Pagrindinės šunų ligos

Apie žmogaus širdį galima spręsti iš to, kaip jis elgiasi su gyvūnais. Šie Prūsijos filosofo Imanuelio Kanto žodžiai nepaseno ir šiandien, paseno tik laikmetis, o meilė gyvūnams ir ypatingai šunims, kaip ir prieš 250 metų, taip ir dabar, - liko tokia pati. Gal todėl šio mąstytojo žodžiais ir noriu pradėti straipsnį apie tai, kaip išsaugoti savo augintinio sveikatą. Šuns išvaizda ir sveikata yra svarbi ne tik parodoms, giminėms ar kaimynams, pirmiausia tai svarbu dėl to, kad šuo - tai jūsų šeimos narys ir jis turi būti sveikas, švarus, laiku paskiepytas. Įsigydami šunį mes prisiimame atsakomybę už jo ateitį. Ir tai ne tik pilnavertis maitinimas, reguliarūs pasivaikščiojimai, bet ir jo gydymas bei įvairiausių ligų profilaktika. Pažymėtina tai, kad šunų ligos, kurių simptomai gana įvairūs ir jų daug, per paskutinius dešimtmečius tapo dažna ankstyvos mirties priežastimi. Šunų ligų problema slypi tame, kad jūsų augintinis, skirtingai nei jūs pats, negali pasakyti, kad jam skauda ir kur skauda, todėl jo šeimininkas turi su didesniu dėmesiu stebėti savąjį augintinį ir pastebėti pirmus ligos simptomus. Pastebėjus pirmuosius simptomus jų gydymui reikalinga specializuota pagalba. Yra toks posakis, kad "jeigu gydytojai gydo jūsų kūną, tai veterinarijos gydytojai gydo jūsų sielą..", todėl galvoju, kad tikram šunų mylėtojui komentarai nereikalingi. Juk sveikas, tvarkingos išvaizdos šuo - tai ir yra jūsų meilės veidrodis.

Apie šunų ligas, jų simptomus ir atpažinimą kalbinu veterinarijos klinikos gydytoją-specialistą Jakovą Šengaut kuris klinikos darbą apibūdina kaip atsakingų gydytojų komandą, kurie visada pasiruošę padėti jūsų augintiniui.

Turiu rūpestingą ir mylinčią šeimininkę

Mūsų auginami šunys yra  įvairiausių išvaizdų, veislių, dydžių, spalvų ir svarbiausia charakterių - nuo švelnių milžinų iki kilnaus charakterio mažyčių šunelių. Tačiau kad ir kokios išvaizdos ar veislės jis bebūtų šuo papildo kiekvieno iš mūsų asmenybę ir gyvenimo būdą. Mūsų augintiniui susirgus ir laiku nepastebėjus ligos požymių, jis praranda apetitą, dingsta linksmumas, noras bėgioti, o ligą diagnozavus vėliau, jis gali suliesėti arba pasekmės gali būti visai liūdnos. Reikia nepamiršti, kad liga gali pasireikšti visai priešingais požymiais nei prieš tai įvardyti. Kai kuriomis ligomis sergantis šuo, pavyzdžiui, sergantis dipilichoze, necukriniu diabetu, gali turėti labai gerą apetitą, tačiau atrodys sulysęs, plaukai pasišiaušę, praradęs natūralų kailio blizgesį. Akivaizdu, kad diagnozuoti ligą pačiam šuns savininkui praktiškai yra labai sunku ar visai neįmanoma, todėl tam mes ir esame, - sako klinikos gydytojas J.Šengaut

Ligai lengviau užkirsti kelią negu ją gydyti, todėl ligai įsisenėjus reikalinga sukurti barjerą tarp šuns organizmo ir ligos. Gydant įsisenėjusią ligą daug daugiau pastangų turi būti nukreipiama į patogenų sunaikinimą. Daugelį ligos požymių pirmiausia pastebi rūpestingas šeimininkas. Šuniui sergant kinta pulso, kvėpavimo dažnumas, neretai rausta ar gelsta gleivinė, sutrinka skrandžio ir žarnyno darbas, atsiranda kosulys, iš nosies ir akių teka išskyros ir t.t. Jei nors vieną iš šių nurodytų požymių turi jūsų augintinis, nedelsiant kreipkitės į veterinarijos kliniką. Tolimesnėje straipsnio dalyje trumpai aptarsime dažniausiai pasitaikančias šunų ligas ir jų požymius.

Ausų ir akių ligos

Ausų ligų būna įvairiausių, įvairios ir jas sukeliančios priežastys. Šunys dažniausiai serga išorinės ausies ligomis, o vidinės ir vidurinės ausies ligų pasitaiko rečiau.

Ausies hematoma (kraujosruva) - tai kraujo išsiliejimas po ausies oda, susidarius savotiškam kraujo augliui ausies kaušelyje.  Ligos priežastys - traumos, įkandimai, nusikasymai. Hematoma dažniausiai atsiranda vidinėje ausies kaušelio pusėje. Atsiradus hematomai reikia uždėti šaltą kompresą, tvirtai priveržti ir kreiptis į veterinarijos specialistus.

Otitas - išorinės klausomosios landos gleivinės uždegimas. Juo šunys suserga dėl prastos priežiūros, kai yra nevalomos ausys, ar infekcijos. Šia liga dažniau serga ilgaausiai ilgaplaukiai šunys koker spanieliai, seteriai. Taip pat didesnį polinkį šiai ligai turi šarpėjai, vokiečių aviganiai, bladhaundai. Otitai paūmėja pavasarį ir rudenį, kai orai drėgni, vėjuoti, dažnai lyja, taip pat vasarą, kai šunys maudosi vandens telkiniuose. Kad šuo nesusirgtų šia liga, būtina profilaktiškai bent kartą per dvi savaites valyti šuns ausis, gerai išvalyti ausis išmaudžius šunį.

Ausų apžiūra

Akių ligos - tai pačios akies bei jos pagalbinių organų (vokų, ašarų prietaiso ir akį judinančių raumenų) ligos.

Konjunktyvitas, arba akies junginės uždegimas, kyla dėl mechaninio poveikio, kai akis užteršiama dulkėmis ir tvirtomis dalelėmis, į akį patenka smulkių vabzdžių ar plaukų, jei akis trinama, cheminio (akis užteršiama cheminėmis medžiagomis, dažniausia nuodingomis), fizinio (ilgai veikiama stipria, aiškia šviesa, trūkstant vitaminų), dėl biologinių, t. y. dėl infekcinių ligų (maras, kirminai). Konjunktyvitas gali būti ūminis ir lėtinis.

Ligos požymiai - akis parausta, išbrinksta, kojunktyva pasidaro skausminga, atsiranda šviesos baimė, pasirodo įvairios išskyros, kurios, ištekėdamos iš akies į įšorę, suerzina odą. Labai dažnai šios išskyros džiūdamos suklijuoja akies vokų kraštus, ir akies ertmėje susikaupia daug pūlių.

Keratitas, arba akies ragenos uždegimas, daug retesnė liga negu konjunktyvitas. Jo priežastis gali būti mechaninis akies pažeidimas (įdūrimas, užgavimas bėgant per krūmus), maro infekcija, kirminų poveikis. Dažniausia keratitas pasireiškia kartu su konjunktyvitu, todėl ir visi požymiai tokie kaip sergant konjunktyvitu. Be to, susirgus keratitu apie rageną labai patinsta kraujagyslės, išnyksta akies blizgesys ir ji padrumstėja, pabąla vyzdys. Negydant šios ligos šuo apanka.

Trichiazė - kai blakstienos auga į akies obuolio pusę ir dirgina akį. Netaisyklingai augančias blakstienas reikia išpešioti. Jei jos ir toliau auga netaisyklinga kryptimi, būtina kreiptis į veterinarijos specialistus.

Kai kurių šunų veislių (dogų, senbernarų, dobermanų, vokiečių aviganių) dažnai iškrenta trečiasis vokas. Šiuo atveju trečioje voko konjuktyva parausta ir išsikiša į priekį. Tie šunys dažnai serga konjuktyvitu, įvairiais uždegimais. Šiuo atveju gali padėti tik operacinis gydymas.

Odos parazitai ir erkių pernešamos ligos

Demodekozė - tai niežų erkės Demodex canis sukeliama liga. Šios erkės yra apie 0,3 mm ilgio ir 0,04 mm pločio, parazituoja šuns odos riebalinėse liaukose ir plaukų maišeliuose. Sveiki šunys užsikrečia nuo sergančiųjų. Demodekoze sergančių šunų oda, dažniausia apie akis ir nuo snukio, iš pradžių pleiskanoja, po to atsiranda pūslelės, kurios supūliuoja. Negydant iškrinta plaukai.

Niežų erke Demodex canis užsikrėtęs šuo

Blusos. Šunų kūno paviršių parazituoja šunų, kačių ir žmoginės blusos, kurios minta krauju. Blusų kūno ilgis 1- 8 mm, stipriai suplotas iš šonų, prisitaikiusios gyventi tarp šeimininko plaukų. Įkasdama blusa šuns odą praduria pakitusiais dantytais viršutiniais žandais. Įkandusi blusa sukelia alerginį odos niežulį, pleiskanojimą, išbėrimus ir net plaukų slinkimą. Blusos yra šunų kaspinuočio Dipilidium caninum platintojos. Norint apsaugoti savo augintinį nuo blusų ir erkių veterinarijos klinikos gydytojai parinks geriausią apsaugą.

Šuns plaukuose matoma blusa

Erkių pernešamos ligos. Šiltuoju metų laikų mūsų augintiniai džiaugiasi ne tik pasivaikščiojimais gamtoje, bet ir pasivoliojimu žalioje žolėje. Tačiau dažnai mes net nesusimąstome, kad kartu su pasivoliojimais mūsų šuo gali prisirinkti ir kraujasiurbių erkių. Šiuo metu yra įvairiausia ir tikrai didelė šiuolaikinių priemonių pasiūla kaip, repelentai, antkakliai, lašai, pakabukai ir kt., tačiau pastaraisiais metais labai stipriai išaugo šunų sergamumas erkių platinamomis ligomis, - sako veterinarijos klinikos specialistas.

Erkės yra aktyvios visą pliusinės temperatūros laikotarpį, todėl jų pernešamomis ligomis galima užsikrėsti nuo ankstyvo pavasario iki vėliausio rudens. Jau antroje vasaros pusėje ir rudenį jos pradeda ruoštis žiemai ir maitinimasis dar suaktyvėja. Pastebėję įsisiurbusią erkę ant savo augintinio atminkite - erkės ištraukimu iš šuns odos jo neapsaugote nuo ligų. Nuo erkių įsisiurbimo šuo gali užsikrėsti babezioze, anaplazmoze, erlichioze ar borelioze (Laimo liga). Nepradėjus laiku gydymo liga gali progresuoti, o jos padariniai gali būti labai liūdni, kurie gali privesti iki mylimo šuns netekties.

Ištraukus erkę iš karto kreiptis į veterinarijos specialistus nėra būtina, tačiau reikia skirti didesnį dėmesį savo augintiniui. Pastebėjus tokius požymius, kaip patamsėjęs šlapimas, įtartina, neįprasta būsena, pakilusi temperatūra, - nedelsiant  kreipkitės į veterinarijos gydytoją, kuris, apžiūrėjęs jūsų augintinį ir atlikęs reikiamus tyrimus, paskirs būtiną gydymą.

Helmintozė, maras, pasiutligė,  parvovirusinis gastroenteritas ir rachitas

Helmintozė paplitusi mūsų šalyje šunų liga, tai parazitinių kirmėlių arba jų lervų invazija į šuns organizmą. Daugelio šunų žarnyne randama 3 - 4, o kartais net 5 rūšių kirminų (parazituoja apvalieji kirminai ir kaspinuočiai). Dažniausiai pasitaikančios apvaliųjų kirminų sukeliamos helmintozės yra toksokarozė ir toksoaskaritozė. Užsikrėtęs kirminais šuo gali viduriuoti, pasirodo kraujas išmatose, būdingas svorio kritimas, suprastėja bendra šuns išvaizda, vėmimas (kartais su kirmėlėmis). Pastebėjus šiuos požymius reikia pasitarti su veterinarijos specialistu, kuris, atnešus išmatų mėginį, ne tik nustatys tikslią diagnozę, bet paskirs ir gydymą.

Mūsų tikslas - sveikas augintinis

Norint išvengti užsikrėtimų šia liga jūsų augintiniai turi kuo mažiau bendrauti su pašaliniais, ypatingai su valkataujančiais šunimis, negalima mesti maisto ant žemės - reikia maitinti iš tam tikslui skirtų indų. Šunų negalima šerti naminių gyvulių neištirtomis kepenimis, plaučiais. Reikia įsitikinti, ar juose nėra echinokokų ar hidatidinio kaspinuočio lervų. Neleiskite šunims knaisiotis po sąšlavynus, atmatų dėžes, gyvulių skerdyklose ir kapinynuose.

Norint išvengti šių užsikrėtimų būtina profilaktiškai šuniui duoti antihelmintinius preparatus, prieš tai pasitarus su veterinarijos gydytoju, kuris paskirs tinkamiausius preparatus ir nustatys jų vartojimo periodiškumą.

Šunų maras - tai ūminė virusinė liga. Pakyla kūno temperatūra, sutrinka kvėpavimo ir virškinimo sistema, kartais ir centrinė nervų sistema. Ligą sukelia šunų maro virusai. Sveiki šunys užsikrečia nuo sergančių šunų per sąlytį. Liga plinta ir per virusais užkrėstus daiktus. Šunų maru dažniau 2 - 12 mėnesių amžiaus šuniukai, didesnis sergamumas pastebimas pavasarį, rudenį ir žiemą. Norint išvengti šios ligos būtina šunis skiepyti. Tik skiepijimo dėka šunys Lietuvoje šia liga serga kur kas rečiau, negu ši liga buvo išplitusi anksčiau.

Pasiutligė - tai labai pavojinga liga ne tik šunims, bet ir kitiems gyvuliams bei žmonėms. Ją sukelia virusas, kuriuo naminius gyvulius ir žmones dažniausia užkrečia įkasdami užsikrėtę šunys. Šunų pasiutligė būna skirtingų formų.

Agresyvi ligos forma pasireiškia šiais simptomais: šuo pasidaro vangus, slepiasi nuo žmonių, ieško tamsių vietų, blogai arba visai neėda. Tačiau minėti požymiai gali būti ir atvirkštiniai, kai sergantis šuo  tampa pernelyg meilus, laižo žmogaus veidą ir rankas. Užsikrėtę šunys bando ryti neėdamus daiktus: akmenis, pagalius, skudurus. Vėliau atsiranda svarbiausias ligos simptomas - dėl gerklų raumenų spazmų šuo nebegali nuryti vandens. Agresyvumo stadijoje šuo puola ir kandžioja žmones ir gyvūnus. Po kai kurio laiko šuniui dingsta balsas, paralyžiuojami žandikauliai, iškrenta liežuvis, intensyviai bėga seilės.  Liga trunka nuo 3 iki 11 dienų.

Važiuosim skiepytis

Rami arba paralyžinė forma pasitaiko gana dažnai. Sergantis šuo pasidaro labai meilus, laižo šeimininkui veidą ir rankas, bet jo seilėse yra pasiutligės virusų, todėl tokia forma yra labai pavojinga. Palaipsniui šuo pasidaro neramus, dėl raumenų paralyžiaus nukąra apatinis žandikaulis, prasideda seilėtekis, šuo negali ryti. Mirtis ištinka po 2 - 4 dienų.

Atipinė forma pasireiškia gastritais ir enteritais (vėmimas, viduriavimas kraujais).

Įtarus pasiutligę, šuo kuo skubiau turi būti izoliuojamas ir nedelsiant kreipiamasi į veterinarijos specialistus. Norint išvengti susirgimo šia liga šunys periodiškai turi būti skiepijami apsauginiais skiepais, todėl šunų savininkai privalo laiku juos atvesti pas veterinarijos specialistus ir paskiepyti.

Parvovirusinis gastroenteritas - tai liga, pažeidžianti šunų virškinimo trakto gleivinę, mažiems šuniukams gali pasireikšti širdies raumens pažeidimu. Pirmieji ligos požymiai pasireiškia po 2 - 4 dienų nuo užsikrėtimo. Šuo vemia, viduriuoja kraujais, vidurių kvapas specifinis, labai nemalonus. Negydoma dažniausiai baigiasi mirtimi, šuo miršta per 2 - 5 dienas nuo dehidratacijos (skysčių netekimo). Gydymui naudojami specifiniai serumai, duodantys labai gerų rezultatų, taikomas simptomatinis gydymas. Vienintelė profilaktinė priemonė yra vakcinavimas. Šuniukai vakcinuojami nuo 8 savaičių amžiaus.

Rachitas - tai organizmo medžiagų apykaitos pažeidimas. Jį sukelia vitaminų D ir A stygius maiste, taip pat nepakankamas kalcio, fosforo kiekis maiste ir saulės energijos stoka. Dažniausiai serga maži šuniukai ir jauni šunys. Pagrindiniai ligos požymiai: iškrypsta ir trupa kaulai,  prarandamas apetitas (šunys ėda žolę, tinką), sutrinka virškinimo organų veikla (užkietėja viduriai arba viduriuoja). Pastebėjus šiuos požymius reikia kuo skubiau kreiptis į veterinarijos gydytoją ir nedelsiant vykdyti jo nurodymus. Pagrindinis šunų augintojų tikslas - apsaugoti šunį nuo susirgimo rachitu, nes išgydyti galima ne visada.

Veterinarijos gydytojas į namus

Kaip ir gerai išauklėti vaikai šunys reikalauja atitinkamos priežiūros. Kiekvieną mielą dieną reikia juos šerti, girdyti, mankštinti ir stebėti jų elgesį ir būseną. Jiems reikia meilės, daug meilės, ir jie turi būti užtikrinti, kad susirgus jūs visada atskubėsite į pagalbą.

Esu sveikas, linksmas ir laimingas

Veterinarijos gydytojai,  kurie puikiai žino, kad jūsų augintiniai yra neatsiejama jūsų šeimos dalis, todėl apžiūros ir gydymo metu su jūsų šunimi elgsis taip, tarsi jie būtų ir jų šeimos nariai.

Ne visada šuns ligą pastebėti yra lengva,  ne visada mes žinome tam tikrus ligos ženklus, kurie padeda nustatyti ligą, tačiau čia jums gali padėti klinikos gydytojai. Pastebėję ką nors neįprasto nepasikliaukite vien knygomis, internetu ar draugų patarimais ir nepradėkite savo mylimo augintinio gydyti patys. Klinikos gydytojai pagal ligos simptomus nustatys tikrąją problemą ir jos priežastis, paskirs gydymą, reabilitaciją, nustatys dietą.

Šuns meilė pasireiškia ištikimybe, o tikroji ištikimybė yra pasitikėjimas ir atsidavimas. Tai  yra gimę iš draugystės bei pagarbos. Šunys tiki mumis ne todėl, kad mes jiems atrodome lyg dievai, o todėl, kad mes esame jų šeima. Jie tiki visada galį pasikliauti besąlygiška mūsų meile, - taip pokalbį baigė gydytojas.

Plačiau susipažinti su klinika galite paspaudę nuorodą:

https://www.vetmed.lt/

Pagal veterinarijos klinikos medžiagą tekstą parengė  Algis Mačiukas