Pjesę iš rusų kalbos vertė Motiejus Miškinis

Režisierius - Algirdas Latėnas

Scenografas - Gintaras Makarevičius

Kostiumų dailininkė - Daiva Urbonavičiūtė

Kompozitorius - Faustas Latėnas

Šviesų dailininkas - Gintautas Urba

Serebriakovas Aleksandras Vladimirovičius, atsistatydinęs profesorius - Nerijus Gadliauskas

Jelena Andrejevna, jo žmona, dvidešimt septynerių metų - Aldona Bendoriūtė

Sofija Aleksandrovna (Sonia), jo duktė iš pirmosios santuokos - Aušra Pukelytė

Voinickaja Marija Vasiljevna, slaptojo tarėjo našlė, pirmosios profesoriaus žmonos motina - Kristina Andrejauskaitė

Voinickis Ivanas Petrovičius, jos sūnus - Evaldas Jaras

Astrovas Michailas Lvovičius, gydytojas - Rolandas Kazlas

Teleginas Ilja Iljičius, nusigyvenęs dvarininkas - Vytautas Taukinaitis

Marina, sena auklė - Laima Štrimaitytė

Darbininkas - Ignas Ciplijauskas, Sergejus Ivanovas

Įsiklausykite! Tai citata iš daugiau nei prieš 100 metų  laikraštyje „Severnij kurjer" išspausdintos recenzijos - „Šiuolaikinis žmogus yra ligonis, jis morališkai suserga dėl to, kad jam norisi gyventi, o gyventi nėra kuo." Recenzija buvo rašyta apie 1899 metais Maskvos Dailės teatre - Mchate, įvykusią Antono Pavlovičiaus Čechovo pjesės „Dėdė Vania" premjerą. Spektaklio režisierius Konstantinas Sergejevičius Stanislavskis atsiminimuose rašė: „Sunku patikėti, kad po „Dėdės Vanios" premjeros mes, artimiausių žmonių kompanija, susirinkome restorane ir ten liejome ašaras, nes visų nuomone, spektaklis sužlugo. Vis tik laikas padarė savo - spektaklis buvo pripažintas, išsilaikė daugiau nei 20 metų repertuare ir tapo garsus Rusijoje, Europoje ir Amerikoje."

Artimas A.Čechovo draugas ir kolega gydytojas po premjeros parašė laišką, kuriame tiksliausiai apibūdino „Dėdės Vanios" paliekamą įspūdį: „Man atrodo, kad aš buvau kažkur tai tolimame, gyvybės kupiname pasaulyje. To pasaulio atbalsiai vis dar skamba mano sieloje ir trukdo atsidėti kasdieniam darbui. Dabar viskas atrodo taip neįdomu ir nuobodu... Manau, visa tavo pjesės esmė slypi šių žmonių tragizme, jų kasdienybių tragizme, kuris sugrįžta į savo vietą, sugrįžta amžiams ir visam laikui sukausto šiuos žmones. Ir dar, svarbu tai, kad talento ugnimi čia nušviesti gyvenimai ir sielos pačių paprasčiausių, pačių įprasčiausių žmonių. Visos gatvės perpildytos tokiais paprastais žmonėmis, ir dalelytę tokios egzistencijos savyje nešiojasi kiekvienas..."

Kiekvieną kartą įvyksta mažas - didelis stebuklas, teatrui prisiliečiant prie A.Čechovo kūrybos. Tam, kad stebuklas gimtų, reikia išlaukti tinkamos akimirkos - teatras ir jame kuriantys menininkai turi subręsti, sukaupti didžiules jėgas nyriui į A.Čechovo pjesės gelmę. Laukiame Jūsų režisieriaus Algirdo Latėno spektaklyje pagal A.Čechovo „Dėdę Vanią" ir tikimės atidaus įsiklausymo.