Vaistinis valerijonas

• 
• 

Daugiametis valerijoninių šeimos žolinis augalas, užaugantis iki 2 metrų aukščio. Auga upių ir ežerų pakrantėse, drėgnose pievose, pamiškėse. Vaistinių savybių daugiausiai turi augalo šaknis, kurio pagrindinis šakniastiebis vertikalus apie 2 centimetrų storio ir 2-4 centimetrų ilgio, turi daugybę sultingų iki 25 centimetrų ilgio šaknų. Žydi baltais arba rausvais žiedeliais birželio - rugsėjo mėnesiais.

Šaknyse yra 0,5-2 eterinio aliejaus, susidedančio iš valerijono rūgšties, borneolio, izovalerijono rūgšties ir kitų medžiagų. Valerijonas veikia raminamai ir atpalaiduoja raumenų spazmus. Slopina signalų perdavimą smegenyse.

Vaistinio valerijono auginimas

Valerijonus vaistinėms reikmėms daug paprasčiau užsiauginti nei rinkti augančius gamtoje, tuo labiau, kad tai nėra labai sudėtinga. Iš 1 ha galima prikasti 1,5-5 t šaknų. Šie augalai mėgsta lengvo priemolio ir kalkintas durpines dirvas. Žemė turėtų būti paruošta giliai, gerai išrinktos daugiamečių piktžolių šaknys. Dirva ruošiama iš anksto, pirmas gilus arimas daromas rudenį. Geresnis derlius bus gautas papildomai rudenį patręšiant durpių - mėšlo pūdiniu (15-20 t/ha), superfosfatu 250-300 kg/ha, kalio druska (150-220 kg/ha). Piktžolėms išdygus dirva akėjama. Antrasis tręšimas ir gilus arimas atliekamas liepos mėnesio antrojoje pusėje. Sėkloms sudygus ar daigams prigijus išbarstoma amonio salietra 150-200 kg/ha.

Valerijonas sėjamas rugsėjo pabaigoje - spalio pradžioje, pavasarį sėjant būtina stratifikuoti. Sėkla įterpiama 1 - 1,5 centrimetro gylyje. Sėklos norma - 7-10 kg/ha. Daigai išsodinami rugpjūčio antrojoje pusėje, daiginimui skiriamas 5-6 arų plotas vienam hektarui. 
Sėjant valerijoną daigams, patartina dar įterpti ir komposto (2-4 kg/m2). Sėjama į 1,5-2 cm gylio griovelius, tarp kurių paliekamas 15-20 cm atstumas.
Į nuolatinę vietą sodinama eilėmis su 60 cm tarpais ir 30 cm atstumu tarp augalų.

Siekiant gauti didesnį valerijonų derlių, turi būti šalinami žiedstiebiai, pirmą kartą tai daroma gegužės pabaigoje. Stiebai laužomi 3-4 kartus per vasarą. Nelaužant stiebų derlius būna 2-3 kartus mažesnis.

Valerijono šaknų paruošimas

Valerijono šaknys kasamos vėlai rudenį. Iškasti šakniastiebiai nuvalomi, nuplaunami ir kelias dienas vytinami pavėsyje. Tolimesnis apdorojimas vyksta džiovinant šiltoje patalpoje, džiovykloje iki 35-40 laipsnių siekiančioje temperatūroje. Iš 100 kg žalių šaknų gaunama 32-36 kilogramai sausų. 
Teisingai išdžiovintos šaknies paviršius būna rudas arba šviesiai rusvas, vidus - baltas arba balsvas.

Valerijono vaistinės savybės

Valerijonas naudojamas nuo nemigos, sumažinti centrinės nervų sistemos jautrumui, esant skydliaukės hiperfunkcijai.

Nervams nuraminti du valgomi šaukštai valerijono užplikomi dviem stiklinėmis verdančio vandens, palaikoma apie 20 minučių ir perkošiama. Geriama iš ryto ir nakčiai po pusę stiklinės.

Valerijonas nenaudotinas susilpnėjus skydliaukės funkcijai, esant padidintam centrinės smegenų žievės slopinimui, sumažėjus jautrumui dirgikliams. Kartais nevartojama sumažėjus kraujo spaudimui ir sumažėjus raumenų tonusui. Nerekomenduojama nėščiosioms. Dėl slopinamojo poveikio patartina nevairuoti 2 valandas po preparatų su valerijonu vartojimo.

Laisvalaikio gido Anonsas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.