Petražolė

Petražolės (lot. petroselínum, angl. parsley, rus. петрушка)

Petražolės kilusios iš Viduržemio jūros regiono, lotyniškas pavadinimas reiškia „augantis ant akmens". Šiuo metu tai vienas populiariausių prieskoninių augalų. Naudojamos kulinarijoje, farmacijoje, kosmetikoje.

Plačiai naudojamos, nes lapai puikaus kvapo ir skonio dėl eterinių aliejų, gerinančių virškinimą ir žadinančių apetitą. Petražolėse ypač gausu vitaminų - C (penkis kartus daugiau negu citrinose ar apelsinuose), B1, B2, K, PP ir mineralinių medžiagų: kalio, magnio, kalcio, fosforo. 50 gramų petražolių yra vitamino C ir karotino dienos norma.

Petražolių sodinimas
Petražolės skirstomos į lapines ir šaknines. Šakninių naudojamos šaknys ir lapai, lapinių - tik lapai. Auga petražolės dvejus metus: pirmaisiais išleidžia šakeles, o šakninės - šakniavaisį, panašų į morką. Antraisiais metais petražolės augina žiedinį stiebą.
Petražolės mėgsta purią priemolio ir priesmėlio dirvą, daug organinių trąšų. Nerekomenduojama sodinti po kitų skėtinių kultūrų (morkų, krapų, kalendrų, kmynų), o šakninėms petražolėms pavojingi nematodai, jei prieš tai augo svogūnai, porai, salierai. Mažiau pavojingi nematodai po bulvių, burokėlių, kopūstų.
Prieš petražolę gali būti sodinti spalvotieji ir žiediniai kopūstai, ankstyvosios bulvės, agurkai, runkeliai.

Pirmą kartą žemę rekomenduojama apdirbti rudenį, giliai sukasant ir pašalinant piktžolių šaknis. Į 1 kvadratinį metrą reikėtų įterpti 3-5 kg mėšlo arba komposto. Įterpiama superfosfato (20-30 g/kv. m) ir kalio chlorido (10-15 g/kv. m). Pavasarį žemė apdirbama dieną, kai sėjama, papildomai įterpiama 15-20 g/kv. m amonio salietros, 40-50 g/kv. m superfosfato, 20-30 g/kv. m kalio chlorido.

Geriausiai petražolės jaučiasi atvirose vietose. Sėjama į 3 centimetrų gylį rudenį, sėklos turi būti sausos (spalį, lapkritį), o pavasarį - balandžio pabaigoje. Dirva turėtų būti tokia, kad nesusidarytų kieta plutelė paviršiuje. Pasėjus užpilama plonu durpių ar komposto sluoksniu. Galima uždengti agroplėvele - paspartins dygimą. Sėjinukai nebijo šalčių, ištveria net 9 laipsnių šalčio. Tarpai tarp eilių 60-70 centimetrų, atstumas tarp augalų 2-4 cm.
Ankstesnį derlių galima gauti į lauką sodinant paruoštus sodinukus. Į vazonus ar dėžes petražolės išsodinamos vasario mėnesį.

Petražolių auginimas
Petražolės puikiai jausis net ir šaltą vasarą, optimali augimo temperatūra - 20 laipsnių. Petražolės mėgsta saikingą laistymą, nes perlaisčius, gali imti pūti. Petražolės reiklios priežiūrai: reikia nuolat ravėti, o paaugusias (1-2 tikrieji lapeliai) retinti. Rekomenduojami du retinimai, nes dažnai išlenda vėlesnių daigų. Nuolat reikėtų purenti dirvą ir papildomai patręšti.

Švelnesni lapeliai gaunami pjaustant augančius lapus. Paprastai pirmą kartą nupjaunama lapkočiams pasiekus 15-20 cm, paliekant 4-5 cm stiebelius. Rekomenduojama papildomai patręšti (50-80 g/kv. m amonio salietros, 80-100 g/kv. m kalio chlorido, 50-80 g/kv. m superfosfato). Daromi keli apipjaustymai per metus. Likus mėnesiui ar pusantro iki šakniavaisių kasimo, tręšti nereiktų.

Daugiau eterio kaupiasi karštomis dienomis, todėl labiau išretinus, galima tikėtis kokybiškesnio lapų derliaus.
Laistomos petražolės 5 kartus per sezoną, jeigu nebūna sausros. Laistoma šiltu vandeniu, geriausia anksti ryte ar pavakarį. Palaisčius verta išpurenti dirvą.
Petražolės turi ypatybę kaupti nitratus, dėl to azotinėmis trąšomis tręšima nedaug, daugiau galima tręšti fosfatinėmis ir kalio.

Petražolės paruošimas
Kaip minėta, petražolės nuimamos, kai lapai pasiekia 15-20 cm. Ilgesniam saugojimui petražolių lapai ir šaknys džiovinamos, šaldomos, konservuojamos.
Džiovinimui petražolės renkamos sausos. Jos nuplaunamos, nusausinamos ant popieriaus ar drobės, vėliau smulkiai supjaustomos, išdėstomos ant faneros lakšto, kuris padedamas gerai vėdinamoje patalpoje. Išdžiuvusios sudedamos į stiklinius indus, laikoma tamsioje vietoje.
Šaldant petražolės smulkiai supjaustomos, sudedamos į plastikinius paketus, dedama į šaldiklį. Vėliau išimama ir palamdoma, kad petražolės atsiskirtų viena nuo kitos. Vėl sudedama į šaldiklį.
Konservuojant smulkiai pjaustytos petražolės (galima sumalti) sumaišomos su druska, sudedamos į stiklinius indus ir laikomos rūsyje ar šaldytuve.
Šaknys laikomos kaip morkos rūsyje. Jas galima supjausčius džiovinti, šaldyti ir konservuoti.

Petražolės liaudies medicinoje
Petražolėse esantis karotinas padeda atstatyti akių funkcijas po įvairių susirgimų. Patartina gerai nuplautą ir supjaustytą petražolės šaknį užpilti verdančiu vandeniu. Gerti prieš valgį 2-3 kartus per dieną. Naudojama kompresams ir akių praplovimui.

Sergant gastritu naudojamos lapų sultys - gerti apie 10 ml 5 kartus per dieną prieš valgį.
Petražolių antpilu gydomos dantenos.

Petražolės naikina svogūnų ir česnakų kvapą. Pakramtykite lapelių ar šaknies - gerokai mažiau jausis česnako ar svogūnų kvapas iš burnos.

Kosmetologijoje petražolės naudojamos tonizuoti odą, ypač paakių. Daromi paakių odos kremai ir geliai, daromos kaukės.

Petražolių veislės

SĖJAMOSIOS PETRAŽOLĖS "ASTRA"
Petroselinum crispum (Miller) Nyman ex A. W. Hill
Lapinės. Vegetacija 80-90 dienų (pavasario/vasaros derliui) ir 150-180 dienų (rudens derliui). Geriausiai auga priesmėlio dirvoje. Lapai vešlūs, tamsiai žali, garbanoti. Lapus galima šaldyti, džiovinti, juose gausu vitaminų ir mineralinių medžiagų. Lapuose esantys eteriniai aliejai praturtina patiekalų skonį. 600 s/g
Sėjama į lauką IV
Daigai sodinami/auginami 20 x 5 cm
Derlius VI-X

SĖJAMOSIOS PETRAŽOLĖS "FESTIVAL 68"
Petroselinum crispum (Miller) Nyman ex A. W. Hill
Vidutiniškai ankstyvų lapinių petražolių veislė. Lygiais, aromatingais, tamsiai žaliais lapais. Veislė vertinama ne tik dėl aromatingų lapų, bet ir šakniavaisių. Auginama pavasario/vasaros ir rudens derliui. Ankstyvam derliui sėjama iš rudens ar anksti pavasarį, rudens derliui - gegužės mėnesį. Geriausiai auga lengvose priesmėlio ar drėgnose priemolio dirvose. 600 s/g
Sėjama į šiltnamį III
Sėjama į lauką IV-X
Daigai sodinami/auginami 20 x 5
Derlius V-X

SĖJAMOSIOS PETRAŽOLĖS "PLAIN LEAVED"
Petroselinum crispum (Miller) Nyman ex A. W. Hill
Vidutiniškai ankstyvų lapinių petražolių veislė. Lapai vešlūs, tamsiai žali, lygūs. Auginama pavasario/vasaros ir rudens derliui. Ankstyvam derliui sėjama iš rudens ar anksti pavasarį, rudens derliui - gegužės mėnesį. Mažų šalnų daigeliai nebijo. Geriausiai auga lengvose priesmėlio ar drėgnose priemolio dirvose. Lapus galima šaldyti, džiovinti, juose gausu vitaminų ir mineralinių medžiagų. Lapuose esantys eteriniai aliejai pagerina patiekalų skonį. 600 s/g
Sėjama į lauką IV
Daigai sodinami/auginami 20 x 5 cm
Derlius VI-X

SĖJAMOSIOS PETRAŽOLĖS "ALBA"
Petroselinum crispum (Miller) Nyman ex A. W. Hill
Vidutinio vėlyvumo šakninių petražolių veislė. Vegetacija 175-195 dienos. Šakniavaisis užauga iki 15-18 cm ilgio, žievė balta, minkštimas kreminės spalvos, malonaus aromato. Maistui vartojami ir lapai. Valgomos šviežios, tinka perdirbti ir laikymui per žiemą. Ankstyvam pavasariniam derliui galima sėti iš rudens, pridengtos gali žiemoti lauke. Geriausiai auga lengvose priesmėlio ar drėgnose priemolio dirvose. 600 s/g
Sėjama į lauką IV-V
Daigai sodinami/auginami 25 x 5
Derlius VI-X

Žalia_pieva

Dygimą galima pagreitinti, taikant vadinamąjį sėklų grūdinimą. Sėklas sudedame ant drėgno skudurėlio lėkštėje, užpilame labai silpnu kalio permanganato tirpalu. Po pirmųjų daigų sėklas įdedame į šaldytuvą 10–15 parų. Pasėtos sudygsta po savaitės, o ne po dviejų, be to, šaltesniu oru auga greičiau.

2010-01-22 15:07