Maršrutas automobiliu Panemune į Rusnę

• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 

Ne paslaptis, kad firmos gimtadienis yra rimtas sveikatos išbandymas. Jei sukaktis dviženklė, tenka ieškoti originalesnių būdų: ne šiaip - vaišių stalas ar kavinė ir ne šiaip - piknikas ar kelionė. Aišku šis maršrutas puikiai tiks ir kelionei automobiliu.

Tąkart sumąstėme pasimėgauti Lietuva, juk ir patarlė byloja „visur gerai, o namie geriausia." Tačiau dažnas tų namų gerai nepažįsta. Girdėjau, jog krepšininkai užsieniečiai po čempionato žagčiojo iš nuostabos, matydami mūsų ežerus, miškus, Kuršių Neriją...

Mums patraukli pasirodė Rusnė, vieta, kuri dažnam asocijuojasi su nepaliaujamais vandens išsiliejimais, paplūdusiais keliais, iki pusės apsemtais namais ir žmonių evakuacijomis. Iš tolimiausių Lietuvos kampelių atvykti masina žuvis. Pabuvoję Rusnėje, tyliai tarpusavyje šnekasi, kad čia rūkyta žuvis visai ne tokia, kokią parduoda pajūryje. Tegu kurortų poilsiautojai aną ir valgo.

Sodybų ir viešbučių žemėlapis įmonės renginiui. Kainos ir laisvų vietų patikra, saugi rezervacija

Itin užtikrintai ir patikimai su mumis telefonu kalbėjo sodybos „Skirvytėlė" savininkas p. Vaclovas. Gyvenimo sąlygos „nupieštos" gražiai, bet kas ten žino... patikrinsim! Link ten ir išsiruošėme. Dviejų dienų išvyka su viena nakvyne.

Taigi, turime du atskaitos taškus: Vilnius - Rusnė. Reikia autobuso. Po neilgų paieškų maloniai sutiko padėti (ir už žmonišką kainą) UAB "Autotransa". Išsinuomojome 16-kos vietų mikroautobusą su vairuotoju(vėliau pademonstravusiu dar ir gido žinias).

Kaunas neišvengiamas, todėl nutarėme teisingai jį išnaudoti. Kokia išvyka be gero maisto? Žinojome, kad gerą vardą Kaune turi restoranas „Medžiotojų užeiga", esantis tiesiog šalia Rotušės. Pas juos internetu užsisakėme 7 kg marinuotų šašlykų ir nemažai vieno kąsnio užkandžių.

Kvaila būtų keliauti visų nuzulinta autostrada Kaunas - Klaipėda, todėl vienareikšmiškai rinkomės Panemunės kelią, daug kartų išgirtą, daug kur aprašytą, bet taip ir nelankytą.

Bet kokiai kolektyvinei kelionei reikalingas griežtas vadovas, kitaip gresia visiškas situacijos nevaldymas, vairuotojui ir kitiems blaiviems asmenims kelionė gali būti sugadinta. Dėl šito reikėtų susitarti iš anksto.

9-tą ryto iš Vilniaus Naujamiesčio išvykstame .

Atkarpa Vilnius - Kaunas ištirpo gana greit, bet ne taip greit, kaip grįžtant atgal. Čia sustoti nebuvo ko. Šeštadienio rytas Kaune gana ramus, todėl pasiekti senamiestį buvo paprasta, prie Rotušės šurmuliavo tik vestuvininkai. „Medžiotojų užeigoje" atsiėmėm iš anksto užsakytą maistą, estetiškai supakuotą ir patogų vežtis.

Juokinga, bet į Panemunės kelią ne iškart pavyko įsukti, teko "sudeginti" apie 10 km, kol radome teisingą kryptį. Vairuotojai, niekada neklausykite visažinančių keleivių!

Taigi, pirmoji pažintinė stotelė - Raudondvario dvaras arba kitaip - architektūrinis ansamblis, įspūdingiausia oranžerija.

Neilgai trukus antrasis sustojimas - Seredžiaus miestelis ir įspūdingas Palemono piliakalnis. Kažkas iš mūsų žinojo miestelio vardo kilmę: atseit trečiadieniais (sreda rus.) čia vykdavo turgus. Mums gi svarbu buvo pamiklinti kojas ir užsiropšti ant kalno. Atodanga Nemuno link išties įspūdinga, galima buvo įsivaizduoti senovės kovas dėl šios aukštumos ar pasijusti Napoleonu, žvilgsniu matuojantį Lietuvą tiek į rytus, tiek į vakarus.

Raudonės pilis. Mums vis linksmiau. Ir architektūra ryškesnė, ir plytos raudonesnės. Parkas šalimais gražus, galima po čežančius lapus pabraidyti, galima ir už medžio pasislėpti.

Dar viena įspūdinga vieta - Sudargo piliakalniai. Tai kelių piliakalnių kompleksas ant stataus skardžio virš Nemuno. Čia mums taip patiko, jog nutarėme trumpam apsistoti ir užkąsti, nepaisydami stipraus vėjo, negailestingai taršančio merginų plaukus, neleidžiančio iš rankų paleisti nei sumuštinio, nei stiklinės. Bet paskendę euforijoje!

Mūsų vairuotojas pasisiūlė ir nuvežė parodyti Rambyno kalną. Mes maloniai sutikome. "Rambyno"sūrį žinome, o kalno ne.

Štai ir Rusnė! Tas nuostabus, moterišku vardu, miestelis. Regis, taip greit atvykome. STOP, juk reikia žuvies. Vairuotojas žinojo, į kurį kiemą užsukti. Paėmėme negailėdami. Paskui vienas posūkis, kitas ir mes jau Skirvytėlės sodyboje. Mus pasitinka žilstelėjęs, malonios išvaizdos vyras, sodybos šeimininkas. Supratau, kad viskas bus gerai.

Saulė pro debesis tik kyšt, vaizdas visu gražumu. Atrodo, nieko netrūksta. Svečių namas su pirtimi atskirai (kad šeimininkams netrukdytų), tvenkinys, sūpynės, sodas, terasa su židiniu, kubilas, upė iškart už namų.

Vakarėlis tęsiasi. Susipažinę su aplinka, puolėme taršyti karšto rūkymo žuvis.

Paskui sekė pirties malonumai, tvenkinio gaiva ir, aišku, KUBILAS. Reikia pagirti šeimininką, kokybiškas įrenginys, šilumą laiko gerai, dar ir ryte vanduo buvo šiltas.

NAKTIS. Kam rami, kam nerami.

Pabudome visi. Tie, kas kėlėsi anksčiau, galėjo pasigrožeti šio krašto rytmečiu. Sodybos užnugaryje, palei upę, nutiesta pėsčiųjų gatvelė, tuo pačiu pavadinimu „Skirvytėlės". Į vieną pusę - Rusnė, į kitą - beždžionių tiltas. Šeimininkas pasakojo, kad visai neseniai tiltas buvo nugriuvęs į upę, gerai, kad žmonių nepasitaikė, bet dabar jau rimtai sutvirtintas ir baimintis nėra ko. Vis tik aš suabejojau ir, įpusėjęs tiltą, grįžau atgal, maža ką... Abstinencija kitą dieną drąsos nesuteikia.

Štai pasivaikščioti buvo tikras malonumas. Pakeliui sutiktos sodybos - visos skirtingos ir tuo pačiu panašios. Jas vienija bendros išgyvenimo sąlygos. Sunku patikėti, bet pavasarį čia būna viskas sukaustyta ledų. Anot šeimininko, naktį negali užmigt, taip traška slinkdami ledai, šluodami nuo kelio viską, kas pasitaiko. O kai užlieja, tai tik keli laipteliai lieka iki kiemo aikštelės.

Įdienojus nutariau įdėmiau pasižvalgyti po kambarius, kuriuose mes miegojome. Tvarkinga, jauku, sanitariniai mazgai šiuolaikiški. Pobūvių salė, virtuvėlė su visa įranga, priepirtis, erdvus dušas, pirtis. Nuteikė maloniai. Vadinas, ilsėjomės geromis sąlygomis.

Toks mielas rytinis akcentas. Mūsų gerasis šeimininkas Vaclovas pavaišino savo pagauta ir sumarinuota saliava. Ragavome visi. Švelnus ir neįkyrus aromatas buvo kaip tik mums.

Mūsų programoje buvo numatytas dar vienas objektas. Grįžtant turėjome užsukti į vyndario vyno degustuoti, deja, šeimininkas buvo apie mus pamiršęs!!! Gražu.

Teko keisti planus ir mes dar kurį laiką pasilikome ten, kur buvę.

ŽUVIENĖ - štai, kur išsigelbėjimas! Su dideliu entuziazmu ėmėmės šito reikalo. Kas gaudė žuvį, kas ją dorojo, kas pjaustė daržoves, kas kūrė ugnį ir kas prižiūrėjo...

Taigi, "gyvas" receptas. Židinyje, puode, užverdamas vanduo, sumetamos pjaustytos daržovės (svogūnai, žalumynai, morkos, bulvės), tuomet kiek paverdama ir tik tada sudedame beveik nesmulkintą, bet išskrostą žuvį. Sauja druskos, vienas saldžiarūgštis obuolys. Verdame iki pusvalandžio. Vandens neturi būti per daug, kuo skysčiau, tuo mažiau skonio. Reikia "iš akies" normuoti, kad sumetus tirščius, vanduo juos apsemtų nedaug.

Kad ir kaip būtų gera toli nuo namų, visados tenka grįžti. O grįžti tuščiomis - tiesiog negražu. Todėl mes vėl sukame į Rusnę, vėl susirandame tą kiemą, kur skaniausios žuvys. Esame kiek pavargę, bet linksmi ir ypatingai smalsūs. Prašome šeimininko pademonstruoti savo rūkyklas.

Karšto rūkymo spintos, šalto rūkymo, džiovinimo...

.

Apsirūpinę lauktuvėmis, galų gale patraukėme namo. Daugelis žino, kaip greitai grįžtama net iš labai ilgos kelionės, svarbu palaikyti tinkamą dvasią. Suvartojome visus maisto likučius, ypač skanūs buvo vakarykščiai šašlykai („Medžiotojų užeigos" marinato receptas tikrai originalus, o ir mėsa ypatinga).

Grįžom į Vilnių 20-tą valandą vakare, kaip ir planavome. Visi įspūdžių prisiragavę ir sveiki.

Teksto ir nuotraukų autorius Hermis Preikštas

Petraitis

Kiek kainuotų sodyba su pirtimi ir kubilu 2 parom Naujiesiems? Ačiū, tikiuosi greito atsakymo.

2011-10-05 20:12

Astras
Straipsnio vertinimas: 10

Petraiti, dėl kainų kreipkitės į šeimininką http://www.skirvytele.lt/page.php?6

2011-10-06 09:34

Žalia_pieva
Straipsnio vertinimas: 10

Ne vienoje sodyboje teko švęsti, bet ši įstrigo, visų pirma, šeimininko maloniu, šiltu priėmimu visą buvimo ten laiką (patikėkite, daugelyje nuomotų sodybų šeimininkai itin malonūs tik tol, kol atsiskaitote, o paskui šmirinėja aplink, laukdami, kad greičiau išvyktumėte ir tfu tfu kokios žolės nesutryptumėte ar stiklinės nesudaužytumėte). Antra - skoninga sodyba tiek iš išorės, tiek viduje, tiek aplinka. Geriausias įvertinimas - nesinori iš ten išvažiuoti!

2011-10-06 12:47

sergejus
Straipsnio vertinimas: 10

Dar didelis privalumas Pakalnės upės artumas - super dalykas. Ir žvejoji ir dalyvauji su kolektyvu. Žvejybos vieta apie 30 metrų nuo stalo. Prie sodybos prieplauka, didelio gylio ( apie 5 - 6 m) duobė. Salačiukai šokinėja visą dieną kaip išprotėję. MAtosi, kad vieta žvejybai gera, nes pastoviai sukinėjasi vietiniai su meškerėmis.

2011-10-07 15:58