Širdies monitoriai, žingsniamačiai, svorio kontrolės svarstyklės

2009-04-15 08:46   Peržiūros : 1807   Spausdinti

---

 

Šaltuoju metų laiku žmonės mažiau juda, tad nenuostabu, kad pavasarį jaučiamės apsunkę ir suglebę.

Nustatyta, kad du iš trijų suaugusiųjų juda nepakankamai. Nutukimas bei fizinis pasyvumas vis dažniau tampa ne vien ligų priežastimi. Medikai skambina pavojaus varpais, kad vien dėl judėjimo stokos kasmet pasaulyje miršta per 1,5 mln. žmonių.
Tam, kad nesuprastėtų gyvenimo kokybė - išvengtume ligų, vadinasi, ir ekonomonių nuostolių, specialistai rekomenduoja kasdien aktyviai fizinei veiklai - ėjimui, bėgimui ar važiavimui dviračiu - skirti bent apie pusvalandį.

Pavasaris - pats tas metas keisti savo įpročius ir laiką, praleistą prie kompiuterių ar automobiliuose, kompensuoti judėjimu. Pradėti galima nuo greito ėjimo.
Tai viena paprasčiausių fizinio aktyvumo formų, ir, medikų teigimu, daugelio žmonių sveikatai palankesnė nei bėgimas.

Kad galėtume kontroliuoti savo sveikatos būklę bei džiaugtis pasiektais rezultatais, mums gali talkinti modernūs elektroniniai prietaisai - žingsniamatis, širdies ritmo matuoklis bei specialios svarstyklės. Pasak žinovų, šie daiktai šiuolaikiniam žmogui reikalingi kaip ir sportiniai bateliai.

 

Vaikštai - ir matai rezultatą

 

Kasdienį vaikščiojimą efektyvia treniruote galintis paversti žingsniamatis mūsų šalyje - ne naujiena. Vis dėlto, jis dar nėra toks populiarus kaip užsienyje. Pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse šis fizinį žmogaus aktyvumą rodantis prietaisas yra pamėgtas kone visuotinai.

Naudotis degtuko dėžutės dydžio prie juosmens arba ties kojomis tvirtinamu žingsniamačiu nėra sudėtinga. Įvedus savo žingsnio ilgį, prietaisas pateiks informaciją, kokį atstumą įveikėte per nustatytą laiką ar per dieną (žingsniais ir kilometrais), kiek kalorijų sudeginote. Žingsniamatis žino, kokį atstumą reikia nueiti, kad sudegintumėte pasirinktą kalorijų kiekį. Pasiekus norimą rezultatą, apie tai paskelbiama garso signalu.

Be minėtų funkcijų, žingsniamatis dar veikia kaip laikrodis, žadintuvas, kalendorius ar radijo imtuvas. Duomenis iš vidinės atminties galima perkelti ir į kompiuterį. Priklausomai nuo pagrindinių ir papildomų funkcijų, skiriasi pačių žingsniamačių kainos: nuo keliasdešimties iki bemaž 200 litų.

 

Kontroliuoja širdies darbą

 

Sportuojant svarbi savikontrolės priemonė yra ir širdies ritmo matuoklis (dar vadinamas širdies ritmo monitoriumi).

Širdies ritmo monitoringas, išreikštas širdies dūžiais per minutę, leidžia žinoti, kokiu intensyvumu žmogus treniruojasi. Jam nebereikia spėlioti, ar sportuojama nepakankamai, vadinasi, laikas švaistomas niekam, ar treniruojamasi per daug, o tai gresia sveikatai.

Mokslininkai perspėja, kad esant vienokiam širdies ritmui yra treniruojama širdis, esant kitokiam - deginami riebalai, o dar kitokiam - vystomas raumenų pajėgumas.
To tiksliai nežinosime, jei sportuodami nestebėsime savo širdies.
Širdies ritmo matuoklis atlieka svarbias funkcijas - parodo širdies darbo ribas, jas pažeidus perspėja garsiniu signalu. Taip pat informuoja apie didžiausią bei vidutinį širdies darbo dažnius, sunaudotų kalorijų skaičių, sudegintų riebalų kiekį gramais bei daugelį kitų dalykų.

Dažniausiai ant rankos riešo - it laikrodis - tvirtinamas modernus širdies ritmo matuoklis taip pat atlieka pulsometro, žadintuvo, chronometro funkcijas, išsaugo duomenis ir nepraleidžia vandens.

Priklausomai nuo funkcijų, navigacijos tobulumo, iš anksto užprogramuotų bei programuojamų treniruočių režimų, skiriasi ir širdies matuoklių kainos: maždaug nuo 100 iki 400 litų.

 

Rodo ne vien kūno svorį

 

Kitas modernus prietaisas, padėsiantis kontroliuoti sveikatos būklę, yra svarstyklės. Daugiau nei šimtą litų kainuojantis prietaisas ekrane rodo ne vien svorį. Dar pateikia kitokią svarbią informaciją - apskaičiuoja kūno masės indeksą, parodo sunaudojamos energijos kiekį, nustato raumenų, riebalų, skysčių masę bei analizuoja kitus parametrus.

Žinotina, jog kūno riebalų masę sudaro bendras būtinųjų bei sukauptųjų (dažniausiai - perteklinių) riebalų kiekis. Bendrasis vyro riebalų kiekis yra apie 16 proc., moters - apie 27 proc. visos kūno masės.

Kadangi vanduo yra svarbi kūno sudėtinė dalis ir sudaro daugiau nei pusę svorio, skysčių masės procentas irgi yra labai svarbus bendros savijautos rodiklis.
Žmogus kasdien per prakaitą ir kitais būdais išskiria tam tikrą kiekį skysčių. Tačiau šis kiekis turi būti nuolat kompensuojamas, nes ir 10 proc. vandens stoka gali būti pavojinga sveikatai.

Mokslininkų nustatyta, kad optimalus vandens kiekis yra 57 proc.
Nors vandens masės procentas labai priklauso nuo konkretaus individo, laikoma, kad mažiau nei 40 proc. yra per mažas rodiklis, o daugiau nei 70 proc. - per didelis.
Beje, įsigytomis vieneriomis svarstyklėmis gali naudotis ir analizuoti savo sveikatos būklę visi šeimos nariai, taip pat šeimos svečiai - tam tarnauja skirtingos programos.

AUDRONĖ GLIOŽERIENĖ