Česnakai

• 
• 
• 
• 

Česnakas (lot. Alium sativum) visame pasaulyje išplitęs kultūrinis augalas. Dar Egipto rankraščiuose minima, kad česnakas populiarus augalas. Laukinis česnakas auga Europos, Azijos miškuose.

Česnakuose gausu: fitoncidų, specifinį skonį ir kvapą duoda alicinas, itin daug monosacharidų (3,39 proc.), azotinių medžiagų (6,5 proc.), lastelienos (0,8 proc.).

Botaniškai česnakai skirstomi į turinčius žiedykočius ir neturinčius, ūkyje labiau paplitęs skirstymas į vasarinius ir žieminius. Vasariniai dažniausiai neformuoja žiedstiebio. Populiaresnis yra žieminis česnakas, jis derlingesnis už vasarinį česnaką. Subrendusioje česnako galvutėje būna apie 5 - 10 skiltelių.

Dirvos česnakui paruošimas

Česnakams tinkamos atviros, apsaugotos nuo šiaurinių vėjų, vietos. Mėgsta purias, vidutinio sunkumo priemolio ir priesmėlio dirvas, kuriose gausu humuso. Silpnai augs sunkiose ir užmirkusiose dirvose. Mėgsta šarminio tipo dirvą (6,0 - 7,5 pH). Jei dirva sunki ir sukrentanti, reikia ją maišyti su stambiagrūdžiu smėliu, durpėmis, kompostu. Rūgštingumą sumažins kreida, dolomitmilčiai ar gesintos kalkės.

Česnakus geriausiai auginti po mėšlu tręštų augalų: šakniavaisių, kopūstų, agurkų, pupelių, pupų, žieminių javų. Nesodinami po svogūnų, porų, bulvių ir morkų. Prieš sodinant, įterpiamos mineralinės trąšos 2,5 - 4 cnt/ha superfosfato; 2,25 - 3,25 cnt/ha kalio druskos. Pavasarį patręšiama 1,5 - 2 cnt/ha amonio salietros, praėjus mėnesiui, įterpiama dar 1 - 1,5 cnt/ha amonio salietros.

Česnakų sodinimas

Česnakai sodinami vėlyvą rudenį (spalio mėnesį), kad spėtų įsišaknyti, bet neišleistų laiškų. Skiltelės išlukštenamos keletą dienų prieš sodinant, porą valandų palaikomos silpname kalio permanganato tirpale. Pasodinti česnakai uždengiami šiaudais, apiberiami mulčiu arba 5 cm žemių sluoksniu.

Česnakai sodinami juostomis po 4 - 5 eiles juostoje, eilės kas 15 cm. Atstumai tarp juostos 50 - 60 cm, augalai sodinami kas 6 - 8 cm. Padarius nedidelį griovelį, skiltelės pirštais įspaudžiamos į dirvą. Viršų galima išlyginti ta pačia dirva arba užberti durpių komposto mišinį.

Sodinamos skiltelės arba galima daryti dviejų metų auginimo ciklą sodinant sėklas. Tokiu atveju, rudenį iškastus pirmamečius česnakus, reikia vėl sodinti kitiems metams. Skiltelių nesusidaro, būna viena galvutė.

 Vasariniai česnakai sodinami kuo anksčiau, geriausia pirmoje balandžio pusėje.

Česnakai iš sėklų

 Iš sėklų taip pat galima užsiauginti česnakus. Česnako sėklos yra apie 0,5 cm dydžio, forma primena česnako skiltelę, turi stiprų specifinį česnako kvapą. Pirmaisiais metais sėjama 2-3 centimetrų gylyje, su tarpu tarp sėklų 3-4 centimetrai. Pirmaisiais metais išauga vienaskiltis svogūnėlis, kuris rudenį sodinamas taip pat kaip česnako skiltelės. Antraisiais metais išauga normali česnako galvutė.

Česnakų auginimas

Česnakai mėgsta purenamą dirvą. Purenant dirvą, susidariusios galvutės šiek tiek atidengiamos.

Česnalus rekomenduojama mulčiuoti kompostine žeme, maltais šiaudais, padžiovinta vejine žole.

Gegužės - birželio mėnesiais, sparčiai augant lapams, reikia stebėti, ar dirva neperdžiūna. Česnakų šaknys arti žemės paviršiaus, struktūra prastai įsisavinanti vandenį.

Pradėjus česnakams augti, tręšiama mėšlo skiediniu: karvių 1:10, paukščių 1:15. Į skiedinį (kibirui) įdedama 20 - 30 gramų suferfosfato arba tręšiama mineralinėmis trąšomis 1,5 - 2 cnt/ha amonio salietros, praėjus mėnesiui įterpiama dar 1 - 1,5 cnt/ha amonio salietros.

Česnakų nuėmimas

Česnakai nuimami, kai išdžiūna ar išgula apie 2/3 lapų. Nuėmimo laikas yra itin svarbus svarbus, kadangi nuėmus anksčiau laiko, skiltelės sunkiai atsiskiria, yra nesubrendusos ir prasčiau išsilaiko. Jei pavėluojama nuimti derlių, trūkinėja lukštai, skiltys byra, taip pat sunkiai išsilaiko.

Raunant česnakus, pirmiausia kertamos šaknys, ištraukiamas augalas ir, jei leidžia sąlygos, džiovinamas krūvomis lauke maždaug savaitę. Po savaitės česnakams nupjaunamos šaknys ir lapai, toliau česnakai džiovinami šiltose, vėdinamose patalpose.