Visi atsakymai - kūne

Apie kūno psichoterapiją kalbamės su Vilniaus holistinės terapijos centro vadove Liudmila Tamašauskiene.

Kas yra kūno psichoterapija, kuo ji skiriasi nuo įprastinės?

Priešingai negu psichoterapeutai, mes su pacientu ne tik kalbamės, bet ir stebime jo kūno reakcijas. Priežastis paprasta: protas - išradingas, mėgsta save apgaudinėti, teisinti, ieškoti kaltų. Tuo tarpu kūnas, glaudžiai susijęs su pasąmone, dažnai parodo visai kitą, tikrąją problemos priežastį.

Kūno psichoterapijoje naudojamas taikomosios kineziologijos metodas - raumenų testavimas, kuris ir naudojamas kalbėtis su kūnu. Taikomosios kineziologijos pradininku laikomas Džordžas Guthartas, kuris 1960-aisiais JAV pradėjo tyrinėti raumenų silpnumo priežastis ir pasekmes, o vėliau įkūrė Tarptautinį taikomosios kineziologijos koledžą. Viena pagrindinių taikomosios kineziologijos taisyklių teigia, kad mūsų kūnas žino visus atsakymus apie negalavimų priežastis. Tereikia mokėti užduoti klausimus. Tai labai efektyvus diagnostikos metodas, kai pacientas nežino, kodėl jaučiasi prastai, o gydytojai akivaizdžių sutrikimų irgi neranda.

Sveikatos triada, parodanti skirtingų kūno elementų tarpusavio ryšį.

Apskritai kūno psichoterapijoje išskiriamos trys pagrindinės darbo sritys: kūno biochemija (medžiagų apykaita), struktūra (kaulai, raumenys, kiti audiniai) ir emocijos. Tikroji ligos priežastis gali slypėti bet kurioje iš šių trijų sričių, tačiau paveikia ir likusias dvi, nes organizmas - vieninga sistema. Todėl ir gydymas turi būti kompleksinis: jeigu žmogui lūžo koja, ir jis atsidūrė ligoninėje, tai gali turėti įtakos ir jo emocinei būsenai, taip pat turi keistis ir dieta. Į tai reikia atsižvelgti.

Kadangi visi trys elementai veikia vienas kitą, specialistas, aiškindamasis problemos priežastis, gali pradėti nuo bet kurio iš jų: atlikti kraujo tyrimus, įvertinti raumenų būklę arba kalbėtis su pacientu. Tai labai pagreitina diagnostiką.

Kaip vyksta „pokalbis" su kūnu?

Visi vidaus organai turi juos atitinkančius raumenis, ir jeigu organas negaluoja, su juo susijęs raumuo taip pat yra silpnesnis. Kūno psichoterapijoje raumenų testavimas atliekamas užduodant klausimus ir stebint raumens reakciją. Pavyzdžiui, jeigu pacientui sakant „mama mane myli", jo peties raumuo (nuo jo paprastai pradedamas testavimas) spaudžiamas nesipriešina, tai reiškia, kad žmogus greičiausiai sako tai, kuo pats netiki.

Koks yra ryšys tarp fizinių ir psichologinių problemų?

Apie tai, kad laikysena veikia emocijas, žino daugelis. Jeigu vaikas susikūprinęs - iškart galima pasakyti, kad jis menkai savim pasitiki, greičiausiai prastas ir imunitetas. Kitų sveikatos sutrikimų priežastys gali būti daug gilesnės. Pavyzdžiui, motina, kuri yra nepasiruošusi gimdyti, neaprūpina vaisiaus pakankamu hormono oksitocino kiekiu. Vaisius patiria stresą, o augančio vaiko organizmas blokuoja tam tikrų fermentų gamybą, ir gali išsivystyti netolerancija kai kuriems maisto produktams, kitaip tariant - alergija. Kol nebus imtasi tvarkyti pagrindinės problemos - meilės stygiaus, alergija taip pat niekur nedings.

Kitas pavyzdys tarp fizinio kūno ir emocijų - plonų kaulų pacientai, kurių kūne yra palyginti daug odos ir mažai masės. Šis skirtumas vaikystėje gali būti ir dar ryškesnis. Tokius vaikus dažnai maudant, jų oda gali tapti pernelyg jautri dirginimui, išsivysto nesąmoninga kontakto baimė. Suaugęs toks žmogus gali turėti problemų reikšdamas emocijas, jausti nuolatinį nerimą. Šiuo atveju padeda pratimai su kvėpavimu, vizualizacijos.

Gyd. L. Tamašauskienė.

Vien jau pagal išvaizdą apie žmogų galima nemažai pasakyti. Platus veidas, ryškūs skruostikauliai ar smakras rodo polinkį dominuoti, o konfliktinėse situacijose toks žmogus gali reaguoti pernelyg agresyviai. Energijos perteklių kuo puikiausiai iškrauna fizinis krūvis, dar geriau - kovos menai. Aukšti antakiai, plona oda, siauras veidas - toks žmogus bendrauja atsargiai, jam reikia duoti galimybę atsitraukti.

Emocijos taip pat turi stiprų poveikį savijautai. Kadangi jos kyla iš minčių, o mąstome žodžiais, svarbu juos pasirinkti tinkamai.

Kokius negalavimus tenka gydyti dažniausiai?

Didelė šių laikų problema - stresas. Į jį žmonės emociniame lygmenyje reaguoja skirtingai, todėl žala fiziniame kūne taip pat pasireiškia nevienodai. Vienas žmogus į spaudimą, bandymus manipuliuoti reaguos gniaužiamu pykčiu. Tokia emocija veikia širdį, gali sukelti jos ligas arba migreną. Čia padeda akupunktūra. Tuo tarpu kitas jausis nelaimingas, stengsis vengti panašių situacijų. Šiuo atveju kenkiama jau nebe širdžiai, o kepenims. Gydymas - vėlgi kitoks: masažas, kvėpavimo pratimai, meditacija, meno terapija.

Kaip ilgai trunka gydomasis kūno psichoterapijos poveikis?

Jeigu negalavimo priežastis nustatoma tiksliai, jis išgydomas visam laikui, tačiau su viena sąlyga: pacientas turi norėti pasikeisti ir aktyviai dalyvauti gydymo procese. Nuo to labai priklauso ir gydymo trukmė. Taip yra todėl, kad gydytojas iš esmės parodo tik kelią, kurį reikės nueiti, bet eiti reikės pačiam žmogui.

Daug problemų kyla, kai žmogus nesupranta, kas su juo darosi ir ką daryti. Pavyzdžiui, panikos priepuolius labai efektyviai slopina dėmesio telkimas į kvėpavimą arba raumenų atpalaidavimą - tačiau tai reikia žinoti iš anksto. Kūno psichoterapija bando nuo gydymo pereiti prie sveikatinimo - aukštesnės pakopos, kai žmogus nori ir moka naudotis savo kūnu. Gydytojo užduotis - išmokyti mąstymą ir požiūrį į problemą. Tada žmogus tampa savo gyvenimo šeimininku.

Taikomoji kineziologija labai padeda tais atvejais, kai pacientas ateina jau viską išbandęs, nusivylęs ir nenusiteikęs gilintis į save. Vien pokalbiu išsiaiškinti priežastis gali būti sudėtinga, tuo tarpu taikomoji kineziologija leidžia prieiti iš kitos pusės: testuojant raumenis, galima nustatyti, kuris organas silpnesnis ir sudaryti tyrimų ir gydymo planą. Be to, pagal raumenų reakcijas galima nustatyti ir susijusias psichologines problemas.

Kitas atvejis, kai šis metodas efektyvus - kai tėvai atveda mažus vaikus, kurie patys savyje dar nesusigaudo ir nesugeba išreikšti minčių. Pavyzdžiui, buvo atvejis, kai mama atvedė 9 metų mergaitę, kuri namuose nuolat „ožiuodavosi", verkdavo. Neurologas gydymą pradėtų nuo nervų, tuo tarpu pokalbis su kūnu atskleidė, kad vaikas jautėsi nesuprastas ir pasąmoningai tam priešinosi. Apskritai vaikų ligos dažnai būna reakcija į tėvų santykius. Pavyzdžiui, pilvo diegliai gali kamuoti dėl barnių šeimoje.

Kaip plačiai naudojama taikomoji kineziologija šiuolaikinėje medicinoje?

Kadangi tai yra diagnostikos įrankis, jį visame pasaulyje naudoja įvairių sričių specialistai: ortopedai, neurochirurgai, dietologai, psichoterapeutai taip gali greičiau nustatyti negalavimų priežastis, sudaryti individualią gydymo programą, parinkti pacientui tinkamiausią preparatą. Lietuvoje taip pat yra gydytojų, kurie šioje srityje tobulėja, vyksta seminarai Vilniuje ir Kaune, į kuriuos atvažiuoja užsienio specialistai.

Šiuolaikinė medicina yra susiskaidžiusi į daugybę šakų atskiroms ligoms gydyti. Taikomoji kineziologija - dalis holistinės medicinos filosofijos, kurioje žmogus suprantamas ir gydomas kaip visuma.

Ačiū už pokalbį.

Tomas Knabikas