Mezgimo magija

• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 

Audinių ir mezgimo siūlų parduotuvė „Mados Garažas" nuolatos domisi, ką klientės mezga ar siuva.  Šį kartą kalbiname Laimą Vakrinaitę - informatikę, projektų vadovę, bet svarbiausia - mamą, auginančią dvejų su puse metų dukrytę. Mažoji yra didžiausias mamos džiaugsmas ir įkvėpimas kurti ką nors neįprasto ir labai mielo, naudingo, malonaus. Taigi prieš pusmetį į šeimos namus atkeliavo mezgimo mašina „Silver Reed SK-840", arba, kaip Laima sako, technikos stebuklas. Kol mažylė miega, mama sėda prie mezgimo mašinos ir buria. Kalbamės apie tai, kaip ji pradėjo megzti, ir kaip ji sukuria tai, kuo džiaugiasi  mažiausieji.

Megztuką užtrunka numegzti 14-16 val., sudėtis: ėriuko vilna

Taigi, kaip Tu, IT projektų vadovė, staiga sugalvojai pradėti megzti?

Mezgimas mūsų šeimoje turi gilias šaknis. Nuostabius rūbelius savo vaikams ir anūkams mezgė mano bobulė. Iš jos megzti išmoko mano mama. Aš išmokau iš mamos. Ir nuoširdžiai tikiuosi, vieną gražią dieną išmokyti ir savo dukrytę.. Taip turbūt ir būna šeimose, kuriose mezgimas dar nėra pamirštas.

Viskas prasidėjo, kai laukiausi vaikučio. Kaip ir kiekviena mama, ieškojau įvairių kūdikiams skirtų daiktų: lovytės, patalynės, rūbelių... Ypatingą dėmesį skyriau pirmiesiems drabužėliams. Norėjosi, kad į šį pasaulį atėjusi mažylė savo rūbeliuose jaustųsi taip pat jaukiai, kaip ir mamos pilvelyje - todėl rinkausi natūralias medžiagas. Laukdamasi, rankomis numezgiau jai merino vilnos apklotėlį ir kombinezoną. Iš merino vilnos, maišytos su šilku ir kašmyru, - kepurytę, pirštinėles ir batukus.

Kadangi natūralios vilnos rūbeliai vaikams labai brangūs, o ir pasirinkimas nėra didelis, planavau visus augančiai dukrytei reikalingus šiltus rūbelius numegzti pati.

Švelnus kašmyro pūkelis

Gimus dukrytei staiga supratau, kad pasaulis apsivertė aukštyn kojomis. Mano mažoji buvo labai aktyvi ir miegodavo labai trumpai. Rankdarbiams, kuriuos anksčiau galėjau kurti neskubėdama ir besimėgaudama, nebeliko laiko. Sugalvojau numegzti mažylei plonos merino vilnelės raštuotą kombinezoną rudeniui, bet pabaigiau jį tik prasidėjus žiemai. Naudojome daugkartines medžiagines sauskelnes, kurioms prilaikyti labai tinka vilnonės kelnytės. Jų reikia turėti bent trejas, o vienos kainavo beveik šimtą litų. Nusprendžiau pataupyti - nusipirkau plonytės vilnos ir ėmiaus megzti pati. Deja, pabandžiusi megzti dvigubu mezgimu antrojo dydžio virbalais, supratau, kad man bemezgant, vaikas kelnytes išaugs. Ką bekalbėti apie mezginius sau ar vyrui...

Taip, natūraliai, iš poreikio kurti ir turėti natūralių švelnių kokybiškų rūbų, kurie būtų sukurti greičiau, nei per mėnesį, radosi mintis įsigyti mezgimo mašiną.

Suknelę reikėjo megzti 14-16 val., sudėtis: ėriuko vilna

Dairydamasi mezgimo mašinos, kuri atitiktų mano reikalavimus, pristigau informacijos. Labai nedaug jos pavyko rasti lietuvių kalba. Prekiaujantieji mezgimo mašinomis Lietuvoje savo produkciją pristato labai lakoniškai. Tad teko kokį mėnesį ieškotis informacijos plačiuosiuose internetuose. Aiškinausi, kokios mezgimo mašinos kokiems siūlams tinka, kokius raštus jos gali išmegzti, ar jos tebegaminamos ir, esant reikalui, galėsiu nusipirkti ar pakeisti sugedusią dalį. Ieškojau mašinos, su kuria galėčiau megzti plonais ir vidutinio plonumo siūlais (1-3 virbalų dydis), kuri galėtų megzti ratu, ir kurią galima būtų palaipsniui tobulinti (pridėti po naują modulį ir  gausinti jos funkcijas). Norėjau mezgimo mašiną valdyti ne perfokortomis, o kompiuteriu.

Ir man pavyko. Štai ji - technikos stebuklas - stovi šalia manęs.

100% kašmyro pižamą reikėjo megzti 30 val.

Pirmosios idėjos mane aplankė sapne. Dar tik mokiausi perprasti savo technikos stebuklą, kai staiga susapnavau, kad savo dukrytei mezgu kašmyrinę pižamą. Susapnavau tiksliai, kaip ir ką darau: kokius režimus kada perjunginėju, kur ištraukiu adatas, kaip suformuoju klynelį ir apvalią užpakalinę dalį, kad tilptų sauskelnės. Kaip išmezgu liemenį ir rankoves. Atsibudusi viską išsibandžiau su lėlytės dydžio kelnytėm - ir man pavyko! Tuo pat būdu numezgiau kelnytes draugės naujagimei. Pavyko numegzti ir plonytį megztuką. Kadangi technika pasiteisino, o vaikiški rūbeliai buvo plonyčiai ir švelnučiai, be siūlių, išaugo ir pasitikėjimas savimi, tad netrukus mano mažoji jau miegojo su mano sapnų kašmyro pižamyte. O didžiausias įvertinimas buvo tai, kad iš ryto dukrytę reikdavo ilgai įkalbinėti, kad nusivilktų pižamą ir apsirengtų dienos rūbus. Taip ji mažylei patiko...

Nėra jokių siūlių!

Viskas priklauso nuo to, ką nori sukonstruoti. Dabar kuriu modeliuką kepurytei-šalmukui, tad tenka prisiminti ir stereometriją, ir parametrines lygtis, ir net elipsoido paviršiaus plotą paskaičiuoti... Kartais gal per daug užsibrėžiu, tačiau norisi, kad tai, ką sukuriu, būtų tobula. Juk kuriu patiems mažiausiems.

Mezgi ypatingai - be siūlių. Kodėl? Juk tam reikia tiek laiko ir kruopštumo!

Kai laukiau savo dukrytės ir galvojau, kokį rūbelį jai sukurti, kad jis nors iš dalies atstotų mano rankas ar įsčias, supratau, kad jis turi būti ne tik natūralus ir švelnus. Man atrodė svarbu, kad jis būtų maksimaliai patogus, niekur nespaustų. Todėl ir virbalais visus rūbelius dukrytei mezgiau be siūlių.

Įsigijusi mezgimo mašiną ilgai eksperimentavau, kol atradau būdus ir technikas, kaip su dviejų adatinių mezgimo mašina megzti iš karto visą rūbelį, be siūlių. Kita vertus, niekada nemėgau susiuvinėti numegzto daikto ir po to slapstyti siūlus.  

Rūbeliai yra švelnių, gamtai artimų spalvų

Renkuosi tik natūralios sudėties siūlus. Merino vilną, ėriukų vilną, kašmyrą - viską, kas nealergizuoja, ir yra švelnu mažiausiems mūsų visuomenės nariams. Parduotuvė "Mados Garažas" Žvėryne turi nemažą tokių mašininio mezgimo siūlų pasirinkimą už labai nesikandžiojančias kainas. Neseniai iš jų įsigijau netgi lino.

Koks yra tavo mezgimo stilius?

Rūbeliai, kuriuos mezgu, pasižymi paprastumu ir patogumu. Jie švelnių, gamtai artimų spalvų. Be blizgučių ar bižuterijos, be teletabių ir rožinių princesių. Tik švelnumas, jaukumas ir šiluma. Kaip mamos rankose.

Kalbino Ugnė Matulevičiūtė