Gražiausios vietos Tunise

• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 

Tunisui priklauso daugiau kaip 1300 kilometrų Viduržemio jūros pakrantės, kuri praėjusiais amžiais nedavė ramybės daugeliui užkariautojų. Dėl derlingos Tuniso žemės kariavo finikiečiai, romėnai, vandalai, bizantiečiai, ispanai, turkai, arabai, prancūzai... Visoje šalyje gausu senųjų civilizacijų pėdsakų. Tunise suskaičiuojama apie 3500 architektūros paminklų, kurių septyni įtraukti į UNESCO pasaulio paveldo objektų sąrašą.

Po 2011 m. revoliucijos šalį vis sukrečia kokie nors neramumai, todėl turistų per pastaruosius du metus gerokai sumažėjo. Tačiau atvykus į Tunisą neramumų lyg ir nesijaučia - paskutinį kartą Tunise lankiausi šių metų sausį. Keliauti galima visur, o kelionių agentūros vis dar skraidina europiečius poilsiautojus užsakomaisiais reisais į penkis didžiausius Tuniso oro uostus.

Dauguma turistų keliauja į Tunisą patįsoti paplūdimiuose, pasimėgauti maistu, apsipirkti ir pabraidyti po švelnutį Sacharos smėlį. Tačiau atvykus vertėtų pasižvalgyti ir kai ko daugiau. Juolab, kad transporto sistema Tunise puiki: tarp miestų kursuoja autobusai ir traukiniai, kuriais galima greitai, patogiai ir nebrangiai keliauti po šalį. Patogiausia naudotis tarpmiestinių taksi, vadinamų luažais paslaugomis. Jie vežioja keleivius nustatytais maršrutais, tačiau tikslaus išvykimo laiko nežino net vairuotojas, kuris iš stoties pajuda tada, kai automobilyje užsipildo visos laisvos vietos. Luažų kainos neaukštos - dviejų šimtų kilometrų kelionė atsieis apie dešimt dinarų (dvidešimt litų).

Tad ką gi galima išvysti Tunise, kur du trečdalius žemės užima lygumos su banguojančiomis neaukštomis kalvelėmis, o palei Alžyro sieną nusidriekusi išdžiūvusi Atlaso kalnų grandinė? Kuo piečiau, tuo daugiau stepių ir mažiau vandens, kuo šiauriau - tuo daugiau žalumos ir... senųjų kultūrų palikimo. Vertėtų pridurti, kad tarp Tuniso grožybių peizažai ne itin vaizdingi - pakelėse mėtosi kalnai šiukšlių. Anksčiau to nebuvo, nes dirbo šiukšlių rinkimo tarnybos. Po 2011 m. perversmo šiukšlių niekas neberenka, nes naujoji vyriausybė šiukšlių rinkėjus nuvylė pažadais.

Šiaurinė Tuniso pakrantė

Nepaisant šių menkų nepatogumų, į Tunisą atvykti verta, ypač - istorijos ir archeologijos gerbėjams. Alyvmedžiais žaliuojanti ir javų laukais banguojanti šiaurinė šalies dalis it grybų prisodinta įspūdingų griuvėsių, kurių dauguma siekia kur kas anksnesnius nei Kristaus laikus. Tunisą ne veltui vadina archeologijos muziejumi po atviru dangumi. Kadaise ši šalis buvo viena gražiausių Romos provincijų ir vadinta Afrika. Iš čia kilo ir viso žemyno pavadinimas. "Čia yra tikroji Afrika, o ne kur nors kitur", - sako tunisiečiai.

Kartagina

Tuniso įlankos pakrantėje, netoli sostinės, plyti senojo finikiečių miesto Kartaginos griuvėsiai. Šiandien didžioji dalis griuvėsių yra po žeme, ant jų stovi dabartinių Kartaginos gyventojų namai. Prestižiniame Tuniso rajone gyvena turtuoliai ir valstybės tarnautojai.

Į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įrašytoje Kartaginoje tiek griuvėsių, kad visus apeiti nepakaks dienos. Archeologinį kompleksą sudaro daug viena nuo kitos nutolusių dalių, tarp kurių, neturint automobilio, tenka pasivaikščioti pėsčiomis.

Pagal legendą, Kartaginą IX a. pr. Kr. įkūrė Tyro karaliaus Pigmaliono sesuo, finikiečių princesė Eliza. Dovanai gavusi iš berberų jaučio odą ir tokio pat dydžio žemės gabalą, Eliza suplėšė odą plonyčiais siūleliais, juos surišo ir apjuosė didžiulį plotą, kuriame įsakė pastatyti Kartaginą.

Imperatoriaus Antonijaus termos Kartaginoje

Finikiečių laikais Kartagina buvo galingas uostas, kuriame rikiavosi daugybė prekybos ir karo laivų. Dar galima pasivaikščioti po III - II a. pr. Kr. finikiečių pastatytus gyvenamuosius kvartalus, paklajoti akmeninėmis gatvėmis, apžiūrėti vandens rezervuarus, kanalizacijas, vonias, mozaikomis išpuoštas sienas ir grindis. Tuometiniai gyventojai visa tai įsirengė Hanibalo įsakymu po II Punų karo.

Finikiečių Kartaginą sužlugdė ilgai užsitesę Punų karai su romėnais. II a. romėnai sugriovė miestą iki pamatų, o ant jų pasistatė naują - dar didesnį ir galingesnį. Romėnų laikais Kartagina išaugo, joje gyveno 300 tūkstančių žmonių. Tai buvo trečiasis pagal dydį Romos imperijos miestas po Romos ir Aleksandrijos.

Abipus takelių Kartaginoje guli finikiečių ir romėnų sarkofagų liekanos, paminklai, kolonos

Romėnų palikimo Kartaginoje kur kas daugiau nei finikiečių, tačiau turistai dažniausiai prabėga tik pro Imperatoriaus Antonijaus termas, kurios kadaise buvo trečios pagal dydį Romos Imperijoje. Jose per dieną apsilankydavo keli tūkstančiai žmonių. Moterys eidavo pirmojoje dienos pusėje, vyrai - po pietų. Išlikusi tik požeminė termų dalis - anglies ir medienos sandėliai, aplink kuriuos guli nuvirtę kolonos.

Džemo amfiteatras

Nedideliame Džemo miestelyje, esančiame rytinėje Tuniso dalyje, stovi šeštas pagal dydį pasaulyje romėnų amfiteatras. II-III amžių sandūroje pastatytas amfiteatras dar ir šiandien yra puikios būklės. Jo ilgis - 150, plotis - 124, aukštis - 36 metrai, o garsiųjų gladiatorių kovų metu ant akmeninių suolų tilpdavo apie 30 tūkstančių žiūrovų. Nors Romos Koliziejus už už Džemo amfiteatrą didesnis, jis kur kas prasčiau išsilaikęs.

Džemo amfiteatras

Nuo amfiteatro, kuris irgi įrašytas į UNESCO saugomų pasaulio paveldo objektų sąrašą, galima apžvelgti visą miestelį. Romėnai jame paliko ir daugiau pastatų - matyti dideli termų griuvėsiai ir vilų liekanos.

Džemo amfiteatras Tunise ne vienintelis. Kitas, kiek mažesnis, yra Dugoje (Dougga), o mažesnių už juos šalyje priskaičiuojama iki trijų šimtų. Romėnų palikimo ypač gausu šiaurinėje Tuniso dalyje.

Džemo amfiteatras

Kaip nuvykti į Tunisą?

Į Tunisą galima nuskrtisti su persėdimais. Tunise galima keliauti luažais (privačiais autobusiukais-taksi) arba išsinuomoti automobilį. Vietos valiuta - dinaras, vienas euras atitinka du dinarus.

Tekstas ir nuotraukos Kristinos Stalnionytės

Laisvalaikio gido Anonsas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.