Reumatoidinis artritas – simptomai, gydymas ir mityba

Turbūt nerastume žmogaus, niekada nepajutusio sąnarių skausmų, ypatingai paūmėjančių besikeičiant orams ar po fizinio krūvio. Dauguma jų praeina tiesiog savaime, tačiau tai gali būti ir daug grėsmingesnės ligos požymis. Viena dažniausių reumatologinių ligų - reumatoidinis artritas (RA), lėtinė uždegiminė autoimuninė liga, pažeidžianti ne tik vieną ar daugelį sąnarių, bet dažnai ir kitus organus bei audinius. Beje, svarbu paminėti, jog kartais RA klaidingai painiojamas su artroze, kuri nėra uždegiminė, o degeneracinė sąnarių liga.

Pagrindiniai RA būdingi požymiai

• Vieno ar kelių sąnarių skausmas
• Sustingę, patinę ir šilti sąnariai, ypač rytais ar po ilgesnės ramybės būsenos
• Ilgainiui susiformuojantys sąnarius supantys reumatoidiniai mazgeliai
• Bendras nuovargis, o taip pat gali nežymiai pakilti temperatūra, kristi svoris.

Iš pradžių liga pažeidžia vieną ar kelis smulkiuosius sąnarius, t.y. plaštakas, pėdas, o progresuojant pažeidžiami ir stambesnieji sąnariai - kelių, pečių, klubų. Dažniausiai šie pažeidimai būna simetriniai, pvz. pažeidžiamos abi rankos. Progresuojanti liga gali sukelti ir kaulų eroziją, sąnarių deformaciją, o taip pat plisti pažeisdama ir kitus organus - širdį, plaučius, odą, raumenis, nervus, akis ir kt.

Sąnarių deformacija

RA simptomai priklauso nuo ligos sunkumo bei gali paūmėti ir nurimti. Simptomų susilpnėjimas ar išnykimas vadinamas ligos remisija. Svarbu įsiminti, jog tai - nepagydoma liga, tad pagrindinis tikslas yra pasiekti remisiją ir užkirsti kelią tolimesnėms ligos komplikacijoms.

Kaip diagnozuojamas RA?
RA diagnozavimas, ypatingai pradinėse stadijose, dažnai gali būti gana sudėtingas, nes dauguma tiesiog ignoruoja pirmuosius ligos signalus - vis atsirandančius ir praeinančius sąnarių skausmus. Visgi, labai svarbu kuo anksčiau diagnozuoti šią ligą ir parinkti tinkamą gydymą, nes anksti diagnozavus RA ir pradėjus agresyvų gydymą dar pirmaisiais ligos metais, galima visiškai numalšinti simptomus ir sustabdyti ligos progresavimą.

RA diagnozavimą apsunkina ir tai, jog kol kas nėra vieno ligai specifinio kraujo rodiklio, tad liga diagnozuojama atlikus kraujo, rentgenologinius ir magnetinio rezonanso tyrimus.

Kraujo tyrimai dažniausiai rodo reumatoidinio faktoriaus ir anti-ciklinio citrulinato d peptido (anti-CCP) antikūnų padidėjimą. Kai kuriems sergantiems RA šie žymenis gali būti nepadidėję, kas sąlygoja palankesnę ligos eigą. Taip pat, šių žymenų padidėjimas gali būti nustatomas ir sergantiems kitomis ligomis ar net sveikų asmenų kraujyje. Dažnai sergantiesiems RA nustatomi ir bendri uždegimo indikatoriai - padidėjęs eritrocitų nusėdimo greitis ir C-uždegiminio baltymo koncentracija.

Rentgenologiniai ir magnetinio rezonanso tyrimai skiriami siekiant įvertinti jau esamus sąnarių pažeidimus. Visgi, ligos pradžioje rentgenologiniai tyrimai dažniausiai jokių pažeidimų nerodo.

Reumatoidinis artritas matomas rentgenologiniame tyrime

Ligos priežastys nežinomos

Reumatoidinio artrito, kaip ir daugumos kitų autoimuninių ligų priežastys nežinomos. Pagrindinė mūsų imuninės sistemos užduotis - atpažinti ir sunaikinti į organizmą patenkančius svetimkūnius, tokius kaip virusai, bakterijos, vėžinės ar žuvusios ląstelės. Tuo tarpu, autoimuninių ligų atveju imuninės sistemos veikla sutrinka ir nebeatpažįsta savų audinių ar ląstelių. RA atveju imuninės ląstelės išskiria uždegimines medžiagas, kurios klaidingai pradeda naikinti savus sąnarius bei audinius. Todėl šios ligos metu gali būti pažeidžiami ne tik sąnariai, bet ir kiti organai - plaučiai, oda, akys, kraujagyslės ir kt.

RA serga įvairaus amžiaus žmonės, tačiau labiausiai ši liga pažeidžia 35-55-siais gyvenimo metais. Vis dažniau ši liga nustatoma jaunesniems asmenims, o taip pat ir vaikams. Be to, apie 70 proc. sergančiųjų - moterys. Svarbus ir paveldėjimo veiksnys, tačiau paveldima ne pati liga, o polinkis ir didesnė rizika ja susirgti.

Vis daugėja įrodymų, jog ligą gali inicijuoti kai kurie aplinkos veiksniai, virusai ir bakterijos ir ypač sutrikusi žarnyno gerųjų ir blogųjų bakterijų pusiausvyra.

RA gydymas

RA yra neišgydoma liga, todėl pagrindinis tikslas - numalšinti ligos simptomus ir sustabdyti ligos progresavimą. Dauguma vaistų, naudojamų RA gydymui, pasižymi stipriu šalutiniu poveikiu, todėl kai kurie gydytojai pirmiausia renkasi kiek silpnesnę terapiją, o kuomet ji neefektyvi ar RA progresuoja, skiriami sudėtingesni vaistai. Visgi, dauguma gydytojų, siekdami efektyviau kontroliuoti ligą iš karto pradeda agresyvią RA terapiją.

• Nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai, tokie kaip ibuprofenas ir kiti skausmą mažinantys vaistai, numalšina skausmą ir dažnai skiriami ligos pradžioje. Ilgalaikis tokių vaistų naudojimas gali sudirginti skrandį, sukelti širdies, kepenų ar inkstų problemas.
• Steroidai, tokie kaip prednizolonas, efektyviai ir greitai sumažina organizme vykstančius uždegiminius procesus, malšina skausmą ir sąnarių pažeidimus. Ilgalaikis steroidinių vaistų naudojimas gali sąlygoti kaulinio audinio plonėjimą, svorio augimą, didinti diabeto riziką. Dažniausiai steroidiniai vaistai skiriami gydymo pradžioje kelioms savaitėms, siekiant numalšinti ūmius ligos simptomus. Po poros savaičių šių vaistų naudojimas palaipsniui mažinamas siekiant palikti tik ligą modifikuojančius vaistus.
• Ligą modifikuojantys antireumatiniai vaistai - tai vaistai, kuriais siekiama sulėtinti RA progresavimą bei apsaugoti sąnarius ir kitus audinius nuo pažeidimo. Tai dažniausiai lėto veikimo vaistai, kurių poveikis pasireiškia ne iš karto. Pagrindiniai šiai grupei priskiriami vaistai - metotreksatas, leflunomidas, hidroksichlorokinas ir sulfazalazinas. Dažniausias šalutinis jų poveikis - kepenų ir kaulų čiulpų pažeidimai, plaučių infekcijos.
• Biologinė terapija - tai vaistai, tiesiogiai veikiantys imuninės sistemos grandis, kurios sukelia sąnarių ir audinių uždegimą. Šiai vaistų grupei priskiriami - abataceptas (Orencia), adalimumabas (Humira), anakinraas (Kineret), certolizumabas (Cimzia) ir kt. Tai patys efektyviausi ir mažiausiu šalutiniu poveikiu pasižymintys medikamentai.

Dažnai ligai progresuojant, kuomet medikamentinis gydymas nebepadeda, tenka atlikti sąnarių atstatymo ar keitimo operacijas, pakeičiant sąnarius metaliniais ar plastikiniais protezais.

Kokias komplikacijas gali sukelti RA?

Ligai progresuojant ar jos tinkamai ir laiku negydant, galimos įvairios rimtos komplikacijos. Be to, komplikacijų riziką ženkliai didina ir RA gydymui naudojamų medikamentų toksiškumas. Pagrindinės komplikacijos - osteoporozė, širdies problemos, plaučių ligos, akių ar kitų organų pažeidimai.

Kairėje pavaizduoja normali žmogaus laikysena, dešinėje - žmogaus sergančio osteoporoze

Kaip gyventi su RA?

Reikia nepamiršti, jog RA tai - liga visam gyvenimui, tad tenka su ja susigyventi. Tinkamai ir anksti parinktas gydymas leidžia puikiai kontroliuoti ligos simptomus ir gyventi įprastą gyvenimą.

Visgi labai svarbu rūpintis tieks savimi, tiek savo sąnariais. Lengvas fizinis krūvis padės sustiprinti sąnarius bei juos supančius raumenis, palaikys sąnarių lankstumą. Žinoma, labai svarbu saikas, tad nevalia kilnoti sunkių svorių, tačiau lengvas kasdieninis pasivaikščiojimas gryname ore tikrai nepakenks, o padės sustiprinti ne tik sąnarius, bet ir organizmo atsparumą įvairioms infekcijoms. Taip pat tinkama plaukioti baseine ar užsiimti vandens aerobika. Visgi, prieš pradedant kokią fizinę veiklą, derėtų pasitarti su gydytoju.

Kaip maitintis sergant RA?

Nuolat vartojami medikamentai sutrikdo kai kurių medžiagų pasisavinimą, todėl labai svarbu pakankamai jų gauti su maistu. Ilgalaikis steroidų naudojimas sutrikdo kalio ir natrio apykaitą, kuomet padidėja kalio, randamo kai kuriuose vaisiuose ir daržovėse, ypatingai bananuose, poreikis. Tuo tarpu valgomosios druskos vartojimą reikėtų labai apriboti.

Taip pat labai svarbu kalcis bei vitaminas D, mažinantys osteoporozės riziką. Daugumos sergančiųjų RA kraujyje nustatomas vitamino D trūkumas. Pagrindinis vitamino D šaltinis - natūrali saulės šviesa.

Sąnarių sveikatą palaikyti padeda ir žuvų taukuose bei riebiose laukinėse žuvyse esančios omega-3 riebiosios rūgštys. Priešuždegiminiu poveikiu pasižymi ir prieskonis ciberžolė, kurios įvairiapusė nauda įrodoma vis gausėjančiais moksliniais tyrimais.

Riebios laukinės žuvys - Omega-3 šaltinis

Labai svarbi ir folio rūgštis (vitaminas B9), padedanti susilpninti šalutinį metotraksato poveikį.
Į vengtinų produktų sąrašą pirmiausia reikėtų įtraukti alkoholį, kurio ypatingai turėtų vengti metotraksatu gydomi RA pacientai. Nors nėra įrodymų, jog miltiniuose produktuose esantis gliutenas skatinintų reumatoidinius pažeidimus, visgi siūloma jo vengti.

Sergant RA, kaip ir kitomis lėtinėmis ligomis, svarbu rūpintis ne tik sąnariais, bet ir bendra organizmo sveikata bei stabilia psichologine būsena, todėl labai svarbu ir tinkamas poilsis bei streso kontrolė. Tad būtina rasti laiko tinkamai atsipalaiduoti ir užsiimti mėgiama veikla ir labiau save mylėti.
Beje, ši liga neaplenkė ir pasaulinio garso įžymybių, tokių, kaip serialo „Sopranai" žvaigždės Aida Turturro, aktorių Rosalind Russell, Megan Park, James Coburn ir garsiosios dainininkės Edith Piaf.