Režisierius - Paul Eugene Budraitis

Scenografė ir kostiumų dailininkė - Irma Mickevičiūtė

Kompozitorius - Arnoldas Jalianiauskas

Vaidina  - Vidas Petkevičius, Rolandas Kazlas, Aušra Pukelytė, Aleksas Kazanavičius, Saulius Sipaitis, Sergejus Ivanovas,  Nerijus Gadliauskas, Andrius Bialobžeskis, Lukas Petrauskas, Neringa Varnelytė, Dovilė Šilkaitytė, Dalia Morozovaitė, Ignas Ciplijauskas, Gediminas Storpirštis, Jonė Dambrauskaitė, Arnoldas Jalianiauskas

Valstybinis jaunimo teatras  kviečia  žiūrovus į režisieriaus Paul Eugene Budraičio spektaklį „Jei taip, tai šitaip", pagal William'o Shakespeare'o komediją.

Šis gerai žinomas veikalas papildo daugumą Europos ir pasaulio teatrų repertuarų. Deja, Lietuvoje iki šiol niekas nesiryžo jos versti ir statyti. Tačiau dabar, režisieriaus Paul Budraičio dėka,  žiūrovai turės galimybę susipažinti ir  išvysti  šį kūrinį Lietuvos teatro scenoje pirmą kartą.

Pjesėje susikerta nuoširdumas ir veidmainystė, tyrumas ir geismas, teisingumas ir užuojauta. Siužetas intriguojantis: Vienos miesto Hercogas paslaptingai traukiasi iš savo pareigų ir įgalioja pavaduotoją Andželą užimti jo vietą, kuriam palieka teisę, savo nuožiūra, keisti įstatymus ir vadovauti miesto tvarkai. Iškart po to, Andželas skiria mirties bausmę jaunajam ponui Klaudijui, kurio mylimoji, dar jiems nesusituokus, laukiasi kūdikio. Tai laikoma ne tik smerktina, bet ir neabejotinai baustina nuodėme. Klaudijo sesuo Izabelė  ruošiasi tapti vienuole, bet išgirdusi apie brolio bėdą yra priversta skubėti pas Andželą ir nenorom pasitelkiant moteriškus kerus, maldauti pasigailėjimo.

Tai jau antrasis Paul Budraičio darbas Jaunimo teatre. 2005 metais režisierius pastatė spektaklį E.Ehn „Šventųjų vaidinimai". „Ši medžiaga jau ilgai tūnojo, brendo manyje ir tik laukė savo progos pasireikšti" - apie motyvus pasirenkant kūrinį sako režisierius. Nors tai viena iš labiausiai moralizuojančių Shakespeare'o dramų, tačiau režisierius, toldamas nuo komedijos žanro, kreips dėmesį į kitus dalykus: „Spektaklis neš savotišką žinią apie tai, jog mirtis mus visus vieną dieną sulygins. Žmogus, stovėdamas kryžkelėje, visada turi galimybę pasirinkti, kaip jam pasielgti. Reikia mokytis saikingumo ir suprasti žmogaus netobulumą. Fanatiškumas, moralės ir etikos kraštutinumai turėtų būti pasmerkti". Režisierius prasitaria, jog geriausiai spektaklio koncepciją atspindėtų Hercogo sakomas monologas: „Tikėkis vien mirties. Tada mirtis arba gyvybė vienodai saldžios bus. Gyvenimui sakyk: tavęs netekdamas aš prarandu dalyką, kurio tik kvailas laikosi.<..> Bijai mirties, o ji - tik miegas".