Kelionė į Normandiją ir Škotiją

• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 

Kaip pasiruošti kelionei į Normandiją ir Škotiją

Kelionės pradžia prasideda nuo automobilio nuomos. Yra trys alternatyvos: keliauti lengvuoju automobiliu, mikroautobusu arba kemperiu. Kemperį šiai kelionei geriau nenaudoti, nes Normandijoje, o ypač Škotijoje nelabai mėgsta kemperistų. Keliau kaimo vietovėse siauručiai, aikštelėse ribojimai iki 2 metrų. Patogiausia keliauti mikroautobusu, nes galima susidėti daugybę daiktų ir atsivežti daug puikaus Prancūziško vyno, sidro, kalvadoso ir Škotiško viskio. Automobilio bagažinės talpa itin aktuali šiltuoju sezonu, nes galima apsistoti gausiuose kempinguose su palapine. Jau kelinti metai bendradarbiaujame su LItCarRent, dar žinomi kaip Polinziginiai automobiliai. Automobiliai tvarkingi, kainos geros, patogi automobilio paėmimo vieta netoli Litexpo.

Jua kelintą kartą važiuojame su LitCarRent pailgintu mikroautobusu. Telpa pusė pasaulio, tuo tarpu parkuojasi lengvojo automobilio plote. Keltuose, stovėjimo aikštelėse mokama kaip už lengvąjį automobilį, aukštis iki 2 metrų.

Sekantis žingsnis suplanuoti kelionės objektus. Paskutiniu metu nustojome planuoti tikslius maršrutus, navigacija gana dažnai pakeičia kelius optimaliai paskaičiuodama maršrutą. Tai gali būti pokyčiai dėl kelių remontų, avarijų, automobilių kamščių. Svarbiausia išsirinkti pagal optimalų atstumą objektus. Įprastai per dieną neplanuojame daugiau kaip 300 kilometrų ir 3 -4 objektus. Tačiau šis maršrutas kiek kitoks. Daug dienų lekiame po 600- 800 kilometrų, pramogos vakare arba ryte. Tada  kelios dienos iki 200 kilometrų su gausa objektų. Paruošėme žemėlapį kurį bus patogu naudoti ir Jums, rasite straipsnio apačioje.

Automobiliu iki Normandijos

1 diena Išvažiuojame iš Vilniaus. Vėlai vakare pasiekiame Poznanę. Kelionės ilgis 770 kilometrų, laikas be sustojimo 8:40. Išvažiuojant 8 valandą ir atvykstant 21 valandą 13 valandų. Sustojimai papietauti ir apsipirkti.

Augustovas pasiektas apie 10 valandą išvažavus 8:15. Prieš Augustovą pusryčių užeiga neveikia. Belieka užvažiuoti į Augustovo Bedronką ir apsipirkti ne tik pusryčiams, bet ir visai kelionei. Kainos apie 20 - 30 procentų maženės nei Lietuvoje, kokybė taip pat dažniausiai geriausia.   

Navigatorius įkyriai rekomenduoja važiuoti per Bialystoką. Mes taip pat atkakliai veržiamės per Lomžą. Kelias gana geras, bet pusiaukėlėj iki Lomžos prasideda kelio darbai. Tikėtina - čia greitai bus fantastiškas kelias į Varšuvą.

Lenkija pradžioje susitvarkė kelius į Vakarus, tada į pietus į Vengriją, Slovakiją. Susitvarkė kelius į Šiaurę varšuviečiams pailsėti prie jūros. Galiausiai keliai pajudėjo ir į rytus, į Lietuvą. Kažkada išvažiavus iš Varšuvos apgaudavo kelias į Bialystoką. Prasidėdavo keturiomis juostomis ir gana greitai pereidavo į dviejų juostų vos ne į kaimo keliuką. Tačiau dabar tai magistralė iš keturių, kartais net šešių juostų. Kiek už Varšuvos prasideda mokami keliai. Pirmasis labai civilizuotas, pasiimi bilietuką ir važiuoji iki išvažavimo. Kainavo 4,5 euro. Sekantys du plėšikavimai po 5 eurus: vienas 30 kilometrų pavažiavimas, kitas iš viso iki Poznanės 10 kilometrų. Verta pasižiūrėti įvažiavimą prieš Poznanę, kad nebūtų vėlu.

Pietus verta planuoti prieš Varšuvą, jei norisi lenkiško kolorito. Už Varšuvos sustojimai su kavinėmis ir benzino kolonėlėmis kas 20 - 30 kilometrų. Viename KFC, kitame Makdonaldas. Kažką normalesnio randame prieš Lodzę. Nors virtinukai kiek kietoki, guliašinė sriuba mėsinga, bet neįspūdinga. Kainos kaip ir dera, Lenkijoje nedidelės, didelė sriubos porcija 2,5 euro, didelė lėkštė virtinių 3,5 euro.

Poznanėje radome viešbutį prie pat centro. Penktadienio vakaras, visas centras ūžia. Daugiausiai linksmumo turgaus aiktštėje ir keliose šalia esančiose pėščiųjų gatvelėse. Alus pora eurų, net ir centre patiekalai stebina pigumu ir puikiu skoniu. Minkštutėlis steikas 15 eurų, virtinukai su mėsa ( pirogi) 5 eurai. Smagi vieta praleisti vakarą.

Poznanė penktadienio vakarą ir naktį ūžia. Čia daugybė restoranų, klubų, kabaretas ir atrodo viso centro pirmi aukštai priima linksmybių ištroškusius. Būtina aplankyti centrinę turgaus aikštę ( nuotraukoje) ir Wroclavska gatvę.

Poznanės turgaus aikštė ryte. Naktį ji atrodo ne ką įspūdingiau, todėl pilnai turėtų pakakti vakarinės ekskursijos po Poznanę.

2 diena Aplankome Poznanę, išvažiuojame į Heide Parką. Kelionės ilgis 600 km, laikas be sustojimų 6 valandos. Išvažiuojant iš Poznanės 10 valandą ir pasiekiant Heide Parką 20 valandą. Laikas kelionėje 10 valandų.

Lenkijos keliai jau ima lenkti išgirtuosius vokiškus autobanus. Greitai už Poznanės įvažiuojame į mokamą kelią ir beveik iki sienos lekiam superiniu keliu. Kainuoja 10 eurų. Vokietijoje keliai nemokami, dažniausiai 3x2 juostų. Tačiau jau sensta, daug remontų. Važiuoti paprasta, Heide parko rajoną pasiekiame apie 15 valandą. Prieš Hanoverį pasukame pro Celle. Geras dviejų pusių kelias, leistinas 100 kilometrų greitis. Kilometražas mažėja, bet atvykimas nusikelia apie pusvalandį. Vis dėl to tai verta padaryti, nes labai gražios pakelės ir miesteliai. Prieš Heide parką galima apsistoti Celle arba Bergene. Jaukūs ir gyvi miesteliai. Celle garsėja dideliu kiekiu fachverkinių namų, čia jų suskaičiuojama daugiau kaip 400.

Fachverkinis Celle miestas. Navigatorius įtartinai klaidino šiame miestelyje, tačiau tai leido pamatyti išties įspūdingą fachverkinių namų kolekciją.

Mes atvykstame į šalia Bispingen esantį Wolkvardingen miestelį. Čia didelis kaimo turizmo kompleksas su veikiančiomis arklidėmis. Didžiuliai trijų kambarių apartamentai, virtuvė, milžiniškas vonios kambarys. Vakarieniauti leidžiamės į Bispingen, nedideliame miestelyje kokia dešimtis restoranų.

Bispingen miestelis Žemutinėje Saksonijoje, apie dešimtis kilometrų nuo Heide pramogų parko. Puiki vieta apsistoti. Kairėje restoranas kuriame vakarieniavome. Didelė avienos plata kainavo 24 eurus, puikus ir didelis Vienos šnicelis 12 eurų.

Heide regionas priklauso Žemutinei Saksonijai. Šis kraštas ilgai nepriklausė didžiąjai Vokietijai ir čia jaučiasi Daniškos ir Prancūziškos ir net Austriškos įtakos. Tai jaučiasi ir kulinarijoje. Bispingene restoranai daugiau Austriško - Prancūziško asortimento. Čia gausi pasiūla šnicelių ir kepsnių. Bispingeno tradiciniai patiekalai tai patiekalai iš avienos ir žvėrienos. Neveltui čia daugiau miškų nei laukų. Raugintų kopūstų ir dešrelių mėgėjai liks nusivylę. Šis kraštas taip pat garsėja šparagais. Važiuojant rudenį geltonuoja didžiuliai laukų plotai. Gegužę, kai šparagai renkami jų paragauti galima kiekvienoje smuklėje. Kraštas tinkamas auginti bulvėms, todėl garnyras dažniausiai bus bulvinis. Žemutinė Saksonija garsi ir savo žuvies patiekalais. Viena iš labiausiai kraštą garsinančių žuvų yra ungurys ir garsioji Hamburgo ungurio sriuba.

Avienos steikas, vidutiniškai iškeptas, sultingas ir minkštutėlis. Senokai tokį puikų teko ragauti. Restoranas Bispingene.

Dyzelį geriau piltis tokiuose nedideliuose miesteliuse, čia jis kainuoja beveik 20 procentų pigiau nei prie trasos. Taip pat verta apsipirkti vietiniuose supermarketuose. Didelis pasirinkimas, geros kainos, daug kas pigiau net nei Lietuvoje. Taip pat galima įsigyti vietinės produkcijos. Čia apie Ehlers prekybos centrą visai netoli Bispingen bažnyčios.

Trečia diena. Heide parkas - visa diena. Manau baigsime 18 valandą ir yra 4 valandos važiavimui. Turėtume pasiekti Dortmundo apylinkes.

Rytas prasideda nuo kiaušinienės. Įsigijome dešimtį ūkyje augintų vištų kiaušinių. Kur dar jei ne Vokietijoje nusipirkti kaimiškų kiaušinių, pasiilgtas skonis. Vietoj pusryčių keturiems po 10 eurų sulendame į dešimtį eurų.

"Kaimo keliukais" pasiekiame Heide parką. Automobilių aikštynas koks kilometras ant pusės kilometro. Dienai parkingas kainuoja 6 eurus.  Pats parkas viduryje girios ir laukų. Tačiau jau iš pat ryto renkasi daugybė lankytojų. Iš parko išvažiuoja kemperiai kurių šeimininkai šventė Helovyno vakarą parke, jiems skirta dar viena aikštelė. Šventimas turėtų būti įspūdingas. Tokie Helovyno penktadieniai tikriausiai mėnesį prieš lapkričio 1. Tada atsidaro siaubo kambariai.

Bilietus į parką užsisakyti verta iš anksto, asmeniui kainuoja 45 eurus. Jei lyja nors valandą lietus, bilietus bus galima panaudoti kitą kartą tą patį sezoną. 

Atrakcionų begalė, skirta nuo mažo iki didelio amžiaus. Sezono metu didžiausia problema - eilės. Kartais po valandą tenka laukti. Vartai į parką atveriami 10 valandą ir minia pasileidžia į atrakcionus. Didžiausias srautas prie Colossos, amerikietiškų kalnelių. Pasiekiam kiek lėčiau nei dauguma, tenka laukti penkiolika - dvidešimt minučių. Lekiam žemyn, aukštyn, vėl, vėl, įlekiam į ugninę pabaisos gerklę. Na startas užsiduotas, atrodo nieko jau baisiau nebus. Pasirodo įlėkti į Krakeno gerklę baisiau. Pakabinama virš gerklės ir tiesiai virš baisių dantų. Trasa kiek išlenkta ir lekiant žemyn palendi po jais. Ne ką mažiau įspūdžių skraidant žemyn galvą ir sukantis raganų atrakcione. O kur dar laisvas kritimas iš didžiulio aukčio Scream. Pensininkai čia gali ramiai pasivažinėti traukinuku, pakilti ramiai į Cream aukštį kitame apžvalgos bokšte ir ramiai nusileisti, paplaukioti plaustais. Vaikams taip pat skirti paprastesni atrakcionai važiuojant mažesniais kalniukais, traukinukais, supantis karuselėse. Turiu pripažinti, kad tai geriausias matytas atrakcionų parkas. Negalėčiau būti kosmonautu, greitai apsisuka tokiuose atrakcionuose galva ir patraukia vemti. Tačiau Heide parkas pritaikytas aštriems pojūčiams, ne vėmimui. Atlaikiau tris minėtus atrakcionus ir nieko, nors jau organizmas informavo, kad stiprių atrakcionų pakaks. Liksminamės iki trečios, tada prasideda lietus. Kadangi nesezonas ir eilės nedidelės išbandyti beveik visi pagrindiniai atrakcionai. Vasarą tam gali prireikti daugiau laiko. 

Dar įdomus objektas tai tankų muziejus Munsteryje pavažiavus apie penkioliką kilometrų. Neaplankę, nutariam važiuoti link nakvynės, lyja, nesinori tokiu oru važiuoti tamsoje. Vokietijos autobanų šlovė praeityje. Prafinansavo vokiečiai kelių statybas Lietuvoje, Lenkijoje, Kroatijoje, Italijoje - save pamiršo. Dabar skuba remontuotis. Privargom važiuojant iki Hanoverio, įsukom apvažiuoti autobaną. Nors ir 2 autobanas ne ką geresnės būklės, daugybė remontų susiaurinimų, kartais trečioje juostoje 100 tenka važiuoti. Jau galvojom 1 autobanas bus geresnis, bet ir ten vidurkis buvo 90 kilometrų.

Nuvažiuojam už Dortmundo į jaukų miestelį Herdecke prie Ruro upės. Tai jau kitas Vokietijos regionas - Reino Vestfalijos žemė. Laikas paieškoti gerų rizlingų ir traminierų. Išsirinkom viešbutį pačiame miesto centre, šalia pėsčiųjų zonos. Tamsu, bet dar dirba keletas barų, yra kur pavalgyti. Kainos kaip kitur - apie 12 - 15 eurų pagrindinis patiekalas, 4 eurai alus, apie 6 eurus bokalas rizlingo. Kulinarija kepsninė, rauginti kopūstai ir dešrelės ne šiam regionui.

Tiesiai į Krakeno nasrus

Colossos, Amerikietiški kalneliai Heide Parke

Ketvirta diena. Išvažiavus ryte iš Dortmundo regiono, Herdecke galima pasiekti Kanas arba Cambremer kur yra Sidro kelias. Kelionės ilgis 700 kilometrų, teorinis laikas 7 valandos.

Ryte apsiperkame Herdecke supermarkete Ehlers. Kainos kiek didesnės nei to paties tinklo parduotuvėje Bispingen. Atsiranda gana daug vyno, nors įdomaus rizlingo ar traminer'o nepavyko rasti.

Beveik visa diena lėkimo trasa, trumpas sustojimas kavinėje Belgijoje. Visi nepatenkinti skoniu, aptarnavimu ir kaina. Geriau pasiruošti sumuštinius ir juos suvalgyti gausiose aikštelėse. Dažnos turi lauko suoliukus. Dyzelio geriau kiek įmanoma užsipilti Vokietijoje. Belgijoje ir Prancūzijoje jis kokiais 30 procentų brangesnis.

Vakarėjant įvažiuojam į Normandiją ir gana greitai pasiekiame ir Kalvadoso regiono ženklą. Visada galvojau, kad Normandija yra lyguma. Tačiau pasirodo čia gana daug aukštumų, kaip kelių šimtų metrų aukčio bangų. Ant šių kalvų geriausia rinktis viešbutį jei veža vaizdas pro langą. Išsirinkome fantastišką manoir - dvaro rūmus. Tai įdomiausi variantai apsigyventi Normandijoje. Tokių sutapdintų, kad būtų darykla ir viešbutis nepavyko rasti. Daugiau judesio išsinuomavus kambarį miestelyje. Tačiau į miestelius nėra jokios problemos nuvykti. Išsirenkam tikriausiai Normandijoje geriausią variantą Manoir Du Lieu Rosher.  Atvažiuojam vakare ir suprantam, kad kažkur praradom valandą saulėlydžiui. Normandija dar kiek rausta, bet jau pakankamai tamsu.

Jau sutemus dar nuvažiuojame į miestelį  Saint Pierre sur Dives. Tai tikras kulinarijos festivalis. Produktai švieži ir fantastiškai paruošti. Kainos taip pat dar mažesnės nei pakelės kavinėse.  Startuojam nuo kelių Kalvadoso degustacijų su jautienos carpačio. Jautiena su daugybe riebaliukų sluoksniukų, tirpsta burnoje. Lašišos kotletukai taip pat fantastiki. Antriesiems pasiimame ant iešmelių keptą jautieną. Tai tikras menas sugebėti iškepti taip jautieną, kad ji netaptų gumine. Vištiena tikrai naminė ir sultinga bei minkšta. Gerai iškepti plonyčiai jautienos pjaustinukai atrodo tarsi būtų kiauliena.

Penkta diena. Važiuojame Sidro keliu, kur nors nakvojame vietoje

Ryte keliamės su tamsa, pusryčiaujame ir pavaikštome po apylinkes. Šalia Manoir Du Lieu Rosher yra Vieux-Pont-en-Auge bažnyčia. Ji ant kalvos, atsiveria puikus vaizdas į apylinkes. Šalia kapinaitės ir milžiniško skersmens spygliuotis. Teigiama, kad bažnyčia XI amžiaus, kai tik normanai atsikėlė į šią Prancūzijos vietą. Apylinkes dengia rūkas, iš jo išlenda aukštesni medžiai.

Normandijos obelų sodas ir bažnyčia Vieux-Pont-en-Auge. Obuoliukai mažiukai, įvairių skonių. Keli panašūs į auginamus etnografinius Lietuvoje. Čia prasideda sidras. Dvaro šeimininkas patrs nerenka, surenka distiliatoriai, sutvarko ir atiduoda produktą. Davė paragauti - superinis Kalvadosas. Puiki degustacijos dienos pradžia.

Manoir Du Lieu Rosher pasak šeimininkų pastatyta 1600 metais. Maloniai bendraujantis Žan Klodas yra senosios giminės atstovas. Jo žmona, labai maloni moteris puikiai kalba rusiškai. Kiek pabendraujame apie dvaro istoriją, kalvadoso gamybą. Žan Klodas pavaišina puikiu išlaikytu Kalvadosu, startas į šios dienos testavimą.

Manoir de lieu Rosher dvaras pritaikytas keliautojų priėmimui. Dideli kambariai, patogios lovos, gana geri pusryčiai. Nuostabus vaizdas į slėnį

Įvažiuojame apie 10, pirmas sustojimas Saint Piere Sur Dives. Šviesoje apžiūrime šį miestą. Didžiausią įspūdį palieka XI amžiuje pastatytas dengtas miesto turgus. Didžiulė katedra pastatyta Vilhelmo Užkariautojo. Vilhelmo Užkariautojo gimtasis miestas Falaise taip pat rekomenduotinas aplankyti dėl įspūdingos tvirtovės.

Tačiau nugali Sidro kelias ir važiuojame į Camberetą. Jau 12 valanda ir daugumoje prekybos ir pramogų centrų pietų pertrauka. Pavaikštome po beveik užsidariusį miestą ir sulaukiame kol atsidarys pirmoji Sidro - Kalvadoso darykla Piere Huet. Ją rekomenduoja kaip geriausią. Ekskursijos deja tik jei yra 4 suaugę, tačiau jokių problemų su degustavimu. Degustavimas labai paprastas, pasirenki norimą gėrimą ir jo kiek pripila. Kažkokių paaiškinimų kaip-kodėl iš mergaičių nesulauksi.

Sidras gali būti sausas, pusiau sausas, saldus. Saldus daromas stabdant fermentaciją, bet būna silpnesnis. Visuose sidruose jaučiamos mielės, kurios ne visiems patiks. Sidrų kaina už butelį apie 3 - 4 eurai.

Iš sidro gaminamas Kalvadosas. Pirmiausia gaunamas kiek stipresnis gėrimas vadinamas " Gyvybės vanduo". Jame jaučiasi obuoliai, jis aštresnis. Gautas alkoholinis gėrimas išpilstomas į ąžuolines statines ir laikomas mažiausiai 2 metus. Su kiekvienais metais jis tampa vis švelnesnis, mažėja obuolių natų ir daugėja ąžuolo priduodamų kvapų. Aišku auga ir jo kaina. 2 metų kalvadoso butelis ( 75 cl) kainuoja apie 20 eurų, 5 metų kalvadosas jau apie 30 - 35 eurus.

Pommeau - sidro ir Kalvadoso mišinys, 17 - 18 laipsnių stiprumo.

Sau tikrai pakanka 2 metų Kalvadoso, lauktuvėms 5+ metų, bet mažesnio. Palaižymui verta pasiimti ir 15 + metų kalvadoso.

Piere Huet Kalvadoso darykla šalia Cambremero miestelio. Laikoma geriausia šio krašto darykla. Degustacija nemokamai, ekskursija jei bus 4 suaugę.

Nuo Cambereto imamas žymėti Sidro kelias. Tai kelių dešimčių kilometrų kelias vedantis per įvairias sidro ir kalvadoso daryklas. Svarbu stebėti kelio ženklus ir užvažiuoti į daryklas. Kai kuriose daryklose sulauksite bent minimalios ekskursijos, kai kur tik pasiūlys paragauti ir nusipirkti gėrimų. Mes aplankome keturias daryklas. Reikia pasakyti, kad sidrų ir kalvadosų skoniai skirtingose daryklose gana smarkiai skiriasi.

Sidro ir Kalvadoso degustacija keliaujant Sidro keliu. Normlūs ūkiai kur ūkininkai degustaciją praveda nulipę nuo traktoriaus, pats obuolių skynimo, sidro darymo sezonas. Cave Cidricole, G & JL Cenier . Puikus sidras ir puikus Kalvadosas. Ūkininkas turi 12 haб 1200  obelų. Kai išspaudžia sultis, daro sidrą kurį distiliuoja atvažiuojanti distiliatorinė.

Neskubėdami važiuojame pro ūkius, vaizdai įspūdingi. Sidro kelio regionas kalvotas, miškingas. Daugybė įspūdingos senosios architektūros statinių. Nuo fachverkinių namų iki įspūdingų dvarų. Jaukūs miesteliai nesudarkyti moderniosios architektūros.

Tradicinė Normandijos architektūra. Visame krašte tokie namukai. Tradiciniam gyvenimo būdui palaikyti reikia netrukdyti vystytis tradiciniams verslams. Mūsų saugomų teritorijų tarnyba labai daug prisidėjo prie kaimiškų vietovių žlugdymo savo draudimais ir kita idiotiška veikla.

Pagaliau prisiverčiame iššsukti iš kelio ir važiuojame į Deauville. Deauville yra arčiausiai nuo Paryžiaus jūros krantas ir jau senokai tapęs vos ne kaip vienu iš Paryžiaus rajonų. Čia iš Paryžiaus galima atvykti per kelias valandas. Tai puikiai išvystytos pramoginės infrastruktūros miestas. Kainos čia gana didelės, tačiau paieškojus radome visai netoli jūros ir centro apartamentus už 100 eurų. Tiesa šeimininkas paprašė 500 eurų užstato. Didžiuliai kambariai, virtuvė, nemokamas uždaras parkingas. 
Šalia, už Tougues upės Trouville miestas. Galima palyginti šiuos miestus su Palanga ir Šventąja. Tik pritaikyti didesniems pramogautojų srautams. Miestas labai tvarkingos architektūros, nėra tos kakofonijos kaip mūsų kurortuose. Išlaikomas panašus architektūrinis stilius, protingas išplanavimas. 

Kainos restoranuose labai didelės. Antrieji patiekalai nuo dvidešimties eurų. Todėl verta pasiimti apartamentus su virtuvėle. Nueiname į Trouvilio žuvies turgų ir nusiperkame vakarienę keturiems už 30 eurų. Kainos žuvies turguje taip pat labai didelės, tačiau galima surasti ir gerų kainų. Pavyzdžiui didžiulės austrės po eurą, midijų litras 4 eurai, šukučių kilogramas 8 eurai, omaras apie 30 eurų, kas gana nebloga kaina.

Šešta kelionės diena Važiuojame pakrante link Kalė. Nusprendžiame kiek arčiau privažiuoti prie jo, todėl pasirenkame nakvynę Le Treport miestelyje. Išvažiuojame tik apie 12.

Pakeliui užsukam į Hafleur, menininkų miestelį Senos upės žiotyse. Važiuojant nuo Treouville dar galima aplankyti keltą sidro - kalvadoso daryklų, užvažiuojame ir patestuojame visai neprastą sidrą ir Kalvadosą. Būtent daryklose verta pirkti kalvadosą, miestelių boutique jis kainuos keliasdešimt procentų brangiau. Kelias veda virš Hanfleur kur keliose vietose atsiveria puikus vaizdas į Senos žiotis, Havrą ir Hafleur. Nusileidus, pačiame centre didelė mokama aikštelė. Visai šalia žuvies turgus, didelis šviežios žuvies ir ypač moliuskų pasirinkimas. Pačios geriausios austrės kainiuoja apie eurą. Siūloma kokios 6 - 7 skirtingų austrių rūšys. Vietoje išdoroja ir patiekia. Fantastiški pyragaičiai su moliuskų įdaru, verta įsigyti šukutes. Nors su laukinėmis Norvegijos šukutėmis nesulyginsi. Hanfleur vadinamas menininkų miesteliu, čia savo dienas leido daug garsių menininių kaip pavyzdžiui Mone.

Hanfleur miestelis iš auktai. Visas gyvenimas sukasi prie uosto ir keli kvartalai nuo jo. Tolumoje tiltas per Seną.

Hanfleur miestelio centrinis jachtų uostas. Visi pirmi aukštai iš restoranų, ledainių, kavinių, boutique. Pavalgyti iš kelių patiekalų galima už kokius 20 eurų+. Daug žuvies ir moliuskų patiekalų. Pvz 800 g midijų - 17 eurų

Hafleur žuvies turgus. Čia linksma pardavėja išlukštens austres. Geriausios kainioja tik eurą.

Toliau renkamės kelią palei jūrą. Kelias visai geras, kartais pavažiuoji 80, kartais slenki per miestelį. Po centrinių kalvadoso rajonų miesteliai atrodo mažai autentiški, tačiau vis tiek yra į ką pasidairyti. Sekantis ilgesnis sustojimas Etretet. Miestelį garsina uola jūroje panaši į dramblio straublį. Užlipame į uolą priešingoje pusėje su bažnytėle ir Etreteto sodais. Mokami sodai dideli, kokioms trims valandoms lankymo. Verta pakilti ir į priešingą pusę virš "straublio". Toliau dar vienas panašus uolos išsikišimas su arka.

Etretatas nuo Notre Dame del la Garde koplytėlės. Šalia Etretat sodai. Miestelis jau seniai praaugęs žvejų kaimelio ribas. Daygybė viešbučių, restoranų. Kainos gana didelės, bet mažesnės nei Deauville. Uosto nėra tai žuvų turgus vargu ar bus, bent jau su uosto kainomis.

Le Trepointe būname apie 19 valandą. Pasisekė surasti apartamentus per 2 aukštus už 90 eurų. Virtuvėlė, didelė svetainė ir vonios kambarys. Kaip ir kitus straipsnyje minimus viešbučius juos galima surasti žemėlapyje. Iš karto su booking.com nuorodomis.

Kelionę Didžiojoje Britanijoje, Škotijoje suplanavo Viktorija Šeinker, labai perspektyvus kelionių specialistas.

Septinta kelionės diena. Važiuojame į Londona. Bendras kelias 440 kilometrų.

Išvažiuojame 9 valandą  į trasą, mokamas kelias už maždaug 8 eurus. Gana greitai pasiekiame Kale. Kiek gaila, kad neužsukome į Le Trepoint centrą, į municipalinį turgų nusipirkit žuvies ir jūros gėrybių. Tą sutaupytą laiką praleidom eilėje į keltą.   12:30 keliamės keltu iš Calais į Dover. Važiuojam link Londono susirinkti pakeleivius emigrantus. Susitinkam Watford 5-5:30. Svarbu neprisijuokauti dėl tų emigrantų - pabėgėlių.

Kale švietė saulutė, Albionas pasitiko liūtimi ir baisiu vėju. Bet kreidos uolos Doverio pakrantėje įspūdingos bet kokiu oru. gali patikrinti muitininkai, mūsų vos neužvarė ant stendo.

Pakeliui dar užsukam į Kenterberį pasižiūrėti įžymiosios katedros. Įėjimas 12 eurų, ekskursijos laikas apie porą valandų. Išties didingas inžinierinis kurinys. Lankyti galima kriptas, beveik visą pagrindinę katedrą. Aplink Katedrą žavios senovinio stiliaus gatvelės su restoranais, kavinėmis, boutique. Tačiau pavalgymui pasirenkame Domino picą, kur įsigyjame didžiules picas už 22 eurus. Pietvakarienė jau busiuke pakeliui į Londoną.

Kenterberio Katedra, tikriausiai didingiausia visoje Britanijoje.

4 valandų kelias iki Heysham, nakvynė AirBnb. Magistralė pagrinde 3 juost7, bet lanbai didelis apkrovimas, daug remontuojamų atkarpų. Į Heysham atvažiuojame apie 1 valandą.

Aštunta diena Judam link tolimiausio taško - Isle of Skye. Bandom Heysham įsigyti jūros gėrybių, bet vientelė parduotuvė labai jau skurdi. Važiuojame gana gera trasa link Fort Henri.

Kertame Loch Lomond ir jį supantį nacionalinį parką. Nors ir didžiausio paviršiaus ploto ežeras Didžiojoje Britanijoje, mūsiškis Drūkšių dičkis jam kvėpuoja į užnugarį. Palyginimui - Loch Lomond plotas 71 km², Drūkšių ežeras - 44,79km².

Pakeliui nuo Loch Lomond fantastiški vaizdai, ypač Glencoe apylinkėse. Paties šio kaimelio neverta laukti, patys gražiausi vaizdai pakeliui. Daugybė aikštelių kur visose norisi sustoti ir pasigrožėti apylinkėmis. Tai ir verta padaryti.

Glen Coe įžymiausias Škotijos slėnis, o škotų balsai nusprendė jog ir romantiškiausias. Čia filmuotos scenos Hario Poterio, Džeimso Bondo filmams, tačiau mūsų tikslai šiandien didingesni. Sustojame tik nupaveiksluoti bepavargstančius vienas kito veidus.

Kalnai važiuojant link Glen Coe miestelio. Čia daugybė pėsčiųjų, dviračių maršrutų. Kempingai, B&B, viešbučiai, restoranai laukia turistų. Beveik visur nerealaus grožio vaizdai.

Fort William toliau grožimės vaizdais papuošusiais ir narsiąją Melo Gibsono širdį. Šalia kyšo Ben Nevis, aukščiausia viršūnė britų salose. Sako čia užlipa virš 100,000 žmonių per metus. Populiari vieta ir lipimui ledu.

Kone populiariausia Hario Poterio scena - besidriekiantys laukai, vidury stovintis lenktas viadukas, ir iš garinio traukinio virstantys kamuoliai. Visos 21 Glenfinnan viaduko arkos ir mums gniaužia kvapą, stengiamės neatsilikti nuo grafiko, pasigrožėsime viaduku ant £10 škotiško banknoto į kuriuos taip įtariai žiūri britai, sako "don't give me this Monopoly money".

Glendfinnan geležinkelio tiltas. Kelis kartus per dieną pravažiuoja garvežiukas. Tačiau norint padaryti gerą kadrą reikės skirti laiko. Ši nuotrauka daryta penkios minutės nuo parkingo. Norint geros nuotraukos reikės paeiti pusvalandį ar net valandą. Tokios kokia buvo rodoma Hario Poterio filme.  Laimei yra daugybė pėstiesiems skirtų takų. Garvežiuko pravažiavimo laiką verta pasitikrinti iš anksto.

Prasideda žaidimas su saulėlydžiu. Paskutinėje žėroje pasišildyti, nors Celcijus sakytų jog prie 5 nepasišildysi, norėtume jau Isle of Skye. Reikia persikelti keltu Mallaig - Armadale. Jei spėjame iki saulėlydžio, aplankome Armadale pilį ir sodus.
Deja nuvažiavus sužinome, kad kelto bilietai išparduoti kelioms dienoms į priekį. Surizikuokite rezervuoti i anksto, gal suspėsite. Mums teko lanbaio jau lėkti, nors atvykome laiku.

Važiuojame atgal į Fort William ir keliamės tiltu į Broadforad . Nakvojame Broadford, dar vadinamame Isle of Skye bazine stovykla. Čia susijungia visi keliai. Kuriuo bepasuksim, pasitiks fėjos, slėniai, kriokliai ir kloniai.

Bendras kelias 500 km. Nakvynė AirBnb su vaizdu į kalnus. Šiuose apartamentuose suprantame, kad viešbučių laukia liūdna ateitis jei jie neprisitaikys prie esamos situacijos. Už 120 eurų gavome apie 100 kvadratinių metrų apartamentus. Didžiulė virtuvė, svetainė, 3 miegamieji, 3 sanitariniai mazgai su didžiule vonia. Šeimininkai dar palepino rinktiniu Ispanijos vynu.

Devintą kelionės dieną praleidžiame Isle of Skye.

Rytas apsnūdęs, veidai rūškani. Vakarykštė kelionė įkaitų neėmė. Emociniai šuliniai išdžiuvę. Apdairiai pakviestas svečias, kavinukas, palengva šildo. Šildo ir mintis, jog vakare grįšime į tą patį būstą. Nereikia paskubomis pakuotis.

Neginčijamai žinomiausias Isle of Skye žuvies turgus Portree. Derimės dėl gundančiai prasivėrusių  šukučių. Sako jas dar vakar rankomis rinko vietiniai barzdočiai. Strategiškai ruošiamės - jau tradicija tapęs pietų delikatesas - austrės ir rūkyta žuvis į bagažinę. Deja tai tik planai - Portree parduotuvė uždaryta, paaiškinimų nėra. Liekame be žuvies ir jūros gėrybių.

Duona, šokoladas ir kiti greiti angliavandeniai. Šiandiena - visos kelionės tikslas, kiti pasakytų jog net visas gyvenimas vedė link šios dienos. Sportbačiai - yra, fotoaparatai - pakrauti, bezino bakas pilnas.

Pirmas vaizdas - Storr. Iškart prisimenam, kodėl vis dar keliaujame realybėje, ne tik per Google Maps žiūrinėjame nuotraukas. Kompozitorius ir režisierius įkvėpęs kraštovaizdis nostalgiškai primena profesorių Motuzą. Vikipedija pasiūlo mažai paaiškinimo apie kraštovaizdžio geologinę formaciją. Nusprendžiame palikti vietos vaizduotei apie milžinų ir magų ūkinę veiklą.

Pakeliui į Old Man Storr, uolos debesyse. Kartais išlenda, kartais pasislepia. Apie 40 minučių žygis aukštyn, 20 žemyn. Viršuje dar daug vietų kur galima pasivaikščioti.

Pakeliui į Old Man Storr žavūs vaizdai į jūrą ir tolumoje esančias kitas Škotijos salas. Oras labai permainingas, tai lyja, tai šviečia saulė. Vaivorykštę matėme kokius 8 kartus.

Važiuojame toliau palei pakrantę, laukia vienos juostos keliukas. Suprantame, kodėl Škotijoje taip nemėgsta kemperių, prasilenkti būtų sudėtinga net dažnuose išplatėjimuose. Kerintys vaizdai keičia vienas kitą. Bene gražiausia vieta ties Kilt Rock. Aikštelė nuo kurios į abi puses atsiveria aukšti skardžiai, į pakrantės akmenis dūžtantis krioklys. Vėl permerkia lietus, bėgame į busą ir keliaujame toliau.

Kilt Rock Isle of Skye.

Spaudžiam link Dunvegan pilies ir sodų. Čia dar vikingai buvo įkūrę savo įtvirtinimus. O jau XIV amžiuje pilis siekė keturis aukštus. Pilis priklauso Hugh MacLeodui iš MacLeodo, priklausančio MacLeodų klanui. Jam priklauso 17,000 hektarų, arba 10% šios salos. Pilis uždaryta turistams iki pavasario, keliaujame tolyn.

Įstatymai neleidžia sakyti jog geriausias, tad - ko gero geriausias kraštovaizdis pasauly, Neist Point švyturys. Tokioje vietoje labiau nei bet kada norisi turėti super galių. Skristi, arba bent jau neįtikėtinai greit bėgti, užšokti ant kiekvieno akmens, kaip ruoniui nardyti bangose ar bent jau įkvėpti penkis kart daugiau oro ir plaučiuose parnešti į Lietuvą.

Dešimtį kilometrų vėl važiuojame vienos juostos keliu. Tenka dažnai prasilenkinėti su jau vaizdais pasigrožėjusiais keliautojais ir vietiniais.

Neist Point kratovaizdis. Būtų itin įspūdingas apšviečiant besileidžiančios saulės spindulių. Tačiau saulę slepia debesys.

Neist Point Švyturys leidžiantis saulei, auksinė valanda prieš saulėlydį. Deja saulėlydį slepia debesys. Spalio pabaigai tai laikas tarp 17 - 17:40.

Vasarą, kai saulė leidžiasi gerokai vėliau vienu iš maršruto taškų gali tapti viskio ragavimas. Užsirezervuokite iš anksto, ribotas priėmimas. Kiek tektų keisti bendrai maršrutą nes ekskursijos ir testavimas baigiasi gana anksti. 15:00 viskio ragavimas The Talisker distilerijoje. Po £10 kiekvienam, o gauname ir viskio paragauti, ir katilus pačiupinėti, ir garais prikvėpuoti distiliuojamo alkoholio kol gidas nugarą atsukęs.

Ištroškę ir išalkę, linkstančiomis kojomis, galvoje skambant lyriškoms Ievos Narkutės eilėms, raudoną vakarą pasitinkame prie Sligachan viešbučio taurės ir lėkštės. Vakarienei ne toks lyriškas patiekalas - avies skrandis įdarytas tos pačios avies širdimi, plaučiais ir kepenimis. Vardan švento tikslo - kultūrinio išsilavinimo - valandėlei nemąstome apie gyvūno kančias. Visgi, tokiose apylinkėse augusi avis gyveno geresnį gyvenimą už mus kartu sudėjus.

Nacionalinis Škotų patiekalas Haggis. Puikiai padarytas ir suderintas su padažais ir garnyru. Labai tiko viskio degustacijai. Sligachan puiki vieta susipažinti su visais Škotijos viskiais, čia pasirinkimas iš kelių šimtų skirtingų viskių. Yra keturi degustaciniai meniu po 18 eurų.

Šiandien pasiektas tolimiausias kelionės taškas ir nuo dabar jau keliaujame namo.

10 kelionės diena. Išvažiuojam iš Isle of Skye. Vis dar negirdėjome skambant dūdmaišių. Eilean Donan salos, kuri oficialiai turi vieną gyventoją, pilis - platesne istorija nei dešimtos klasės kursas. Nenorom mąstai apie škotų klanų karus ir jau atrodo pradedi suprasti norą gyventi apsupty patikimų žmonių, nesvarbu kur, nors ir tarp atšiauriausių akmeninių sienų.

Eilean Donan pilis per atoslūgį susijungia su kontinentu. Per potvynį į ją galima patekti tik tiltu. Šalia didelė aikštelė automobiliui. Įėjimas mokamas.

Žodžių nuo žemės nerankiojam, įsiamžiname fotografijose. Kitaip niekas nepatikės jog pasaulio krašte laukuose kvėpavom. Paliekam Eilean Donan pilį toliau tvirtai stovėti, nes laukia Lochneso pabaisa. 2019 rugpjūtį pasakomis tikintys Naujosios Zelandijos mokslininkai kategorizavo visus DNR pavyzdžius esančius Lochneso ežere ir nusprendė - pabaisos nėra. Mes jais nepasitikimė. Patikrinsim.

Urguhart pilies griuvėsiai šalia Lochneso ežero. Lbai vaizdingas maršrutas nuo Fort Williams iki Inverneso. Kiek už Urhart pilies Lochneso lankytojų centras su sudėta pabaisos gaudymo istorija. Pabaisa buvo nufotrografuota būtent netoli šios pilies.

Toliau labai trumpam užsukam į Invernesą. Labai gražus daug Škotiškos autentikos išsaugojęs miestelis. Centre daugybė parduotuvių nusipirkti vietinių suvenyrų. Nors visai gera odos krautuvėlė prie sankryžos važiuojant į Isle of Skye.

Invernese puiki proga įsigyti kiltą, kainuoja "populiarus" modelis apie 70 eurų. Rankų darbo vilnoniai kiltai kainuoja nuo 300 eurų. Piniginė pirkta sankryžoje į isle of Skye, kainavo 22 eurus. Puiki dovana viskis tiesiai iš distilerijos. Local viskiai kainuoja nuo 20 eurų už butelį. Geresni apie 30 - 40 eurų.

Tomatino distilerija kiek už Inverneso. Pravedama apie 1,5 valandos ekskursija, 3 viskių degustacija. Kaina žmogui 12 eurų. Tomatino tai  " daug kadagių". Kadagiai buvo naudojami nelegalių distiliatorių nes neskleidžia dūmų. Įdomi ekskursija kurios metu supažindinama su viskio gamyba, viskio rūšimis.

Vakare atvažiuojame nakvoti į Edinburgą.Sekmadienis, 21 valanda, bet miestas gyvas ir atodarytos parduotuvės, bei restoranai.

11 kelionės diena. Anksti ryte persikeliame iš gatvės parkingo į parkingą prie pilies. Kainuoja 5 svarai valanda. Ekskursija po Edinburgą. Į pačią pilį neiname, kainuoja po 20 svarų asmeniui. Užtai prasiėjimas Royal Mile nemokamas. Čia daugybė kiltų ir kitokių vilnonių gaminių parduotuvių, suvenyrai, kavinės restoranai. Baigiasi Royal Mile Karalienės rezidencijoje ( Palace of Holyroodhouse).

Edinburgo pilis pastatyta ant aukštos uolos. Nuo jos prasideda Royal Mile, centrinė Edinburgo senamiesčio gatvė.

Royal Mile gana anksti ryte tuščia, produktus kavinėms iškrauna automobiliai. Po poros valandų čia bus minios turistų.

Grįžtame pasukę link Calton Hill. Iš čia atsiverai įspūdingas vaizdas į Edinburgo senamiestį ir uostą. Grįžtame į senamiestį pro Nacionalinę galeriją. Pakeliui sutinkame pirmąjį dūdmaišininką, visą dieną praleisčiau čia. Edinburgo Royal Mile jų dar daugiau. Po miestą pravedamos nemokamos ekskursijos, labai įdomu paklausyti gido.

Vaizdas nuo Calton Hill į jūrą. Labai panašu į vaizdą nuo Tauro kalno.

Vaizdas nuo Calton Hill į senamiestį. Apačioje geležinkelio stotis į kurią daug greičiau nei automobiliu atvyksite iš Londono.

Turbūt Edinburge geriausia įsigyti škotiškų suvenyrų. "Popular, made in Chinia or Pakistan" kiltai čia jau ir už 40 svarų galima įsigyti, šalikai apie 12 svarų, jau pučiantis dūdmaišis 120 svarų. 

Visumoje Edinburgas labai gražus miestas, kuriame drąsiai galima praleisti visą savaitgalį. Iš ryto saulė šviečia nuo Holyrood parko pusės, galima užlipti ant kalvos Arthur Seat. Atsiveria visas senamiestis.

Atskridus į Edinburgą lėktuvu patogu išsinuomoti automobilį ir aplankyti Škotijos aukštikalnes. 

Net nepastebime kaip praeina penkios valandos. Toliau magistrale spaudžiame į Londoną. Atvykstame apie 21 vietos laiku.

12 kelionės diena. Šeštą keliamės, lekiame į Doverį. Anksti ryte milžiniki kamščiai į Londoną, tačiau iš Londono važiuojant belieka džiaugtis tuščiu keliu. Atvažiuojame į Doverį 9, patikra, ckek in ir jau dešimtą išplaukiame į kontinentą. Surasti keltą labai paprasta, ženklai, ta pati linijų sistema. Chek ine duoda lapelį su linijos numeriu, važiuoji pagal ženklus kol atvažiuoji iki savo linijos. 

Kelte keli restoranai gana geromis kainomis, wifi, pasijungimas prie elektros, tualetai, dušai.

Doverio uostas Anglijoje. I čia per kelias valandas persikeliama į Prancūziją.

Persikeliame į Dunkerką, užsukame į miestą į supermarketą Supermarche. Labai gera galimybė įsigyti prancūziškų vynų labai geromis kainomis. Esu didelis Elzaso traminerų gerbėjas, čia jie kainuoja apie 6 eurus. Net it turint patirties gana sunku išsirinkti gerą ir potencialo gerėti turintį vyną. Kaip taisyklė renkuosi "appeliation regionas controlie" ( AOC), nurodant gamintoją + ne mažiau 13 laipsnių + jei yra galimybė Pinot Noir ir jo kukltivarų arba lokalias veisles pabandymui. Aišku turint laiko galima pasižiūrėti kiek kainuoja senesnio vyno buteliai, tada gali įvertinti potencialą. Kaip taisyklė perku praėjusių metų vyna po panašiai 6 eurus. Belieka tik kantriai palaukti 3 - 10 metų, kol vynas pasieks brandą.

Pervažiuojame Belgiją, dalį Olandijos kurioje nusiperkame "kapsaloną" Doner kebabinėj. Tai gana nebrangus ir pastaruoju metu išpopulairėjęs patiekalas i fri bulvyčių, mėsos, svogūnų, padažų. Nakvojame jau Vokietijoje, Oberhauzene.

14 kelionės diena. Lekiame per Vokietiją autobanais, vėliau per Lenkiją iki Varšuvos. Išvažiuojame apie 8, vietoje būnamė 22 valandą. Turėjome būti greičiau, bet daugiau kaip valandą sugaišome kamščiuose prie Poznanės. Vokietijoje autobanai nemokami, nors jau gerokai paprastėję. Furos važiuoja be perstojo ir pastoviai stabdo eismą apsilenkdamos. Lenkijoje keliai jau ne prastesni nei Vokietijoje, nors ta pati problema su furistais. Keliai iki Varšuvos mokami, trys atkarpos bendrai kainuojančios 18 eurų. 

15 kelionės diena. Ryte keliamės 6 ir Vilniuje jau 16 valandą. Labai smagu anksti prašokti Varšuvos kamščius. Atgal važoiuojame per Bialystoką. Iki Bialystoko puikus 2x2 kelias. Nors nuo Bialystoko dviejų juostų kelias su pravažiavimais per miestelius. Labai norisi tikėti, kad kitą sezoną nebebus problemų gera autostrada važiuoti per Lomžą.

Normandijos turgūs

http://en.normandie-tourisme.fr/things-to-do/food-and-drink/markets-395-2.html

Geras straipsnis rusu kalba

https://anastasiabog.ru/idealnyj-marshrut-po-bretani-i-normandii/