislę.

Salotų lapai skinami ryte, kai jie būna stangrūs ir švieži. Lietingomis ir saulėtomis dienomis skinti nepatartina, nes salotos praranda maistinę vertę ir pradeda pūti.

Gūžinės salotos

corbis_ledo-salotosNorint gauti ankstyvesnį derlių, gūžinių salotų ankstyvąsias veisles geriau auginti daigais.  Geriausia daigų auginimui naudoti paruoštus durpių substratus salotoms, tinkamo rūgštingumo (salotoms tinkamiausias pH 6,2 - 6,8) ir sumaišytus su trąšomis salotoms. Kovo pradžioje į dėžutes salotoms eilėmis (kas 5 cm), arba daiginimo paletes salotoms sėjamos ankstyvųjų veislių salotos. Jei sėjate į paletes, į kiekvieną indelį pasėkite po sėklą ar kelias (jei sėkla nedaigi, bus atsarga pikiavimui). Salotų daigyklą  uždenkite, tada mažiau garuos drėgmė. Sėkloms sudygus, plėvelę nuimkite.

 

Iki sudygimo sėklos laikomos 20 - 21 laipsnių temperatūroje. Salotoms sudygus, temperatūra turėtų būti 10 - 12 laipsnių, kad daigai neištįstų. Dėžutės padedamos šviesioje vietoje. 1 - 2 tikruosius lapelius turintys daigai išauga per 25 - 30 dienų.

Jei į lauką sodinama anksčiau, daigus reikia gerai užgrūdinti. Todėl  paskutines 2 savaites kiekvieną dieną dėžutes su daigais reikėtų išnešti į lauką, o paskutines 3 - 4 dienas prieš sodinimą palikti lauke ir naktį. Taip užgrūdintos salotos nenušąla net trumpą laiką nukritus temperatūrai iki -6° С.

Corbis_sodiname-salotas

Salotų daigai sodinami į lauką, kai turi 5 - 6 tikruosius lapelius. Ankstyvųjų gūžinių salotų veislės sodinamos 20x15 cm, vėlyvųjų - 20x25 arba 25x30 cm atstumais. Daigai sodinami ne giliau, kaip augo anksčiau. Per giliai pasodintos salotos, išaugina menkas gūželes. Gūžinių salotų daigų skilčialapiai turi būti dirvos paviršiuje. Per giliai pasodinti daigai, labai greitai suserga puviniu.

Vėlyvąsias gūžinių salotų veisles gegužės viduryje galima sėti tiesiai į lauką. Sėjama eilutėmis, paliekant 20 cm tarpueilius. Pirmą kartą retinamos kaip ir lapinės salotos, antrą kartą - kai turi 8 - 9 lapus, paliekant tarp augalų 20 cm atstumą.

Gūžinės salotos geriausiai auga humusingoje priesmėlio dirvoje.

Salotos raunamos vartojimui ne iš eilės, bet kas antra, kad likusioms būtų daugiau vietos.

Auginant gūžines salotas vasarą, jos sumedėja ir būna karčios

Ledinės (Iceberg) gūžinės salotos - vienos populiariausių. Jos užkariavo visą Europą, vos tik buvo išveistos. Mėgstamos dėl savo puikių skoninių savybių. Ledinės salotos labai traškios, sultingos ir gaivaus, lengvo skonio. Ledinė salotos suka didesnes ir tvirtesnes gūžes nei kitos gūžinės salotos, be to, jų lapai yra šiek tiek kietesni.

Sviestinio tipo gūžinės salotos šviesiai žalsvos spalvos, ypač švelnaus skonio.

salotuPrieziura

Salotų priežiūra

 

Salotas laistyti geriausiai ryte, kad iki vakaro lapai spėtų nudžiūti. Paliejus vakare, naktį augalai būna drėgni, todėl dažniau pažeidžiami ligų ir pradeda pūti. Salotos laistomos laistytuvu be sietelio, pilant vandenį tarp eilučių taip, kad nepatektų ant lapų. Palaisčius dirva tarp augalų supurenama, kad oras geriau patektų prie šaknų.

Salotos netręšiamos.

Salotų ligos

Grybiniai puviniai
Salotų netikroji miltligė (Biemia lactucae Regel). Viršutinėje lapų pusėje atsiranda neryškių šviesiai žalių arba gelsvų pailgų, arba kampuotų dėmių. Apatinėje lapo pusėje dėmės aptrauktos baltomis puriomis apnašomis. Lapai vysta, pūva, žiedai ir vaisių užuomazgos džiūsta.

Dažniau serga šiltadaržiuose auginamos salotos. Netikrąja miltlige salotos susirgti gali bet kuriuo augalų vystymosi tarpsniu. Netikrosios miltligės sporos išsilaiko dirvoje, konidijos plinta oru. Paprastasis konidijos plinta šiltu ir drėgnu oru, o šiltnamiuose - kai jie blogai vėdinami. Optimali oro temperatūra konidijoms dygti +5 - 10 °C, o grybienai vystytis + 15 - 18 °C.

Salotų rizoktoniozė (baltoji kojelė) (Rhizoctonia solani). Daigų šaknies kaklelis paruduoja, persismaugia. Daigai nulinksta ir nudžiūsta, o kartais pradeda pūti dar neprasikalę iš dirvos. Sudygusių salotų lapai pradeda ruduoti ir džiūti, o lapkočių ir stiebų apatinėje dalyje atsiranda rudų įdubusių dėmelių, apsitraukusių šviesia, vėliau ruduojančia valktimi.

Ši grybinė liga intensyviai vystosi, kai salotos auga per tankiai, nesaikingai laistomos, kai šiltadaržiai blogai vėdinami. Be to, liga daugiau žalos padaro rūgščiose dirvose. Žiemoja grybas dirvoje ir su apsikrėtusiomis sėklomis.

Salotų septoriozė (Septoria lactucae). Ant salotų lapų atsiranda pilkšvai rudų arba rūdžių spalvos netaisyklingų dėmių. Jos labai greitai plinta ir apima visą lapą. Dėmėse būna daug smulkių juodų taškelių. Salotinė septoriozė pirmiausia puola apatinius, senesnius lapus. Plinta piknosporomis. Jas išnešioja vėjas, lietaus lašai, gali pernešti žmonės. Žiemoja grybas dirvoje su augalų liekanomis ir apkrėstose sėklose.

Salotoms apsaugoti nuo grybinių, per dirvą plintančių ligų, strategijos esmė - salotų auginimas neužterštame patogenų pradais substrate.

Virusinės ligosSalotų venų varicosavirusas. Lapų gyslos pasidaro tartum permatomos. Lapai pašviesėja. Pažeistos gūžinės salotos nebeformuoja gūžių. Dažnai salotos išvis nustoja augti. Virusai išplinta su substratu ir vandeniu, kuriuo laistomi augalai.

Salotų mozaikos potyvirusas. Sergančių augalų lapai būna mozaikiškai dėmėti arba ištisai pašviesėję.
Virusus išplatina amarai, plinta su sėklomis, sergančių augalų sultimis.

Šakniniai galiniai nematodai
Jie pažeidžia salotų šaknis, sudarydami šaknų pūsleles - galus. Todėl salotos silpnai auga, vysta ir derlius gaunamas menkas. Nematodai - tai mikroskopinės iki 1 mm dydžio, bespalvės, apskritos kirmėlės.
Neužkrėsta nematodais sodinamoji medžiaga ir dirvožemis - to pakanka, kad salotos neapsikrėstų nematodais.

Amarai
Amarai paprastai maitinasi apatinėje lapo pusėje, o kartais ir augalo skrotelėje. Dėl amarų pažeidimų salotos blogai auga, netaisyklingai vystosi ir praranda spalvą.

Pelėdgalviai
Pelėdgalvių drugių vikšrai graužia šaknis arba lapus; kiaušinius deda tiesiog ant lapų.

Šliužai
Šliužai gali padaryti didelę žalą salotų daigams, taip pat, besimaitindami bei palikdami gleivių juostas, gali sugadinti augalų prekinę išvaizdą. Jie ypač pavojingi rudenį.
Labai svarbu laikytis švaros. Dirva turi būti be grumstų ir be piktžolių. Drėgnu oru susidaro palankios sąlygos

Salotų veislės

Gūžinės salotos skirstomos į tipus: "Iceberg" (Aisbergas) ir "Romania".

Veislė

Savybės

Ice Wave

"Iceberg" tipas. Ankstyvoji. Galima sodinti nuo kovo pabaigos. Derlius - po 60-70 dienų. Atsparios netikrajai miltligei.

Challenge

"Iceberg" tipas. Ankstyvoji. Derlius - po 50 dienų. Vidutinio dydžio gūžės. Atsparios karščiui ir miltligei.

Larsen

"Iceberg" tipas. Vidutinio ankstyvumo. Derlius - po 80 d. Stambios gūžės. Atsparios netikrajai miltligei.

Iceking

"Iceberg" tipas. Vidutinio vėlyvumo. Derlius - po 80-85 dienų. Stambios gūžės.

 

Receptas

Labai skanios, sveikos ir gaivios salotos

salotuReceptas

Jums reikės alyvuogių aliejaus, agurko, krapų, feta sūrio ir daigintų kviečių.
Agurką sutarkuojame burokine tarka, nuspaudžiame skystį, dedame gabaliukus sūrio, apibarstome krapais ir kviečiais. Užpilame alyvuogių aliejaus.
Lėkštę išklojame salotų lapais ir dedame salotas.  Galinos Jagello receptas

Pavasarinės salotos

pavasarinesSalotos

Reikės:
Salotų
Svogūnų laiškų
Agurkų
Krapų
Ridikėlių
Virtų kiaušinių
Grūdėtos varškės
Druskos
Pipirų


Paruošimas:
Daržoves, žalumynus ir kiaušinius susmulkinti, sudėti grūdėtą varškę, pasūdyti ir pagardinti pipirais pagal skonį, viską išmaišyti.
Gaivu, skanu, paprasta ir sveika. Loretos Žvibaitės receptas

 


Kategorijos: Gėlynas, daržas, sodas
Straipsnio temą atitinkantys produktai
Smidrų veislės

Herkolim, Grolim, Gijnlim, Tallems

pagrindine

Kopūstų auginimas

Kopūstų daiginimas ir sodinimas; kopūstų priežiūra; dirvos parengimas; kopūstų veislės, ligos ir kenkėjai 

paprika

Paprikų auginimas

Kaip auginti paprikas, paprikų daiginimas, paprikų auginimas lauke ir šiltnamyje, paprikų veislės  

2foto

Salotų auginimas

Kaip auginti salotas, salotų veislės, salotų ligos  

Pomidorų auginimas

Pomidorų auginimas

Kaip auginti pomidorus, pomidorų daiginimas, pomidorų veislės, pomidorų sėjimas, sodinimas, dirvos paruošimas, pomidorų ligos, pomidorų auginimas lauke ir šiltnamyje 

Lobelijos

Nepražiopsokite lobelijų sėjimo laiko! Lobelijų rūšys ir veislės. Lobelijų sėjimas. Lobelijų auginimas. 

Surfinijos - petunijos: jų priežiūra vasarą

Ko bijo surfinijos ir petunijos? Kaip jas teisingai prižiūrėti? Dalinamės savo augalų nuotraukomis ir patarimais! 

augalu prieziura ziema

Kambarinių augalų priežiūra žiemą

Kaip prižiūrėti kambarinius augalus šaltuoju sezonu? 

Vynuogės: vynuogių maistingumas ir nauda sveikatai

Kokių naudingų medžiagų turi vynuogės? Kodėl vynuogės valgomos lieknėjant? Kokios ligos gydomos vynuogėmis. 

Veikla sode – nauda ar žala?

Sode gresiančios sveikatos problemos. Kaip nepakenkti sau ir vaikams. Sodo vaistinėlė. 

Vienmečių gėlių naujienos ir nestandartiniai gėlynai

Iš vienmečių augalų galima sukurti originalų gėlyną, kompoziciją lovelyje ar vazone, žydinčią visą sezoną ir skleidžiančią geras emocijas. Ko reikia šiam tikslui pasiekti? 

Medetkų žiedai

Medetkos ir medetkų auginimas

Medetkų (lot. Calendula officinalis L, ru. Ноготки или Календула лекарственная, angl. Pot Marigold, vok. Ringelblume) auginimas, priežiūra, vaistinės savybės 

Dašis

Kalninis ir daržinis dašis

Kalninio ir daržinio dašio (lot. satureja, angl. savory, vok. Bohnenkraut,rus. Чабер)auginimas, vaistinės ir kulinarinės dašių savybės 

savaime užsisėję krapai

Krapų vaistinės ir prieskoninės savybės

Krapų auginimas lysvėje ir namuose, vazonuose ar dėžutėse, krapų džiovinimas, prieskoninės ir vaistinės krapų savybės 

kaip laikyti bulves ziema

Bulvių dygimas - kaip jo išvengti

Kaip laikyti bulves žiemą? 

Šluotelinių hortenzijų auginimas

Kaip auginti šluotelinę hortenziją, veislės, vietos parinkimas, priežiūra  

Fengšui: sodo kompozicijos elementai

Kurkite harmoningą aplinką: tinkamiausi vandens telkiniai, naudingi sodo augalai, sodo apšvietimas. 

Begonijos

Begonijų dauginimas, auginimas, ligos ir kenkėjai.  

Agroplėvele uždengtas braškynas geriau išlaiko drėgmę ir derės anksčiau

"Frigo" braškių sodinimo technologija

Iki vasaros vidurio galima sodinti braškes ir jau tų pačių metų rudenį džiaugtis šviežių braškių derliumi! 

Kvapusis šalavijas

Kvapusis šalavijas (Salvia sclarea)

Kvapiojo šalavijo auginimas ir panaudojimas 

Kardeliai

Kardelių auginimas, kardelių dauginimas, kardelių veislių žymėjimas, ligos. 

Gėlė spatifilis (papėdžialapis): kaip persodinti ir prižiūrėti

Į skaitytojos klausimą apie papėdžialapį atsako floristė Inesa.  

Sprigės

Sprigių auginimas, dauginimas, ligos.  

su raudonais

Petunija

Smulkiažiedės, stambiažiedės, svyrančios petunijos. Petunijų dauginimas, auginimas, priežiūra, ligos. Naujos petunijų veislės. 

Sodo šilauogės

Šilauogių sodinimas, auginimas, priežiūra. Sodinių šilauogių veislės ir kaip pasirinkti tinkamiausią veislę. 

Temą atitinkančios įmonės kataloge:


1 2
Prekyba olandiškais šaldytais braškių daigais (Frigo, Henselmans). Trąšos braškėms. Smidrų sodinamoji medžiaga.
Vilmanto Dilkos ūkis, UAB Modernus Ūkis, Lietuva
Mobilus: +370-657-73907, +370-643-99636, El. paštas: vilme75@gmail.com
1 2
Kompanijų produkcija
Smidrų veislės

Herkolim, Grolim, Gijnlim, Tallems

pagrindine Kopūstų auginimas

Kopūstų daiginimas ir sodinimas; kopūstų priežiūra; dirvos parengimas; kopūstų veislės, ligos ir kenkėjai

Vaistažolės nuo nemigos Vaistažolės nuo nemigos

Vaistiniai augalai nuo nemigos, kas yra nemiga ir priemonės gydyti nemigą

Pomidorų mišrainė su baravykais žiemai Pomidorų mišrainė su baravykais žiemai

Baravykų ir pomidorų mišrainės receptas.

Pomidorai savo sultyse Pomidorai savo sultyse

Savo sultyse marinuoti naminiai pomidorai be odelių

Morkų mišrainė su pomidorais žiemaii Morkų ir pomidorų mišrainė

Mišrainės iš morkų su pomidorais žiemai receptas

Burokėlių mišrainė su grybais žiemai Burokėlių mišrainė su grybais žiemai

Burokėlių mišrainė su pomidorais, paprika ir česnakais.

Geriausi voveraitės receptai Geriausias voveraičių receptas

Geriausi voveraičių receptai, patiekalai, gaminimas

melyniu, avieciu, tresniu serbentu uogiene Mėlynių, aviečių, juodųjų serbentų uogienė

Miško ir sodo uogų sezoninė asorti uogienė žiemai

Marinuoti agurkai su pomidorais Marinuoti agurkai ir pomidorai

Marinuotų agurkų ir pomidorų žiemai receptas

idaryta vistienos krutinele Įdaryta vištienos krūtinėlė

Įdarytos vištos krūtinėlės receptas su sūriu ir džiovintomis slyvomis apelsinų padaže.

pagrindine

Kopūstų auginimas

Kopūstų daiginimas ir sodinimas; kopūstų priežiūra; dirvos parengimas; kopūstų veislės, ligos ir kenkėjai daugiau

Kompanijų produkcija
Smidrų veislės

Herkolim, Grolim, Gijnlim, Tallems

Naujienų prenumerata

Užsisakykite ANONSAS.LT naujienlaiškį.