Naujienų prenumerata

Užsisakykite ANONSAS.LT naujienlaiškį.


Paprikų auginimas

2021-03-31 16:43   Peržiūros : 25   Spausdinti


Paprika (lot. Capsicum, vok. Paprika, rus. Паприка, angl. Peppers, Chili peppers, bell, sweet peppers) - bulvinių (Solanaceae) šeimos augalų gentis. Į Europą atkeliavo Kolombui grįžus iš naujai atrastų žemių. Daug neaiškumų kyla dėl šio augalo pavadinimo, ypač anglų kalboje. Buvo vartojamas klaidingas pavadinimas 'pipirai' (peppers), nes šie augalai kartumu priminė tais laikais itin vertintus juoduosius pipirus. Anglų kalboje iš Centrinės Amerikos kilusiu žodžiu Chili vadinamos tiek aštrių, tiek saldžių rūšių paprikos. Žodis 'paprika' greičiausiai kilęs iš Vengrijos.

paprika

Paprikos kaip agrokultūra auginamos 6 tūkstančius metų. Jų tėvynė - Centrinė ir Pietų Amerika, kur šie augalai auginami kaip daugiamečiai. Pasiekusios Europą kartu su Kolumbu, jos kurį laiką buvo auginamos daugiau kaip dekoratyvinis augalas. Iš čia paplito į Indiją kartu su portugalais, vėliau per Turkiją pateko į Vengriją. Dažniausia paprikos siejamos su Vengrija, o Segedo regionas, kur jų užauginama daugiausia, kartais pavadinamas paprikų sostine. Vengrai paprikas vartoja beveik su visais patiekalais, ruošia labai įvairiai. Paprikų rinkimo laikotarpiu Vengrijos kaimai pražysta - daugybė džiovinamų paprikų virtinių papuošia džiovyklas.

Paprikos turi labai daug naudingų medžiagų, vitaminų. Vitamino C yra 270 mg% žaliuose vaisiuose ir 480 mg% prisirpusiuose, vitamino A 9-12 mg%. Užtenka 20-50 g paprikų, ir gausite visos dienos šių vitaminų normą. P vitamino yra 70-380 mg 100 g šviežios paprikos, karotino - 0,5-16 mg, B grupės vitaminų (0,02-0,09 tiamino, 0,02-0,1 mg riboflavino), folio rūgšties -  1,3-2,9 mg 100 g sausos masės. Specifinį aromatą suteikia eteriniai aliejai. Aitriosiose paprikose esantis kapsacinas skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą, naikina kenksmingas bakterijas skrandyje, žarnyne ir burnos ertmėje, skatina energijos gamybą organizme - degina riebalus. Raudonai paprikas nudažantis liuteolinas padeda sergantiesiems širdies ir kraujagyslių ligomis, stabdo vėžio vystymąsi.

Aitriosios ir saldžiosios paprikos skiriasi tik kapsacino kiekiu. Saldžiosiose paprikose kapsacinui neleidžia kauptis recesyvinis genas.

Paprikų daigų auginimas

Sėklos sėjamos nuo vasario vidurio iki kovo vidurio, skaičiuojant apie  55-60 dienų nuo pasėjimo iki daigų išsodinimo. Ilgiau laikyti sodinukų  negalima, jie bus peraugę.  Išdygsta paprikos negreitai, tik po 12-15 dienų. Sodinimo laiką reikėtų skaičiuoti prognozuojant, kokia temperatūra gali būti šiltnamyje ar lauke.

Anksčiau pasodinti daigeliai dėl šviesos trūkumo gali išstypti, jie bus plonyčiai ir greitai lūš, jiems reikės papildomo apšvietimo.  Anksčiau sodinami turint šildomą šiltnamį.

Geriausia naudoti lengvą žemę, darant mišinį iš komposto, derlingos humusingos žemės, durpių ir smėlio santykiu 5:2:2:1 arba tam tikslui paruoštą gruntą.

Žemė sėjant turi būti drėgna, šilta. Dėžės turi stovėti 22-25 laipsnių temperatūros patalpose.

Parduodamos sėklos dažniausiai būna beicuotos ir prieš sodinimą papildomo apdirbimo joms nereikia. Nebeicuotas sėklas reikėtų palaikyti silpname (1 %) kalio permanganato tirpale 20 minučių. Sėklos perplaunamos ir sėjamos į dėžes. Siekiant neprarasti drėgmės, dėžės uždengiamos plėvele, kuri nuimama kasdien laistant gruntą. Plėvelė nuimama daigams išdygus.

Sėklos sėjamos į dėžutes 1 cm gyliu, atstumai tarp eilių 3-4 cm, tarp sėklų 0,5 cm. Pasėjus žemę lengvai suspaudžiame, sėklos taip geriau įsisavins drėgmę. Vėliau daigus reikės pikuoti. Galima iš karto paprikas sodinti į kiekvienam augalui skirtą dėžutę, taip šaknys būna 1,5 karto didesnės.

Daigams išdygus, temperatūrą 3-4 dienoms reikėtų sumažinti iki 18 laipsnių, vėliau vėl laikyti apie 25 laipsnius. Pikuojama užaugus pirmąjai tikrųjų lapų porai (apie 20-25 dieną po pasodinimo), į tą patį gylį kaip ir augo. Naudojamos 8-10 cm  skersmens dėžutės ar vazonėliai.

Daigai tręšiami 2-3 kartus kas 10-12 dienų. Pirmą kartą tręšiama išaugus dviem tikriesiems lapams, išpikavus tai daroma ne anksčiau kaip po 10-15 dienų. Išsodinant į auginimo vietą daigai būna 30-35 cm aukščio, turi 15-18 lapų, keletą išsiskleidusių žiedų. Prieš sodinimą gausiai palaistoma.

Daigai formuojami, nes nuo to priklausys paprikų derlius. Užaugus 9-12 lapeliams, susidaro žiedas, kurį reikia pašalinti, nes kitaip derlius bus ankstyvas, blogiau formuosis lapai. Visos atšakos žemiau žiedo pašalinamos.

Prieš sodinant į nuolatinę augimo vietą daigus reikėtų užgrūdinti išnešant kuriam laikui į lauką ar vėsią patalpą,  t.y. palaikyti žemesnėje, bet ne mažesnėje nei 13 laipsnių temperatūroje.

Paprikų auginimas

Paprikoms reikia geros struktūros, drėgnos (bet ne šlapios) priesmėlio arba priemolio, derlingos ir gerai sukastos purios dirvos. Ruošiant dirvą nenaudokite šviežio mėšlo, paprikoms labiau patinka kompostas. Jei dirva priemolio, ją reikėtų pagerinti į 1 kvadratinį metrą įterpiant kibirą perpuvusių pjuvenų, kibirą perpuvusio mėšlo arba komposto, du kibirus durpių. Sunkesnei molio dirvai papildomai derėtų įterpti kibirą stambiagrūdžio smėlio ir kibirą pjuvenų. Papildomai  į tą patį plotą įterpiama stiklinė medžio pjuvenų, 20 g (šaukštas) superfosfato, kalio sulfato, karbamido.

Gerai, jei pirmiau čia augo agurkai, kopūstai, aguročiai, moliūgai, svogūnai, morkos, pupelės (išskyrus pupas), negalima auginti po pomidorų, bulvių, baklažanų. Augalai sodinami į gruntą, kai vidutinė paros temperatūra pasiekia 13-15 laipsnių - gegužės pabaigoje, birželio pradžioje. Atvirame grunte parenkama saulėta, be vėjų vieta. Dalį dienos gali būti nedidelis pavėsis. Pirmomis savaitėmis verta paprikas uždengti plėvele.

Priklausomai nuo augalo veislės, dažniausia tarp augalų paliekama 30-50, tarp eilių  - 50-60 cm. Karštu oru sodinti nerekomenduojama. Paprikos nemėgsta įgilinimo, sodinamos ne giliau pirmųjų tikrųjų lapų į iš anksto paruoštas ir palaistytas duobutes. Šaknys turi būti užbertos žemėmis, kad viršutinės neapdžiūtų.

Augant paprikos formuojamos, paliekant 2-3 ataugas virš pagrindinio išsišakojimo (ten, kur buvo pirmasis žiedas), kiekvienoje ataugoje pašalinama atauga virš antro lapo, likus mėnesiui iki vegetacijos pabaigos.

Optimali vaisių užsimezgimo temperatūra  yra 17-18 laipsnių naktį ir 23 laipsniai dieną. Esat daugiau negu 30 laipsnių, ima kristi žiedeliai ir pradeda aktyviai augti žalioji masė. Optimali grunto temperatūra - 20 laipsnių, oro drėgmė - 70-80 laipsnių. Laistoma 2-3 kartus per savaitę, geriausiai iš ryto. Laistoma prie stiebo. Geras dirvos sudrėkinimas padeda augalui iškęsti karščius. Mulčiavimas ir lašelinis laistymas gali padidinti paprikų derlių. Tinka minkštas ir lengvas mulčias - smulkiai supjaustyta žolė ar šiaudai.

Paprikos mėgsta purią dirvą. Purenami tarpueiliai, bet atsargiai prie šaknų, nes jos yra negiliai (6-8 cm). Dėl tos pačios priežasties piktžoles, ypač netoli stiebo, reikėtų rauti rankomis.

Nereikėtų šalia sodinti saldžiųjų ir aitriųjų paprikų, nes gali apsidulkinti gretimai augančios paprikos žiedadulkėmis ir saldžiosios paprikos įgaus kartumo. Žydėjimo metu galima lengvai papurtyti, kad geriau apsidulkintų.

Kas 10-15 dienų apžiūrimi krūmai, pašalinant nesveikus lapus ir vaisius. Aukštaūgių veislių paprikos tvirtinamos prie atramų.

Paprikų vaisius - tai daugiasėklė įvairaus dydžio, formos ir spalvos uoga. Paprikų vaisius rekomenduojama nupjauti, o ne nuplėšti.

Paprikų ligos

Paprikos serga tomis pat ligomis kaip ir pomidorai. Nuo daugumos ligų galima apsisaugoti auginant ligoms atsparias veisles ir taikant teisingą agrotechniką.

Tabako mozaikos virusas (Tobacco mosaic virus) pirmiausia pažeidžia kelis lapus, ant jų pasirodo tipinis šviesesnis tinklas prie lapo gyslų. Laikui bėgant pažeidžiami visi lapai, augalas nustoja augti. Vėliau ant stiebų ima rastis tamsios juostos, nekrozės, mažėja vaisiai. Liga dažniausiai persiduoda per sėklas, tačiau gali ir nuo apsikrėtusių likučių dirvoje. Virusą gali pernešti erkės ir vabzdžiai, galima perduoti per įrankius. Būtina naudoti sveikas sėklas, atsparius ligai hibridus, šalinti užkrėstus augalus. Sėklas galima palaikyti 2% natrio hidroksido arba 10 % natrio fosfato tirpale.

Viršūnių puvinys

Vaisiaus viršuje pasirodo vandeninga tamsiai žalia dėmė, kuri sparčiai tamsėja ir užima daugiau kaip pusę vaisiaus. Po kurio laiko pažeistos vietos sudžiūna, susitraukia. Liga vystosi esant aukštoms temperatūroms, mažam oro drėgnumui ir trūkstant kalcio. Geriausia ligos profilaktika - tinkamas laistymas. Aktyviuoju vaisių augimo laikotarpiu krūmeliai purškiami 1 % kalio salietros arba kalio chlorido tirpalu (1-2 kartus per savaitę). Papildomai tręšiama kalcio salietros tirpalu (40 g: 10 l), skiriant stiklinę skiedinio augalui.

Stiebų puvinys

Lapai ima vysti, stiebo apačioje atsiranda pilkos ir juodos dėmės. Vario preparatais purškiami augalai, pašalinami augalų likučiai. Profilaktikai svarbi sėjomaina, atsparių veislių parinkimas, piktžolių naikinimas.

Juodoji kojelė

Pasirodo ant daigų. Stiebo apačia suminkštėja, tamsėja ir susitraukia, augalas žūva. Dažniausiai vystosi nevėdinamuose šiltnamiuose ir susidarius plutelei dirvos paviršiuje. Pasodinti užsikrėtę daigai greitai žūna. Padės sėklų dezinfekcija, dirvos dezinfekavimas, teisinga agrotechnika.

Sausligė (alternariozė)

Ligai vystytis palankūs karšti orai su periodiškais lietumis. Pradžioje ant apatinių, o vėliau ir viršutinių, lapų susidaro didelės, dažnai koncentriškos rudos dėmės. Po kurio laiko lapai apmiršta. Ant vaisių atsiranda juodos dėmės, dažniausiai prie kotelio. Pažeidžiami daigai ir suaugę augalai. Liga perduodama per sėklas  ir augalų likučius, augant gali patekti ant kitų augalų per lietaus, laistymo vandenį, pernešama vėjo. Svarbu išlaikyti sėjomainą, paprikų nesodinti į vietą, kur buvo auginti pomidorai ir paprikos, geriausia jei į tą pačią vietą paprikos grįžta po 3-4 metų.

Šviesmargė, septoriozė - grybelinė liga, kuri pažeidžia paprikas tiek šiltnamiuose, tiek atvirame grunte. Pažeidžia lapus, stiebus ir vaisius. Liga pasireiškia purvinai pilkomis dėmėmis (2-3 mm) su tamsiu apvadu ir daugybe tamsių taškelių. Stipriai išplitus ligai, dėmės susilieja, padengia visą lapą, lapai gelsta ir sudžiūna. Patogenas lieka ant užkrėstų augalų liekanų, persiduoda sporomis. Vystosi esant 77-94 proc. oro drėgmei, temperatūra 15-27 laipsniai. Reiktų rinktis ligai atsparias veisles, laikytis sėjomainos.

Fuzarinis ir verticilinis vytuliai pažeidžia paprikas visose vystimosi stadijose, tačiau labiausiai pakenkia vaisių užsimezgimo laikotarpiu. Augalai geltonuoja, vysta lapai, suaugusių augalų, pradedant nuo apatinių, vysta lapai, kol nuvysta pats augalas. Užkratas išlieka augalų liekanose, į augalą patenka per šaknis, pažeisdamas kapiliarinę sistemą. Augalas žūsta nuo toksinų ir kapiliarų užsikimšimo. Galima užkrėsti per augalines liekanas, užterštą gruntą, nešvarius dirvos apdirbimo įrankius, sėklas, laistymo vandenį ir lietų.

Požymiai, kai trūksta arba per daug maisto medžiagų

  • Trūkstant kalio, paprikų lapai susisuka arba apdžiūna.
  • Trūkstant azoto, lapai tampa matiniai pilko atspalvio arba šviesūs ir smulkūs.
  • Fosforo trūkumą rodo pamėlusi ar violetinė lapų apačia, pakilę ir prie stiebo prigludę lapai.
  • Trūkstant magnio lapai įgauna marmurinį atspalvį.
  • Jei azoto bus per daug, tai pradės kristi žiedai ir užuomazgos.

Paprikų veislės


Veislė

Savybės

Jupiter

Raudoni apvalesni vaisiai. Vidutiniškai ankstyvoji. Galima auginti ir lauke.

Dimentio

Balsvai gelsvi pailgi vaisiai.

Limone H

Geltoni apvalesni vaisiai. Ankstyvoji, hibridinė

De Cayenne

Tamsiai raudoni pailgi smailūs vaisiai. Aštrūs skonis.

Blondy H

Šviesūs gelsvai žalsvi pailgi vaisiai. Hibridinė.


Receptai

Tikras vengriškas guliašas visiškai skiriasi nuo to, kurį mes įpratę valgyti. Pas mus - tai antras patiekalas, pas vengrus - tiršta sriuba. Vengrų restorane susidursite su pavadinimu gulyas leves, išvertus - piemenų sriuba. Mūsiškis guliašas Vengrijoje vadinamas perkelt - mėsos gabaliukai su paprika ir svogūnais. Vengrijos guliašų virimo konkursuose dažniausiai patiekalas gaminamas ant atviros ugnies - taip kaip guliašą gamindavo tikri piemenys. Virimui naudojami specialūs katilai statomi ant trikojų, kad ugnis apimtų kiek galima daugiau katilo apačios. Tokia sriuba įgauna ne tik dūmo skonio, bet ir labiau suverda. Tikram vengriškam guliašui dangčio nereikia.

Vengriško guliašo receptų daug. Pateiksiu vieną, daugmaž panašiausią į tikrąjį, kai ką šiek kiek pakeitus. Guliašui mėsa parenkama ne iš pačių geriausių jaučio dalių, tam tiks tradiciškai daugiausiai atliekų duodančios priekaulinės dalys - mentė, karka.

mesa_guliasui

Mėsa supjaustoma 1,5 - 2 centimetrų skersmens gabaliukais. Pagal klasikinį Karoly Gundel, kurio įkurtas restoranas iki šiol geriausias Budapešte, receptą, pirmiausia reikėtų apkepinti svogūnus kiaulės taukuose. Taukai atsiranda, pakepinus apie 80 g lašinių. Aš vietoj kiaulės riebalų naudojau sviestą. Į apkepintus svogūnus sudedama mėsa, užbarstoma storu paprikos sluoksniu. Mėsa troškinasi savo sultyse, po kurio laiko sudedau supjaustytas morkas (morka supjaustoma į keturias dalis, tada 1 cm storio kubelius).  Troškinį vis papildau jautienos šonkauliukų sultiniu, sultinio pilu tiek, kad vos vos uždengtų ingredientus. 1,5 - 2 cm kubeliais supjaustytos keliauja paprikos, aštrieji pipirai, pomidorai, kiek vėliau - bulvės. Į puodą supilamas visas sultinys, įdedama čipetke (csipetke). Čipetke - kieta miltinė tešla, pirštais atlaužiami maži gabaliukai ir sumetami į guliašą. Kai čipetke išplaukia į paviršių, sumetu supjaustytus česnakus ir kietąsias krapų dalis, petražolę. Virimo viduryje įberiu druskos, čiobrelių ir kmynų.

guliasas

Šiam patiekalui reikia:

1 kg jautienos be kaulų (imu mentę)
60 g sviesto
0,3 kg svogūnų
0,8 kg bulvių
40 g maltos saldžios paprikos
3 mažų aštriųjų pipirų -
guliašas bus aštrus

200 g morkų

šviežių paprikų 150 g
pomidorų 200 g
čipetke 100 g (80 g miltų, kiaušinis, druska)
6 skiltelių česnako
druskos, kmynų, krapų, čiobrelių, petražolių pagal skonį

Įdaryta paprika

  • 8 paprikos
  • 1 stiklinė ryžių
  • 500 g faršo
  • 100 g sviesto
  • druska
  • pipirai
  • 1/2 stiklines vandens
  • 5 šaukštai pomidorų padažo (arba 3 pomidorai)
  • 4 šaukštai grietinės
  • bulvės

idarytos_paprikos

Išvirtus ryžius sumaišome su mėsa, sudedame prieskonius. Į išvalytas paprikas įdedame po gabalelį sviesto, sukemšame įdarą.
Paprikas sustatome į puodą, į tarpus pridedame bulvių.
Supilame vandenį, įdedame likusi sviestą, pomidorų padažą, grietinę.
Troškiname apie 40 min

Daugiau receptų:

Įdaryta paprika
Įdarytos paprikos
Kiauliena paprikų ir pomidorų padaže
Vyne marinuotos paprikos
Itališkos salotos
Saldžiarūgštė kiauliena
Brinza įdarytos paprikos
Menkė su paprikos padažu
Paprika įdaryta fetos sūriu
Paprika įdaryta pomidorais ir Brie sūriu
Sūrio kremu įdaryta paprika

Šašlykų - paprikų troškinys
Šonkauliukai su paprika
Vištienos ir paprikos vėrinukai


Kategorijos: Gėlynas, daržas, sodas, Paprikos
Straipsnio temą atitinkantys produktai
Smidrų veislės

Herkolim, Grolim, Gijnlim, Tallems

pagrindine

Kopūstų auginimas

Kopūstų daiginimas ir sodinimas; kopūstų priežiūra; dirvos parengimas; kopūstų veislės, ligos ir kenkėjai 

paprika

Paprikų auginimas

Kaip auginti paprikas, paprikų daiginimas, paprikų auginimas lauke ir šiltnamyje, paprikų veislės  

2foto

Salotų auginimas

Kaip auginti salotas, salotų veislės, salotų ligos  

Pomidorų auginimas

Pomidorų auginimas

Kaip auginti pomidorus, pomidorų daiginimas, pomidorų veislės, pomidorų sėjimas, sodinimas, dirvos paruošimas, pomidorų ligos, pomidorų auginimas lauke ir šiltnamyje 

Lobelijos

Nepražiopsokite lobelijų sėjimo laiko! Lobelijų rūšys ir veislės. Lobelijų sėjimas. Lobelijų auginimas. 

Surfinijos - petunijos: jų priežiūra vasarą

Ko bijo surfinijos ir petunijos? Kaip jas teisingai prižiūrėti? Dalinamės savo augalų nuotraukomis ir patarimais! 

augalu prieziura ziema

Kambarinių augalų priežiūra žiemą

Kaip prižiūrėti kambarinius augalus šaltuoju sezonu? 

Vynuogės: vynuogių maistingumas ir nauda sveikatai

Kokių naudingų medžiagų turi vynuogės? Kodėl vynuogės valgomos lieknėjant? Kokios ligos gydomos vynuogėmis. 

Veikla sode – nauda ar žala?

Sode gresiančios sveikatos problemos. Kaip nepakenkti sau ir vaikams. Sodo vaistinėlė. 

Vienmečių gėlių naujienos ir nestandartiniai gėlynai

Iš vienmečių augalų galima sukurti originalų gėlyną, kompoziciją lovelyje ar vazone, žydinčią visą sezoną ir skleidžiančią geras emocijas. Ko reikia šiam tikslui pasiekti? 

Medetkų žiedai

Medetkos ir medetkų auginimas

Medetkų (lot. Calendula officinalis L, ru. Ноготки или Календула лекарственная, angl. Pot Marigold, vok. Ringelblume) auginimas, priežiūra, vaistinės savybės 

Dašis

Kalninis ir daržinis dašis

Kalninio ir daržinio dašio (lot. satureja, angl. savory, vok. Bohnenkraut,rus. Чабер)auginimas, vaistinės ir kulinarinės dašių savybės 

savaime užsisėję krapai

Krapų vaistinės ir prieskoninės savybės

Krapų auginimas lysvėje ir namuose, vazonuose ar dėžutėse, krapų džiovinimas, prieskoninės ir vaistinės krapų savybės 

kaip laikyti bulves ziema

Bulvių dygimas - kaip jo išvengti

Kaip laikyti bulves žiemą? 

Šluotelinių hortenzijų auginimas

Kaip auginti šluotelinę hortenziją, veislės, vietos parinkimas, priežiūra  

Fengšui: sodo kompozicijos elementai

Kurkite harmoningą aplinką: tinkamiausi vandens telkiniai, naudingi sodo augalai, sodo apšvietimas. 

Begonijos

Begonijų dauginimas, auginimas, ligos ir kenkėjai.  

Agroplėvele uždengtas braškynas geriau išlaiko drėgmę ir derės anksčiau

"Frigo" braškių sodinimo technologija

Iki vasaros vidurio galima sodinti braškes ir jau tų pačių metų rudenį džiaugtis šviežių braškių derliumi! 

Kvapusis šalavijas

Kvapusis šalavijas (Salvia sclarea)

Kvapiojo šalavijo auginimas ir panaudojimas 

Kardeliai

Kardelių auginimas, kardelių dauginimas, kardelių veislių žymėjimas, ligos. 

Gėlė spatifilis (papėdžialapis): kaip persodinti ir prižiūrėti

Į skaitytojos klausimą apie papėdžialapį atsako floristė Inesa.  

Sprigės

Sprigių auginimas, dauginimas, ligos.  

su raudonais

Petunija

Smulkiažiedės, stambiažiedės, svyrančios petunijos. Petunijų dauginimas, auginimas, priežiūra, ligos. Naujos petunijų veislės. 

Sodo šilauogės

Šilauogių sodinimas, auginimas, priežiūra. Sodinių šilauogių veislės ir kaip pasirinkti tinkamiausią veislę. 

Temą atitinkančios įmonės kataloge:


1 2
Prekyba olandiškais šaldytais braškių daigais (Frigo, Henselmans). Trąšos braškėms. Smidrų sodinamoji medžiaga.
Vilmanto Dilkos ūkis, UAB Modernus Ūkis, Lietuva
Mobilus: +370-657-73907, +370-643-99636, El. paštas: vilme75@gmail.com
1 2
Kompanijų produkcija
Smidrų veislės

Herkolim, Grolim, Gijnlim, Tallems

pagrindine Kopūstų auginimas

Kopūstų daiginimas ir sodinimas; kopūstų priežiūra; dirvos parengimas; kopūstų veislės, ligos ir kenkėjai

Vaistažolės nuo nemigos Vaistažolės nuo nemigos

Vaistiniai augalai nuo nemigos, kas yra nemiga ir priemonės gydyti nemigą

Pomidorų mišrainė su baravykais žiemai Pomidorų mišrainė su baravykais žiemai

Baravykų ir pomidorų mišrainės receptas.

Pomidorai savo sultyse Pomidorai savo sultyse

Savo sultyse marinuoti naminiai pomidorai be odelių

Morkų mišrainė su pomidorais žiemaii Morkų ir pomidorų mišrainė

Mišrainės iš morkų su pomidorais žiemai receptas

Burokėlių mišrainė su grybais žiemai Burokėlių mišrainė su grybais žiemai

Burokėlių mišrainė su pomidorais, paprika ir česnakais.

Geriausi voveraitės receptai Geriausias voveraičių receptas

Geriausi voveraičių receptai, patiekalai, gaminimas

melyniu, avieciu, tresniu serbentu uogiene Mėlynių, aviečių, juodųjų serbentų uogienė

Miško ir sodo uogų sezoninė asorti uogienė žiemai

Marinuoti agurkai su pomidorais Marinuoti agurkai ir pomidorai

Marinuotų agurkų ir pomidorų žiemai receptas

idaryta vistienos krutinele Įdaryta vištienos krūtinėlė

Įdarytos vištos krūtinėlės receptas su sūriu ir džiovintomis slyvomis apelsinų padaže.

pagrindine

Kopūstų auginimas

Kopūstų daiginimas ir sodinimas; kopūstų priežiūra; dirvos parengimas; kopūstų veislės, ligos ir kenkėjai daugiau

Kompanijų produkcija
Smidrų veislės

Herkolim, Grolim, Gijnlim, Tallems

Naujienų prenumerata

Užsisakykite ANONSAS.LT naujienlaiškį.