Kuba - Karibų jūros perlas

• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 

Valstybė, esanti Karibų jūroje, sudaryta iš Kubos, Chuventudo ir dar 4195 mažų salelių. Ją skalauja Floridos, Jukatano ir Priešvėjinis sąsiauriai, Karibų jūra. Šalies plotas – 110,8 tūkst. km2, sostinė – Havana. Klimatas tropinis pasatinis, turistinis sezonas tęsiasi beveik ištisus metus.
Gyventojų yra apie 11 mln. Dauguma – išeiviai iš Ispanijos, 30 proc. – negrai, mulatai, metisai. Yra nemaža kinų kolonija. Oficiali kalba ispanų, bet vartojama anglų ir prancūzų.
Nepaisant politinių kataklizmų, Kuba vis dar lieka vienu dažniausiai turistų lankomų Karibų jūros kurortų. Jos šiltas klimatas ir puiki jūra kasmet pritraukia šimtus tūkstančių turistų.


Kubos politinė santvarka

Kuba yra socialistinė valstybė, parlamentinė respublika, kurioje valdžios monopolis yra komunistų partijos rankose (kitos partijos pagal konstituciją yra nelegalios). Šalį nuo 1959 metų valdo Fidelis Kastro, pradžioje kaip premjeras, o nuo 1976 metų – kaip valstybės ir Ministrų tarybų prezidentas. Jis yra ir komunistų partijos pirmasis sekretorius, ir karo pajėgų vadas.

Kubos valiuta

Piniginis vienetas – Kubos pesas, lygus 100 sentavų. Iš turistų visur priimami JAV doleriai, todėl reiktų turėti smulkių kupiūrų. Grąžą gali atiduoti vadinamaisiais konvertuojamaisiais pesais, kurie prilyginti doleriui. Šis naujas Kubos piniginis vienetas neturi nieko bendro su senaisiais pesais. Nuo "medinių" pesų juos skiria užrašas "convertible" (konvertuojamas). Juos išduoda smulkiomis 1, 5 ar 10 pesų kupiūromis. Senojo Kubos peso ir dolerio santykis – 1:25. Konvertuojamieji metaliniai pinigai taip pat prilyginti JAV metaliniams centams. Grąžą galima gauti ir vienais, ir kitais. Kuboje priimamos atsiskaitymui pagrindinės kreditinės kortelės VISA, MASTER, DINNER`s CLUB, tačiau verčiau turėti grynųjų, nes bankinė sistema ne visada veikia. Atsiskaitymui nepriimamos bet kokios JAV bankų išduotos kortelės.

Turizmas. Bendroji informacija

Sanitarinės taisyklės

Atvykstantieji iš šalių, kur pasitaiko geltonosios karštinės ir choleros atvejų, turi pateikti Tarptautinį skiepijimosi sertifikatą. Draudžiama įvežti gyvūninės ir augalinės kilmės produktų. Turint atitinkamus sanitarinius dokumentus galima įsivežti naminius gyvūnėlius.

Muitinės taisyklės

Turistams nereikia pildyti muitinės deklaracijos. Į Kubą draudžiama įvežti narkotikus ir pornografiją. Taip pat draudžiama įsivežti Kubos piniginių vienetų, išskyrus tuos atvejus, kai turistai atvyksta iš šalies, su kuria Kuba yra pasirašiusi atitinkamas sutartis. Draudžiama įsivežti šaunamųjų ginklų, išskyrus atvejus, kai turistai atsiveža šautuvus sportinei medžioklei, atvyksta į šalį tuo tikslu ir turi iš anksto gautą leidimą. Jei turistas parduotuvėje įsigyja ilgo naudojimo daiktų arba vertybių, būtinai turėtų pasiimti čekį, kad jį galėtų pateikti išvykdamas iš šalies. Iš šalies draudžiama išvežti daiktus, kurie yra nacionalinis turtas, brangiuosius metalus, jūros kriaukles, senovinius dirbinius ir kai kurias gyvūnų ir augalų rūšis. Asmeniniai turistų daiktai paprastai netikrinami.

Paštas

Pašto skyriai yra visuose pagrindiniuose viešbučiuose ir visuose turistiniuose rajonuose. Atvykėliai gali naudotis vietos pašto paslaugomis.

Kubos transportas

Daugelis po miestą važinėja dviračiais. Jei dviratį nuomositės viešbutyje, jo nuomos valanda kainuos 1 JAV dolerį (apie 2,7 Lt), jei nuomositės iš vietinio asmens, už tą pačią sumą dviratį galima išsinuomoti visai dienai. Palikti dviračio gatvėje negalima. Juos vertėtų palikti dviračių stovėjimo aikštelėse ir sumokėti už tai 1–2 pesus. Jei važinėjant dviračiu kas nors suges, visada galima kreiptis į dviračių taisyklas.

Automobilių nuoma Kuboje

Užsieniečiui automobilis Kuboje tikrai praverstų. Yra kelios bendrovės, kurios užsiima automobilių nuoma, bet šis malonumas ne iš pigiųjų (nuo 60 JAV dolerių diena (apie 160 Lt)). Su benzinu problemų nėra, bet kolonėlių čia pasitaiko rečiau, negu esame įpratę matyti. Už Havanos ribų galima nusipirkti benzino po 0,5 JAV dolerio (maždaug 1,3 Lt) už litrą, bet reikia būti atidiems, nes vietos gyventojai gali jį būti atskiedę asilo šlapimu. Be to, prieš nuomojantis mašiną vertėtų ją apžiūrėti ir visus rastus defektus pažymėti sutartyje. Jei kelionės maršrutas eis per blogus kelius, imti reikia tik džipą. Kuboje naudojami skirtingos spalvos mašinų numeriai: geltoni rodo, kad automobilis privatus, juodi – diplomatinis, rudi – nuomojamas ir pan. Havanoje daug policijos, bet diplomatų ir turistų mašinų ji neliečia, net padarius aiškų nusižengimą. Dar daugiau, mašinos su tokiais numeriais naudojasi atitinkamomis lengvatomis – jos gali važiuoti pro remontuojamus tiltus ar tunelius, stovėti draudžiamose vietose ir pan.

Kubos šventės

1990 metais dėl sunkios ekonominės padėties karnavalai Havanoje, Santjago de Kuboje ir Varadere buvo atšaukti, bet šiuo metu Havanoje juos mėginama atgaivinti. Jie turėtų vykti po atviru dangumi penktadieniais, šeštadieniais ir sekmadieniais visą vasario mėnesį. Kamagnejanos kultūros dienos (Jornadas de la Cultura Camagneyana) planuojamos vasario pradžioje, Havanos tarptautinis džiazo festivalis vyktas taip pat vasarį, bet kas dveji metai. Balandį vyksta Kultūros savaitė (Semana de la Cultura) Barakojoje ir elektrinės akustinės muzikos festivaliai Varadere.
Pirmąją gegužės savaitę Olguinjoje vyksta Gegužės liaudies šventė (Romeria de Mayo). Birželio pabaigoje Trinidade vyksta šventojo Chuano šventė (Fiestas Sanjuaneras). Karibų kultūros šventė – birželį arba liepą. Spalio mėnesį – 10 dienų Havanos šiuolaikinės muzikos festivalis. Spalio pabaigoje Trinidade – Trinitarijos kultūros savaitė (Semana de la Cultura Trinitaria). Kasmet gruodį Havanoje vyksta tarptautinė Lotynų Amerikos filmų savaitė.

Nacionalinės Kubos šventės

Sausio 1 d. – Išsivadavimo diena,
Gegužės 1 d. – Darbo diena,
Liepos 25, 26 ir 27 d. – Nacionalinio sukilimo šventė,
Spalio 10 d. – Kubos kultūros diena,
Beje, reiktų nepamiršti, kad Kalėdos Kuboje – darbo diena.


Dar kelios smulkmenos

Paprastai turistai apsistoja viešbučiuose, bet yra ir pigesnis variantas: tai privatūs namai arba "particular". Rekomenduotina žinoti, kur tai padaryti ir bent šiek tiek mokėti ispanų kalbą, nes angliškai moka retas eilinis kubietis. Galima rasti "particular" miesto centre už 20 JAV dolerių per parą (maždaug 50 Lt), su visais patogumais, o maitinimosi klausimą galima išspręsti sutarus su šeimininkais, kad už pusryčius bus mokami 3–5 JAV doleriai (8–13 Lt), o už vakarienę 8–12 JAV dolerių (apie 20–40Lt). Gyvenimas viešbutyje bus 1,5–3 kartus brangesnis.

Suvenyrų ir romo kainos labai žemos, tačiau ekskursijų, lyginant su Turkijos ir Egipto kainomis, labai didelės. Paguodžia tai, kad ekskursijos to vertos.

Ekskursijų metu negalima fotografuoti karinės technikos, kariškių, pramonės objektų. Vietiniai gyventojai labai mėgsta fotografuotis, tačiau reikia atsiklausti jų leidimo. Daugumoje vietų elektros įtampa tinkle – 110 V, 60 Hz, bet yra viešbučių, kurie turi ir 220 V įtampą. Viešieji tualetai mokami.

Poilsis Kuboje - mažos paslaptys

Norint Kuboje išsinuomoti butą bet kurioje vietoje arba užsisakyti vietą restorane ar užsiimti gultą pliaže, tai padaryti galima neišeinant iš oro uosto. Turistus pasitinka ryškiai apsirengę vyrukai ir, jei kas nors mokės ispaniškai, supras, kad jie siūlo viską: cigarų, romo, kambarių, mergaičių. Tiesa, cigarai yra prastos kokybės, o romas skiestas, bet dėl nakvynės jais galima pasitikėti. Už kiekvieną svečią tarpininkas iš šeimininko gauna po 5 JAV dolerius. Informacijos biuro nėra, tad patenkintos lieka visos trys šalys.
Tiesa, galima apsistoti ir viešbutyje, bet ten kambarys kainuos tikrai ne 20 JAV dolerių. Populiariausi yra "Palas del Este" ir "Havana Libre" viešbučiai, todėl juose paprastai vietų nebūna. Galima pamėginti apsistoti "Panamerika", kurio reklaminiuose bukletuose taip pat pavaizduotas pliažas. Reklama Kuboje tikėti negalima, nes į tipišką klausimą, kur čia pliažas, atsakymas būtų maždaug toks – netoli. Dar viena "Panamerika" staigmena yra ta, kad po poros dienų kambariuose gali pasibaigti vanduo. Ir ne tik dušuose, bet ir tualete. Privačiuose butuose taip gali atsitikti dar dažniau.
Judėti poilsio metu Kuboje galima maršrutiniais autobusais, kurie iš visų gyvenviečių išvyksta tiksliai pagal grafiką. Persėsti galima didelėse sankryžose, o procesą reguliuoja oficialūs inspektoriai – "geltonieji" (Amarillo). Tiesa, kartais laukti savo eilės 40 laipsnių karštyje pasidaro per sunku, tada galima pasisamdyti privatininką, tik reikia nepamiršti, kad jis greičiausiai neturės licencijos.

Kuba – nardytojų rojus

Gėluose ir sūriuose salos vandenyse gyvena apie 900 gyvūnų ir žuvų rūšių, tarp kurių potencialiai pavojingi gali būti tik rykliai, bet susitikimai su jais ganėtinai reti. Jūros dugnas nusėtas koralais ir įvairiosiomis kriauklelėmis. Kaip buvo minėta, oficialiai jų išvežti negalima, bet, jei nepersistengsite, prisiminimą iš Kubos vandenų pasaulio parsigabenti pavyks.
Taip pat oficialiai Kuboje negalima medžioti povandeniniu šautuvu, bet visada galima pamėginti susitarti su gidu ar katerio komanda. Tiesa, geriau, kad niekas šių įnagių iki išplaukimo į jūrą nematytų.
Nardymas Kuboje dar tik pradeda vystytis. Nardymo centrų nėra daug ir jų turimos įrangos gali nepakakti, todėl rekomenduotina turėtų savo. Mėgstantiesiems nardyti naktį reiktų žinoti, kad Atlanto pakrantėje Kuboje naktį galima nardyti tik nuo kranto. Tai susiję su Floridos valstijos artumu ir dažnais mėginimais pabėgti į JAV.
Didžiulius rifus, beveik nenutraukiama grandine išsidėsčiusius palei krantus, vadina barjeriniais. Jie ypač puikiai atrodo prie šiaurinio kranto. Pagal ilgį Kubos koralinių rifų masyvas nusileidžia tik Australijos didžiajam Vandenskyros rifui, o Atlanto vandenyne jam lygių nėra (bendras ilgis apie 4 000 km). Karibų jūros pakrantėje ypač puikus nardymas Jaunimo salose ir Kiaulių įlankoje. Labai įdomi Huventudo sala – nacionalinis povandeninis parkas, kuriame išsaugoti reti gyvūnai – lamantinai.
Nardymo mėgėjai taip pat turėtų apsilankyti Varadere (140 km nuo Havanos), nes jame yra didžiausias Karibų jūros koralinis rifas, kur gausu jūros gyvūnų ir puikių vietų nardymui. Čia yra ir paskendęs laivas "Neptūnas" – ideali vieta fotografavimui, nes jis guli tik 10 m gylyje ir puikiai apšviestas. Clara Boyas rajone 20 m gylyje nardytojus traukia masyvios koralų galvos su plačiais tuneliais. Havanos šiaurėje esančioje Faro Luna yra apie 20 įdomių panirimui vietų. Daug paskendusių laivų netoli uosto. 15 metrų gylyje – 30 metrų ilgio keleivinis keltas, 35 m gylyje – buksyras. Neįprasta nardymui vieta – 1895 m. kartu su traukiniu paskendęs tiltas. Tais pačiais metais, per Ispanijos–Amerikos karą buvo nuskandintas ispanų laivas, dabar jis yra ant netoli esančių rifų.
Huanakabibeso pusiasalyje, Biosferos draustinyje veikiantis nardymo centras "Marija la Gorda" žinomas visame pasaulyje. Jo vandenys išsiskirai faunos gausa, plačiomis koralų kolonijomis ir gausybę žuvų rūšių.
Santa Lusijos kurortą, esantį 120 km nuo Kmaguėjaus, taip pat vertėtų aplankyti, nes šalimais driekiasi didžiulis koralinis rifas. Taip pat tik čia galima išvysti spektaklį, kuriame vaidina rykliai.

Kuboje yra ne vienas patrauklus regionas, bet mes apžvelgsime tik tuos, į kuriuos dažniausiai veža Lietuvos turizmo agentūros.

Pinaras del Rio

Aplankyti šalies vakaruose esančią provinciją turėtų norintieji susipažinti su Kubos gamtą, nes joje yra du UNESCO Pasauliniai biosferos parkai – Siera del Rosario ir Huanakabibeso pusiasalis. Be to, šioje provincijoje, per kurios beveik visą teritoriją driekiasi didelis Guaniguaniko kalnagūbris, yra gausu olų ir vertingų mineralinių ir gydomųjų vandenų šaltinių, gausybė lagūnų, kuriose galima žvejoti vien meškere.
Taip pat vertėtų apsilankyti Pinar del Rio mieste, kuriame išskirtinės architektūros Guašo rūmuose įsikūręs gamtos mokslų muziejus, yra Francisko Donatjeno cigarų fabrikas ir likerio gamyklą, kurioje nuo 1892 m. rankiniu būdu gamina "Guajabitą del Pinar" – savitą alkoholinį gėrimą, vieną išskirtinių šios provincijos produktų.
Nacionalinis Vinjaleso slėnio parkas, esantis Siera de los Organos kalnuose, pasižymi stačiomis kalvomis ir plokščiomis viršūnėmis. Čia tai pat yra buvusi pabėgusių vergų slaptavietė Palenke de los Simarones, Indėno urvas, Didysis šv. Tomo urvas, gydomasis šaltinis "San Vinsente" ir didžiulė priešistorinė freska, sukurta ant kalvos šlaito. Soro turi vieną didžiausių pasaulyje orchidėjų veislyną, Manantjales upės krioklį ir puikią gamtinę apžvalgos aikštelę Kastinio de las Nubes ant Loma del Fuerte kalno.

Havana (provincija)

Šiaurinėje pakrantėje plyti ramūs Hibakao, Arojo Bermeho, El Salado, Puerto Eskondido, El Penzon del Fraile paplūdimiai. Taip pat šioje provincijoje galima pailsėti kempinguose, taip būnant dar arčiau puikios Kubos gamtos.
Eskaleras de Haruko rajonas, esantis į pietvakarius nuo sostinės, turėtų sudominti aktyvaus poilsio ir speliologijos mėgėjus. Terasas sukuriančios aukštumos ir karstinės uolos ryškiai kontrastuoja su apačioje plytinčia lyguma.
Nuošalus El Salado pliažas gali pasigirti ne tik puikiomis nardymo sąlygomis, bet ten yra ir geriausi šalyje kartingų trasa.
San Antonijo de los Banjos miestelyje galima aplankyti Humoro muziejų, keliauti į viršų Ariguanabo upe arba dalyvauti organizuojamoje Humoro bienalėje. Artemiso municipalitete yra produktyviausios XIX amžiaus šalies kavos plantacijos "Ancherona" griuvėsiai.
Santa Krus del Norte kaimelyje gaminamas garsusis "Havana Club" romas ir yra meksikiečių literatūros biblioteka.

Havana (miestas)

Administracinis, politinis, kultūrinis, mokslinis ir turistinis šalies centras. Turizmo pradžia čia siejama su XIX a. viduryje tarp JAV ir Kubos atsiradusiais reguliariais keleiviniais jūrų reisais. Šiandien Havaną aplanko daugiau negu pusė į šalį atvykstančių turistų, nes miestas pasižymi ne tik puikiais pastatais, bet turi ir 20 km ilgio pliažus, tinkančius ir nardymui, ir plaukimui į jūrą. Pagrindinės miesto įžymybės – Hiraldiljo vėtrungė ir švyturys tvirtovė El Moro, ir trys vietos, kur visi stengiasi užsukti – kabaretas "Tropikana", taverna "Bodegita del Medio" ir restoranas "Floridita".
Tradiciškai kas vakarą devintą valandą iššauna San Karlos de la Kabanja tvirtovės patranka. Kolonijiniais laikais tai buvo ženklas, kad laikas uždaryti miesto vartus ir ištempti neleidžiančią laivams įplaukti grandinę tarp tvirtovių El Moro ir La Punta.
Havana, kaip ir Rio de Žaneiras, turi savo Kristaus skulptūrą. Tai 18 metrų marmurinė skulptūra, stovinti La Kabanja kalvos viršūnėje.
Sostinės priemiestyje esančioje "Vihija" sodyboje veikia Hemingvėjaus muziejus. Ši vieta ir žvejų kaimelis Kohimaras – dvi vietos, labiausiai susijusios su Hemingvėjaus gyvenimu Kuboje.
Taip pat Havanoje yra 600 ha Nacionalinis botanikos sodas, padalytas į 18 zonų. Tik penktadalis jo skirta vietos augalams. Ten yra 1989 metais Japonijos Kubai padovanotas ir sodų meno meistro Jošikunio Arake sukurtas Japoniškas sodas.

Sjenfuegosas

Šis gražiausias pajūrio miestas, vadinamas "pietų perlu", buvo įkurtas 1819 m. prancūzų emigrantų. Sjenfuegoso gyventojai siūlo atvykėliams ne tik puikius savo pliažus – Plaja Ingles, Rančo Luna, Guaksimilko ir kt., bet ir puikią netoliese esančio Eskambrai kalnagūbrio gamtą, patikrintas mineralinių ir gydomųjų vandenų, trykštančių iš Siego Montero šaltinių, savybes. Taip pat reiktų aplankyti miesto centrą, kur buvusioje Ginklų aikštėje yra vienintelė Kuboje Triumfo arka.
Nuestra Senjora de los Anheles de Hagua tvirtovė stovi prie įplaukimo į įlanką ir buvo pastatyta tarp 1733 ir 1745 metų, kad gintų šalies pietus nuo Ispanijos priešų.
Ferero rūmai buvo baigti 1918 metais ir šiandien juose įsikūrę kultūros namai. Taip pat mieste yra Jūrų istorijos muziejus ir Reino kapinės, įkurtos prabėgus 20 metų po miesto įkūrimo ir paskelbtos nacionaliniu paminklu. Taip pat nacionalinis paminklas yra ir "Tomo Asea" kapinės, kurios buvo sugalvotos kaip kapinės-sodas, o kur dar Botanikos sodas, garsus palmių ir fikų kolekcijomis. Jis užima 97 ha, iš kurių 7 – natūralus miškas. Sode sukaupta daugiau negu 2000 augalų rūšių.

Kamaguėjus

Kamaguėjus – vienas iš pirmųjų septynių miestų, kuriuos ispanų konkistadorai įkūrė Kuboje 1514–1515 metais. Tiesa, tada jis vadinosi Santa Marija de Puerto del Prinsipe. Miestas pasižymi puikiai išsilaikiusiu maždaug 300 ha istoriniu centru. San Huano de Dios aikštė, kurioje dar išlikusi kolonijinė XVIII amžiaus atmosfera, yra puikus istorinis architektūrinis ansamblis, iš kurio išsiskiria to paties pavadinimo bažnyčia, beveik nepasikeitusi nuo jos pastatymo. Būtent joje yra vienintelis Kuboje paveikslas, kuriame šventoji Trejybė pavaizduota kaip žmogiškos figūros.
Karmon aikštėje galima išvysti vienintelę mieste bažnyčia su dviem bokštais. Miesto teatras "Principais" buvo atidarytas 1850 metais ir veikia iki šiol. Mums gal kiek neįprasta, bet miesto centre įsikūrusios centrinės kapinės, kurios veikia nuo 1814 metų ir yra seniausios šalyje. Be to, tik šalia šių kapinių yra aikštė – Plasuela del Kristo – ir bažnyčia – Santo Kristo del Buen Vjche. Taip pat miestas gali pasigirti didžiausiu šalyje parku "Kasino Kamperstre", kuriame gausu įdomių paminklų.

Santjago de Kuba

Ši provincija išsiskiria linksmais ir draugiškais gyventojais ir turtingu istoriniu kultūriniu palikimu. Labai savitas yra 1514 metais įkurtas pagrindinis provincijos miestas, turintis aukštais kalnais apsuptą puikią įlanką, kurią saugo San Pedro de la Roka del Moro tvirtovė, 1997 metais UNESCO paskelbta žmonijos paveldu.
Panašų įvertinimą neseniai gavo ir daugybės kavos plantacijų, įkurtų iš Haičio pabėgusių prancūzų, griuvėsiai, esantys Gran Pjedro kalno papėdėje.
Santjago laikomas karibiškiausiu iš visų Kubos miestų ir čia tradiciškai vyksta dvi šventės – karnavalas ir Ugnies šventė.
Kaip ir visoje Lotynų Amerikoje, Kuboje daug dėmesio skiriama kapinėms, todėl nenuostabu, kad būnant Santjage taip pat reiktų užsukti į nuo 1868 metų veikiančias kapines, kuriose yra vienas pagrindinių Lotyno Amerikos ir Karibų šalių antkapių paminklų – nacionalinio Kubos didvyrio Chose Marti mauzoliejus.
18 km nuo miesto centro yra Kubos globėjos, Gailestingosios mergelės iš Kobrė, buveinė. 1830 metais statytoje bazilikoje yra suneštą įvairiausių aukų, tarp kurių – ir Ernesto Hemingvėjaus Nobelio premijos laureato medalis.
Tekste išvardyta tik dalis to, ką galima išvysti Kuboje. Norint geriau suprasti šalies grožį, reiktų joje apsilankyti. Juo labiau, kad ir ten buvę mūsų tautiečiai teigiamai atsiliepia apie savo keliones: "…Čia saugu, – jus gan dažnai stabdys policija, turinti postus prie miestų, stovinti prie geležinkelio pervažų, budinti naktį, ar važiuojanti žavingais juodais motociklais. Bet nebijokit, jie didžiąja dalimi geraširdžiai, bent jau turistų atžvilgiu. Čia greičio matavimo prietaisai dar neatkeliavo, o greitis sprendžiamas iš akies. Tik neskubėkite ginčytis, policininkai nelabai, o dažniausiai visiškai, nesupranta angliškai, o tuo labiau lietuviškai, o jūs tikriausiai nesat ispanų kalbos žinovas. Išmokit pagrindines pasveikinimo frazes ir šypsokitės. Tikrai šypsokitės. Šioje šalyje tai pagrindinė bendravimo forma…"

Tiesa, yra vienas "bet": kelionės į Kubą yra ganėtinai brangios (nuo 6000 Lt vienam žmogui) ir paprastai ten tenka važiuoti grupėmis. Jei galite sau tai leisti, tikrai reiktų aplankyti šią "Laisvės salą" su jos nepakartojama gamta ir povandeniniu pasauliu.

Laisvalaikio gido Anonsas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.