Vienaveiksmių operų diptikas

Giovacchino Forzano libretas, Stasio Ylos vertimas

Dirigentas Dainius Pavilionis

Režisierė Yana Ross (JAV)

Scenografas Marijus Jacovskis

Kostiumų dailininkė Jolanta Rimkutė

Videodailininkė Eglė Eigirdaitė

Chormeisteris Vladimiras Konstantinovas

Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre jauni ambicingi menininkai - režisierė Yana Ross (JAV), scenografas Marijus Jacovskis, kostiumų dailininkė Jolanta Rimkutė, videodailininkė Eglė Eigirdaitė - pristato diptiką - vienaveiksmes operas „Sesuo Andželika" ir „Džanis Skikis". Operas diriguos teatro vyr. dirigentas Dainius Pavilionis.

„Andželikoje" režisierė Yana Ross skrupulingai nagrinėja personažų poelgių motyvus, gilinasi į jų psichologiją. Žiūrovas tarsi stebi veiksmą pro rakto skylutę, scenografija vaizduoja realią aplinką - reabilitacinio centro kambarį, su sienomis, lubomis ir lempomis, nieko nupiešto ir „operinio". Choras pastoviai užimtas scenoje ir gyvena pacientų gyvenimus. Kuriama polifonija, daugiaplaniškumas, kiekvienas personažas scenoje - individualybė, gyvena savo gyvenimą, visi nuolat veikia. Nėra muziejinių santykių - „atėjai, padainavai, išėjai arba atsisėdai", bet nuolat vyksta veiksmas, kurį iššaukia konkretus personažo gyvenimas. Režisierė ieškojo atsakymo į klausimą, koks prieš šimtą ar du šimtus metų visuomenėje buvo moterų vienuolyno vaidmuo. Y. Ross mano, kad tada tai buvo vieta, kurios ramybės ir religinio asketiškumo aplinkoje gydydavo sielą ir kūną. Būtent todėl šio „Andželikos" pastatymo veiksmas perkeliamas į katalikų bendruomenės reabilitacinį centrą.

 „Džanis Skikis" - tai komedija, kurioje atskleidžiamas žmogaus prigimtyje glūdintis godumas ir pavydas. Per amžius šios savybės nepasikeitė, žmogus išliko toks pats godus ir nepasotinamas, tebetrokštantis materialinių gėrybių. Režisierė tam, kad pavyktų perteikti visa tai, kas sukoncentruota operos muzikoje ir siužete, pasitelkia išraiškingą ir drąsią atlikėjų vaidybą, veiksmą, humorą - scenoje žiūrovai mato dar neatšalusį velionį, o šeimynėlė jau trina rankas, galvodama apie palikimą!

Visagalis Dievas palietė mane savo mažuoju piršteliu ir tarė: „Kurk teatrui; gerai įsidėmėk - tik teatrui." (Iš Dž. Pučinio laiško, rašyto 1920 m. pavasarį)

Abi istorijas, kurioms muziką sukūrė Dž. Pučinis, į libretą suguldė Džovančinas Forcanas, rašęs ne tik pjeses ir libretus, bet ir dirbęs režisieriumi La Scala ir Reale teatruose Romoje.

 „Sesuo Andželika" - tai istorija apie jauną mergaitę iš aristokratų šeimos, kuri, susilaukusi nesantuokinio kūdikio, buvo priversta tapti vienuole. Po septynerių metų, per kuriuos ji visiškai nieko nežinojo apie sūnelį, ją aplanko niekaip atleisti nesugebanti teta. Ji pasako, kad prieš dvejus metus berniukas mirė. Neįstengdama sutramdyti sielvarto, sesuo Andželika išgeria nuodų - ji viliasi susitikti su sūneliu danguje, bet tada prisimena, kad savižudybė - mirtina nuodėmė. Vienuolė ima melstis Mergelei Marijai, kuri apsireiškia jos vizijose su vaikeliu ant rankų ir lydi ją į rojų.

Tai vienintelė kompozitoriaus opera, kurioje dainuoja vien tik moterys.

„Džanis Skikis" - Dantės „Dieviškosios komedijos" veikėjo istorija. Joje pasakojama, kaip apsukrusis XIII a. florentietis apsimeta neseniai mirusiu turtingu žemvaldžiu Buozu Donačiu. Velionis Donatis visus pinigus paliko vienuolynui. Turto netekę giminaičiai sutinka priimti Skikio siūlomą pagalbą. Skikio dukra Laureta gali ištekėti už savo mylimojo Rinučio, tolimo Donačio giminaičio, tik tuo atveju, jeigu atsineš kraitį. Skikis primena nukentėjusiems giminaičiams apie bausmes, laukiančias suklastojus paskutiniąją mirusiojo valią - už tokį nusikaltimą laukia tremtis iš Florencijos ir dešinės rankos nukirtimas. Tada Skikis apsivelka Donačio drabužiais ir padiktuoja notarui naują testamentą, pagal kurį Donačio giminaičiams paliekama viskas, ko jie nori, tačiau dabar čia atsiranda trys svarbiausi punktai, minintys „ištikimiausią ir mylimiausią bičiulį Džanį Skikį", pagal kuriuos jam atitenka geriausias Toskanos mulas, namas ir malūnai. Apstulbę giminaičiai nieko nebegali padaryti. Džanis išspiria juos iš dabar jau jo nuosavybe tapusių namų. Laureta ir Rinučis visiems pareiškia apie savo meilę, o Skikis kreipiasi į publiką sakydamas, kad, nors Dantės valia buvo nusiųstas į pragarą, yra ir lengvinančių aplinkybių, kurios žiūrovų akyse turėtų pateisinti jo veiksmus.

Džakomo Pučinio vienaveiksmės operos „Sesuo Andželika" ir „Džanis Skikis" (ir „Apsiaustas") pirmą kartą buvo parodytos 1918 m. gruodžio mėn. Niujorko Metrapolitan Opera, 1933 m. sausio mėn. - Kauno Valstybės teatre, 1996 m. spalio mėn. - Klaipėdos muzikiniame teatre (tik „Sesuo Andželika").

Bilietų kainos ir išsamesnė informacija www.klaipedosmuzikinis.lt