Tunisas lyg paslaptingas mėnulis
2012-09-27 11:24
Peržiūros : 513
Spausdinti
Tunise buvau 2005 metais, dar tada, kai šalis buvo rami, taiki ir svetinga. Ir rodės, kad niekas negali sudrumsti išorinės ramybės. O viduj kunkuliavo. Revoliucijos, karai visada pakeičia šalies veidą. Pasikeičia žmonės, miestų ir gamtos peizažas.
Būtų įdomu vėl nuvykti tenai ir pamatyti Tunisą jau kitu laiku ir kitomis akimis (tuomet mano fotografijos buvo daugiau turistinės).
Praėjo nemažai laiko ir dauguma istorinių faktų išsitrynė iš atminties, tačiau įspūdžiai ir fotografijos lieka visiems laikams.
Tunisas tikrai labai įdomi šalis. Apvažiavau jį visą, bet papasakosiu apie kelis išskirtinius regionus - Matmatą (Mėnulio kalnai), Sacharos dykumą, Atlaso kalnuose esančią Čebikos kalnų oazę. Taip pat didelį įspūdį paliko istoriniai romėnų palikimo miestai El Džemas, Duga ir Sbeitla, kuriame yra senovės romėnų miestas Sufetula.
Atskridę ir pailsėję viename didžiausių kurortų Suse, kelionę tęsėme į sostinę Tunisą, gražųjį miestelį prie jūros Sidi Abou Said, Kartaginą, buvusį didžiausią pūnų ir romėnų miestą. O toliau traukėme į šalies gilumą. Autobusas mus atveža į geriausiai išlikusį antikinį romėnų miestą Dugą. Beje, jį įkūrė berberai. Dabar jis įtrauktas į UNESKO paveldo sąrašą. Įsikūręs ant aukštos kalvos, nors, kiek pamenu, ten kelios kalvos yra. Dar ne visa teritorija kasinėta. Teritorija įspūdingo dydžio. Didžiulis teatras su gerai išlikusia kolonada. Saturno ir Juno šventyklos.


Nuo teatro matosi Kapitolijus su Jupiterio šventykla. Pro arką nuo Jupiterio šventyklos akmenimis grįstu keliu būdavo galima nukeliaut iki Kartaginos.

Išlikusios didžiulių termų liekanos su išlikusia požemine šildymo sistema.

Duga buvo modernus miestas, jie turėjo ir viešuosius tualetus. Užeina į tokią tupyklą, susėda ratu, ant „klozetų" ir diskutuoja gėrėdamiesi nuostabiu peizažu.

Gerokai sukaitę, pasisėmę istorinių žinių, patraukėme link ketvirto švenčiausio musulmonų miesto Kairuano. Šiame mieste yra didžioji Okba Ibn Ibn Afa mečetė, pastatyta naudojant senųjų romėnų miestų akmenis, o puošybai panaudotos kolonos. Pabrėžčiau, kad Tuniso mečetės yra kvadrato formos, o ne apvalios, kaip, pavyzdžiui, Turkijoj. Bet mūsų tikslas pakliūti į „Mėnulį". Taip, kad važiuojam toliau nuo jūros.
Tuniso pietuose prasideda smėlynai, o smėlynuose įkurtos oazės. Pasigrožim egzotiška augmenija ir važiuojame į dar egzotiškesnį Matmatos regioną. Tai pietinė Tuniso dalis, jau visai netoli Sacharos dykuma, bet iki jos važiuojame vėjų nugairintais „Mėnulio" kalnais. Jie tokie keisti, pilkšvai rusvos spalvos, išraižyti keistomis juostomis. Augmenijos beveik nėra, tik kur ne kur - vienišas išdžiūvęs krūmokšnis ar pakelės palmė. Čia labai karšta ir gyvenamų vietų beveik nėra. Vietiniai gyventojai berberai trigloditai gyvena urvuose. Berberų būsto įėjimo sienos išpaišytos rankų plaštakomis - tai laimę nešantys ženklai. Berberų būsto viduje visai jauku, praėjęs per vieną kambarį, patenki į vidinį kiemą, iš kurio gali eiti į kitus kambarius, yra elektra. Daiktų daug nėra, o ir tie rakandai panašūs į mūsiškius kaime naudojamus - pinti, moliniai, mediniai.




Matosi kalnuose lyg balti namukai, tai mauzoliejai (arab. Maraba) Juose palaidoti šventieji (arab. Sidi). Nors Tunisas musulmoniška šalis, tačiau šiose kalnų vietovėse garbinami šventieji. Ir čia kiekviena šeima turi atskiras savo kapinaites. 100 km. iki Duzo. Aplink laukinė gamta, jautiesi tikrai kaip mėnulyje. Tik vėjas pusto ant kelio smėlį. Automobilių tikrai nedaug. Pasirodo spygliuoti krūmeliai, kuriuos mėgsta kupranugariai. Dykumos prieigos.

Sacharos dykuma tokia tapo po klimato pasikeitimo, prieš daug metų čia buvo žalia. Sachara Afriką skiria į dvi dalis - arabišką ir juodąją. Sacharos dykumoje smėlis sudaro tik 10% (Alžyre, Tunise ir Libijoje), Egipte yra akmeningoji dykuma. Tunisas tarp turistų garsus „Dykumų rožėmis". Jos atsiranda ten, kur yra šiek tiek vandens, ten jos kristalizuojasi. Vaizdai keičia vaizdus ir štai jau Duzas - vartai į Sacharą. Tai taip pat miestas oazė. Mus pasitinka begalė datulinių palmių, apdengtų maišais nuo lietaus. Lietus didžiausias datulių derliaus priešas. Tunise datulių augintojai jas tik augina, o supirkėjai atvažiuoja patys, jas nusirenka ir išsiveža. Iki 1970 m. čia nebuvo net kelių ir tik vienas viešbutis. Dabar yra puikūs viešbučiai su baseinais, pramogom, skaniais valgiais. Truputį pailsėję išvažiuojame pramogauti. Kupranugariai su vedliais laukė, kol mes pasipuošime tradiciniais apdarais ir bandysime pasislėpti nuo pustomo smėlio. Pagaliau pamačiau tikrą dykumą ir atsisėdau ant kupranugario. Keistas jausmas. Pradžioje bandai susitapatinti su gyvūnu, prisiderinti prie jo lingavimo. Taip ir toliau linguodami su kupranugariais patraukėme per Sacharą saulės palydėti.




Vakarėjančios dykumos, nesibaigiantys barchanai. Ir nuo bet kokio vėjelio dvelksmo nešamas be galo smulkus smėlis lenda į akis, nosį, burną, fotoaparatą. Iškart galiu patarti tiems, kas ruošiasi į smėlynus su fotoaparatu - dėkite fotoaparatą į povandeninį dėklą arba taip apvyniokite ir apklijuokite, kad neliktų jokio tarpelio, nes smėlis sugeba visur prasiskverbti ir pridaro daug bėdos. O saulėlydis Sacharos dykumoje nuostabus. Begalinė ramybė ir įspūdžiai užlieja iki pat širdies gelmių.

Iš ankstyvo ryto mūsų pramogos tęsiasi. Kėlėmės 4 val. ryto. Kelias vedė per Chott El Jerid druskos ežerą. Įspūdingas peizažas. Aplink - rusvos druskos kalnai, kai kur tyvuliuoja spalvoti ežerėliai: rausvi, žalsvi, melsvi, priklausomai nuo vandenyje esančių mineralų. Saulė tekėjo virš druskos kalnų. Tokius vaizdus verta pamatyti. Man vėl atrodė, kad esame mėnulyje.


Po to judame link Tozeuro. Norėčiau papasakoti, kad tik įvažiavus į Tozeur, pačiame dykumos viduryje mus užpuolė tokia liūtis, kokia pasitaiko gal pora kartų per metus. Bet dangus pradėjo niauktis ir užėjo baisi liūtis. Taip kad kitas dvi dienas matėme liūties pasekmes. Ir man ši liūtis pridarė nuostolių, vanduo pakliuvo į fotoaparatą ir jis perdegė. Buvo baisiai liūdna. Todėl šiame reportaže panaudoju toliau draugės darytas nuotraukas. O aš į rankas gavau kamerą, nes nemoku vaikščioti tuščiomis rankomis. Pramogos tęsėsi toliau. Atvažiavę į Tozeurą persėdome į džipus ir išvažiavome pasivažinėti smėlynais. Prieš tai visa grupė pasirinko sau po patinkantį vairuotoją su džipu ir pirmyn per šlapią purvą. Pasivažinėjimas buvo sudėtingas.


Lietus vis dar krapnojo, o visureigiai klimpo į dykumos smėlį. Per balas purvinais ratais traukėme tolyn. Profesionalūs vairuotojai vis dėlto užsiropštė ant didžiosios kopos. Fantastiškas jausmas, kai pasikabini ratais už kopos keteros ir matai tik dangų. Paskui kalniukais, kaip kosminiai ateiviai, nusileidome tiesiai į „Žvaigždžių karų" miestelį. Būstai, kosminiai laivai... Filmavimo grupė viską paliko. Gražu. Dar viena kosminė stotis.



Toliau lenktynės džipais su pasikratymais. Viešbutis, poilsis, pietūs. Tada dar arkliukais kinkytom bričkom važiavom link oazės, kur žalia, žalia ir daug vaisių, ir atrodo, lyg kitam pasauly esi. Derlių čia nuima du kartus per metus, rugpjūtį ir gruodį. Vakare - tradicinė tunisietiška vakaronė.




Ankstyvą rytą vėl sėdame į savo visureigius (mat su jais toliau keliavome dvi dienas) ir iš dykumos važiuojam į kalnus saulės pasitikt. Čebikos kalnų oazė. Nuostabaus grožio rausvo atspalvio kalnai su tarpekliuose augančiomis palmėmis ir tekančiu upeliu. Po liūties perėjos buvo užverstos. Ištvino upė, paplovė kalnų kelius. Teko pasivaikščioti tik kalnų keterom.


Toliau lėkėm jau Atlaso kalnų serpantinais vis aukštyn ir aukštyn. Pakeliui sustojus pasigrožėti kalnų peizažu, galima buvo ir su sakalais nusifotografuoti, ir kailių nusipirkti. Kalnų peizažai nerealūs, vėjas toks stiprus, kad net supa džipą. Gerai, kad čia kalnų keliai aptverti nedidele akmenų tvorele. Vėl pilką peizažą keičia žaliasis. Artėja Tamerza kalnų oazė. Bevandenė upė, vakar lijo ir jau pilna vandens. Įspūdingas kanjonas, krioklys ir žaluma - tai atgaiva sielai.



Net negali suvokti, kaip tokioje nedidelėje teritorijoje tiek skirtingų peizažų, nuo dykumos iki vos ne atogrąžų miškų...
Linkėčiau visiems pakeliauti po paslaptingąjį Tunisą.
Saulė Prušinskaitė
Nuotraukos Saulės Prušinskaitės ir Drąsos Lenktytės
Laisvalaikio gido anonsas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.