Kelionė po Lenkiją: trečia dalis: Olštynas-Vilnius

• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 

7 diena. Oras mūsų nelepina - rytas vėsus ir neaišku, kada vėl prasidės lietus. Nutariame niekur nevažiuoti, o paslampinėti po Stegną (miestelis, kuriame apsistojome). Miestelis nėra didelis, kažkuo panašus į Šventąją. Esminis skirtumas, kad neskamba įkyri muzika. Daug kavinukių, mažyčių parduotuvėlių, visur parduodami suvenyrai ir saldėsiai, yra prekybos centras „Biedronka". Norint apsistoti Stegnoje neturėtų kilti jokių problemų - pasirinkimui viešbutukai, butai, poilsio namukai, kempingai (http://www.stegna.ug.gov.pl). Einant miesteliu vos ne kiekvienam lange matosi užrašas ten „Pokoje goščynnie". Namai nedideli, bet tvarkingi, jokių daugiaaukščių ir daugiabučių. Miestelio centre akį traukia ir vaikų pramogoms skirtas atrakcionų parkas (lunaparkas), ir įmantrus pašto pastas. Kaip ir kiekviename Lenkijos miestelyje yra savo bažnyčia. Visur pilna pramogų, skirtų palengvinti poilsiautojo kišenę. Smaližiams galiu tik pasakyti, kad ledų ir gofrų (lenkiškų vaflių su plakta grietinėle ir visokiais priedais) kainos vienodos. Apsukame ratą aplink miestelį, pagrindinės gatvės dabar yra remontuojamos, taip pat klojami nauji spalvoti šaligatviai. Bus tikrai gražu. Savaitgalis, todėl darbininkų nėra, šalikėlėje stovi stirtos šaligatvio trinkelių, garsiai pagalvoju apie tai, kad Lietuvoje jau viskas būtų ištampyta. Kiek pasisukioję po miestelį ir pasipildę maisto atsargas, pėdiname atgal į kempingą. Vis dar norisi geresnio oro, bet įkyriai pučiant vėjui ir negiedrėjant dangui, temperatūra tesiekia +20. Kai skypu kalbėjausi su artimaisiais, jie guodėsi, kad dūsta Vilniuje nuo karščio ir niekaip negalėjo patikėti tokia vėsa. Kiek pasiskaitinėję internete nutariame, kad reikėtų bent pasivaikščioti pajūriu. Paplūdimyje žmonių kiek mažiau nei per karščius, bet tikrai jų čia nestinga. Jaunimas tiesiog gurkšnoja alų ar tai sidrą, kiti vaikštinėja kaip ir mes, kvėpuodami grynu pajūrio oro, treti įsitaiso ant smėlio, komforto mėgėjams yra ir paplūdimio kavinukė. Joje vietoje kėdžių sėdėjimui pritaikyti maišai su smėliu, aplink palmės (manau, kad butaforinės, tikrai netikrinau). Eidami pakrante sutinkame dar vieną keistą atvykėlį - tai jaunas kormoranas. Išdidžiai besidairydamas į šalis jis kelia aplinkinių susidomėjimą. Neskubėdami artinamės prie jo, noriu nufotografuoti, todėl prigrasinau savo šeimynai, kad nedarytų staigių judesių. Tačiau paukštis pasitaikė ne iš baigščiųjų, leidosi fotografuojamas. Pradėjo gausėti žiūrovų ratas, visiems norėjosi nusifotografuoti su tokiu puikiu kompanionu. Paliekame bepozuojantį sparnuotį ir traukiame toliau. Dangus giedrėja ir besileidžiančios saulės spinduliuose atrodo tarsi išmargintas juostelėmis. Jūra gražiai rausvėja ir mes, palydėję saulę, pasukame atgal. Miestelyje gyvenimas dar nesustojęs - prie žaidimų automatų sukiojasi vaikai ir paaugliai, kavinės nusėstos poilsiautojų, dar yra ir veikiančių suvenyrų kioskų. Buvau labai nustebinta, kad yra net sidabro papuošalų kioskelis. Grįžtame į kempingą su viltimi, kad rytoj mūsų lauks šilta, nelietinga diena.

8 diena. Deja, rytas mus pasitinka lietumi ir kiek pasvarstę, nutariam įvykdyti dukros norus ir leidžiamės į Gdanską elementariausiam „shopingui" (apsipirkimui). Taip ir praleidžiam visą dieną besimaskatuodami po prekybos centrus. Dieną praleidę gan nuobodžiai (čia aš apie save, nes yra žmonių, kuriems tai patinka) su lietumi grįžtame į kempingą. Jau tikrai suprantame, kad lietus ir šaltas oras verčia mus sukti namų link.

9 diena. Ryte planavome išvažiuoti apie 9 valandą, bet be sustojimų naktį prasidėjusi liūtis iš palapinės mus išleidžia tik apie 12 valandą. Realiai jau suprantu, kad grįžtant pamatyti tiek, kiek norėjau, tikrai negalėsiu. Nesustodami pravažiuojame Elblagą tik iš tolo pasigrožėdami bažnyčių kuorais. Faktiškai pravažiuojant Lenkijos miestelius kiekviename galime rasti ką nors įdomaus. Sustojame tik Olštyne. Automobilį pastatome netoli centro. Miestelis jaukus ir malonus. Seniausias Olštino statinys yra XIV amžiuje pastatyta Varmės pilis. Šiuo metu pilyje yra įsikūręs Varmijos ir Mozūrijos muziejus. 1516-1519 ir 1520-1521 metais Olštino pilies kapitulos turto administratorius buvo Mikalojus Kopernikas. Todėl šalia yra pastatytas jam paminklas, prie kurio rikiuojasi eilė norinčiųjų nusifotografuoti. Statulos keliai ir nosis, nublizginti turistų, žvilga iš tolo. Miestas didžiuojasi ir savo katedra, taip pat nepraleidžiame progos pažiūrėti Aukštųjų vartų. Dar kiek pavaikščioję jaukiu senamiesčiu ir vienoje kavinukių (o jų ten tikrai nemenkas pasirinkimas) įkirtę ledų, leidžiamės toliau į kelią. Pažvelgus į laikrodį pasirinkimas nėra didelis - arba Rešelis, arba Šventoji Lipka. Šįkart nutariam pasukti Šventosios Lipkos link. Istoriniuose dokumentuose Šventos Lipkos koplyčia minima 1473 ir 1491 metais. Taip pat yra žinoma, kad 1519 m. paskutinis vyriausias Kryžiuočių ordino magistras Albrechtas Hohenzollernas prašyti Dievo malonės ir nuodėmių atleidimo pėsčiomis ir basas atvyko iš Kionigsbergo į Šventą Lipką. XVI-ame amžiuje, reformacijos idėjų plitimo Europoje metu, pradėjo sklisti protestantizmas ir Prūsijoje. 1525 metais katalikybė ir šventųjų garbinimo kultas Prūsijoje uždraudžiami. Dievo Motinos koplyčia Šventoje Lipkoje buvo sudeginta, liepa nukirsta, o Dievo Motinos skulptūrėlė paskandinta netoli Rešelio esančiame Virovo ežere. Tikintiesiems už šventosios vietos lankymą buvo grasinama net mirties bausme. Žmonės tad naktimis slapta ateidavo į šią vietą pasimelsti. Kad įbauginti tikinčius bei piligrimus toje vietoje buvo pastatytos kartuvės. Varmijos kapitula 1659 metais pavedė Jėzuitų Ordinui pastatyti toje vietoje naują didelę šventovę. Pradžioje buvo pastatyta nedidelė koplytėle, kurioje pradingusią stebuklingą medinę skulptūrėlę pakeitė Dievo Motinos su kūdikiu ant rankų paveikslas. 1685 metais prasidėjo didieji statybos. 1687m. bažnyčia buvo konsekruota, tačiau vidaus interjero darbai truko dar 50 metų. Bažnyčia garsėja vargonais, sukonstruotais dar 1721 metais. Vargonus puošia angelų ir šventųjų skulptūros. Pradėjus groti vargonams, arkangelas Gabrielius lenkiasi, Marija pritaria galvos linkčiojimais, angelai groja mandolina ar skambina varpeliais, dar aukščiau sukasi žvaigždės. Iš vargonų sklinda Bacho, Šuberto ar Bethoveno melodijos. Ši vargonų muzikos programa Šventoje Lipkoje vyksta nustatytomis valandomis, ištisus metus. Kasmet į šį miestelį plūste plūsta maldininkai ir turistai. Deja, pačios bažnyčios ir vargonų grožio pamatyti negalėjau, nes šiuo metu vykdomi restauracijos darbai ir bažnyčios fasadas yra aptrauktas specialia medžiaga, o kadangi laikas buvo gan vėlyvas, tai ir į vidų patekti negalėjome. Tada ir pasigailėjau, kad nepasukome į Rešelį apžiūrėti XIV amžiuje pastatytos kryžiuočių pilies. Dar kiek paslampinėję jau visiškoje tamsoje sėdame į mašiną ir jau be jokių sustojimų traukiame Vilniaus link. Namus pasiekiame tik apie 3 valandą nakties, pliaupiant lietui, kurį, matyt, parsitempėme ir į Lietuvą.

Olštyno senamiestis

Per šitas dienas keliuose neteko matyti policijos patrulių, Lenkijos keliai tikrai nėra prasti, tik reikia įskaičiuoti, kad ten daug miestelių, o juose stovi greičio matuokliai (visada yra perspėjimo ženklas), tad didelio greičio nebus ir kelionė iki tikslo pailgės. Didmiesčiuose tikrai laukia nemenkos automobilių spūstis, todėl, jei nėra būtinybės ar noro juos pažiūrėti, geriau apvažiuoti. Patys lenkai yra malonūs ir mieli žmonės, tikrai nėra sunku susitarti ar susikalbėti. Ši devynių dienų kelionė tikrai paliko daug įspūdžių. Gal ir ne viską pavyko pamatyti, o juo labiau aprašyti, bet viskas dar prieš akis.

Ir taip - su visai paklaidžiojimais nuvažiuota apie 2900 kilometrų, sudeginta apie 160 litrų kuro (automobilis Ford „Mondeo" 2,0 dyzelis), trims žmonėms (su nakvynėmis, muziejais, maistu ir kuru) išleista kiek virš 600 eurų (aišku, suma būtų ženkliai didesnė, jei valgytume kavinėse ir išleistume daugiau pramogoms). Tačiau šimtaprocentinis relaksas nuo darbų ir namų rutinos, be to, tikras postūmis ieškoti naujų ir įdomių maršrutų.

Tekstas ir nuotraukos Irenos P.

Kelionė po Lenkiją: antra dalis: Torūnė-Malborkas

Kelionė po Lenkiją: pirma dalis: Vilnius-Krokuva

Autoreviu.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.