Norvegija

Norvegija – šalis Skandinavijos pusiasalyje. Ją šiuo metu valdo karalius Haroldas V. Net 94 proc. šalies gyventojų – norvegai, dar gyvena suomiai, samiai ir švedai. Valstybinė kalba – norvegų. Pagrindinė religija – krikščionybė (evangelikai liuteronai). Trečdalis Norvegijos teritorijos yra už Poliarinio rato, čia yra šiauriausias Europos taškas – Nordkapo iškyšulys. Be gausybės salų pakrantėje, Norvegijai priklauso dvi salos Atlanto vandenyne – Jano Majeno ir Buvė salos, be to, Svalbardo archipelagas Šiaurės Ledynuotame vandenyne.
Norvegijos gamta įdomi tuo, kad žiemą čia būna poliarinės naktys, o trumpos vasaros viduryje saulė šviečia net naktį. Norvegijos krantai išraižyti siauromis įlankomis, vadinamomis fiordais. Jie sukuria nuo audringos jūros apsaugotus natūralius uostus. Pakrantės pasipuošusios žalumo, o pavažiavus toliau nuo jūros net vasarą galima rasti sniego.
Senovėje norvegai, kaip jų kaimynai danai ir švedai, buvo vikingai, pasiekdavę ne tik Islandijos, bet ir Šiaurės Amerikos krantus.
Vėliau Norvegija priklausė ir Danijai, ir Švedijai, bet 1905 m. gavo visiška nepriklausomybę.


Pagrindinės Norvegijos šventės

Balandis–gegužė – Velykos, Didysis Ketvirtadienis, Velykų sekmadienis, Didysis Penktadienis.
Gegužės 1 d. – Darbo žmonių šventė.
Gegužės 17 d. – Konstitucijos (Nepriklausomybės) diena, pagrindinė šalies šventė.
Gegužės 31 d. – Dvasių diena.
Birželio 1 d. – Sekminės.
Gruodžio 25–26 d. – Kalėdos.


Žvejyba

Norvegija – tikras žvejų rojus. Nepaisant to, kad Norvegija yra šiaurinėse platumose, dėl Golfo srovės čia jau balandį prasideda tikras pavasaris: sužaliuoja žolė, ant medžių išsprogsta lapai. Vasarą oras įšyla iki + 25 C, vanduo fiorduose sušyla iki + 18–20 C. Fiorduose, ežeruose ir Norvegijos pakrantėse gausu žuvų.
Jūroje paprastai gaudomos menkės, vilkžuvės, otai, lašišos, jūros ešeriai, plekšnės ir jūrinės lydekos.
Pasiruošimas jūrinei žvejybai vyksta žvejų kaimeliuose, kuriuose yra visko, ko reikia žvejybai: ten galima išsinuomoti valtį ar katerį su skirtingo galingumo varikliu ir visą būtiną žvejybos įrangą.
Pirmą kartą žvejojant Norvegijoje rekomenduotina pasinaudoti žvejybos gido paslaugomis, kuris parodys geriausias vietas ir išmokys žvejybos technikos. Jei susidaro 10–15 žmonių grupė, galima vykti į žvejybą tradiciniu žvejybiniu barkasu su kapitonu ir virėju. Kapitonas nuplukdys į geriausias vietas, o kokas čia pat paruoš pagautas žuvis. Taip pat, jei leidžia kišenė, galima išsinuomoti modernią jachta su visais patogumais.


Kelionė fiordais

Tiem, kuriems žvejyba nėra patraukli, gali pasimėgauti kelione fiordais. Fiordai – siauros vingiuotos įlankos uolose, kurias prieš milijonus metų sukūrė tirpstantys ir pasitraukiantys ledynai. Kiekvienas fiordas išsiskiria nepakartojamu landšaftu, forma ir vandens spalva. Geriausias laikas apsilankyti fiorduose – nuo balandžio iki rugsėjo. Susisiekimas tarp Norvegijos kaimų yra puikiai organizuotas. Čia galima išsiversti be mašinos, bet svarbu sekti autobusų ir garlaivių grafikus.
Šalia Stavangerio esantis Lysefjordo fiordas – bene atšiauriausias Norvegijos fiordas, apsuptas vertikaliomis uolomis, kurių aukštis kartais siekia iki kilometro. Vaizdas, atsiveriantis nuo Preikestoleno uolos, skirtas ne silpnų nervų žmonėms.


Nardymas Norvegijoje

Įdomiausios nardymo programos yra vakarinėje Norvegijos pakrantėje – Norvegijos jūroje. Čia galima susipažinti ne tik su povandeniniu pasauliu, bet ir su orkomis, ruoniais.
Norvegijos jūra plyti Šiaurės Ledinuotojo vandenyno pakraštyje, tarp Skandinavijos pusiasalio ir Šetlendo, Farerų, Jano Majieno ir Meškų salų, Islandijos. Ją nuo Atlanto vandenyno skiria povandeninis kalnagūbris, o gylis šalia kalnagūbrio neviršija 600 metrų.
Per Norvegijos jūrą teka šilta Šiaurės Atlanto srovė, dėl kurios jūra neužšąla ir žiemą. Šilto ir šalto vandens susidūrimo vietoje vyksta aktyvi vandens cirkuliacija, o tai užtikrina aukštą biologinį baseino produktyvumą.
Norvegijos klimatas vandenyninis, šiaurėje – subarktinis. Šiaurės Atlanto srovė sušvelnina šalies klimatą.
Norvegijos jūra garsi tuo, kad čia gyvena orkų. Kasmet spalio lapkričio mėnesiais didžioji dalis Norvegijos orkų populiacijos, dėl čia susirinkusių silkių, suplaukia į Lofoteno fiordą. Kartais šio fiordo rajone galima išvysti iki 700 orkų.
Norvegijos povandeninis pasaulis turtingas ir gražus: uolos nusėtos ryškiomis aktinijomis, kriauklelėmis ir minkštais koralais, tarp uolų išsikišimų galima sutikti jūros žvaigždžių ir vėžių atsiskyrėlių, įvairių spalvų moliuskų ir gausybę žuvų. Pakrantėse veisiasi ruoniai.
Nardoma Norvegijoje šalia vertikalių uolų, kurios leidžiasi į 30–40 metrų gylį. Nardymo sezonas tęsiasi ištisus metus. Patyrusiems nardytojams siūloma panirti į srovę. Rugpjūtį vandens temperatūra paviršiuje – +8–12 C, žiemą – +2–7 C, todėl nardymui naudojamas sausas kostiumas. Aišku, vasara nardyti maloniau, tačiau tada, dėl augančio planktono, suprastėja matomumas po vandeniu.
Turintieji nardytojo licenciją gali nardyti iš valčių. Naujokams mielai padės bet kurio nardymo centro instruktoriai. Kursai vyksta anglų ir norvegų kalbomis, jei apima ne tik teoriją, bet ir praktinį nardymą baseine. Sėkmingai baigusieji kursus gauna tarptautinę nardytojo licenciją. Kursai praėjusiais metais kainavo 4 500 Norvegijos kronų (apie 1 800 Lt). Į šią kainą įeina mokestis už kursus, knygos, licenzcija, medicininis patikrinimas ir būtina nardymo įranga.


Festivaliai

Norvegija – festivalių šalis, kurioje kiekvienas ras tai, kas jam artima. Birželį švenčiamas įdomus Edvardo Grygo jubiliejus Bergene, vyksta šiuolaikinio meno festivalis Lyste, vasaros festivalis Osle, jūros laivų festivalis Bergene, vikingų festivalis Kopervike, tarptautinis teatrų festivalis Porsgrune, Nordkapo folkloro festivalis Honingsvoge, kasmetinis roko festivalis "Norvegijos miškas" Kalvėjo saloje, tarptautinis muzikos festivalis Šiene, kamerinės muzikos festivalis Risiore, Šiaurės Norvegijos festivalis Harstade, menų festivalis Holmestrande.


Kelionės po Norvegija

Pagal ledynų kiekį, esantį sausumoje, Europoje Norvegija gali lenktyniauti tik su Islandija. Patys ledynai nepraeinami, bet jų pakraščiai, pasipuošę įdomiomis ledo skulptūromis, Briksdale ir Nigardse gausiai lankomi turistų.
Dar vienas Norvegijos privalumas – ištisus metus galima slidinėti, o kai kurie slidinėjimo kurortai, (pvz., Stryn Skicenter) atdaromi tik gegužę.
Tromsas – vienas šiauriausių miestų pasaulyje, tai universitetinis miestas, kur susirenka jaunimas iš viso pasaulio.
Alesundas – miesto centras, esantis siaurame pusiasalyje. Jis įdomus tuo, kad 1904 m. miestas visiškai sudegė ir vėliau buvo atstatytas moderno stiliumi.
Malojus – vienas iš daugelio Atlanto vandenyno pakrantėje įsikūrusių miestukų, išsiskiriantis reto grožio tiltu.
Risoras, Kragero ir Grimstadas – bene žymiausi pietinės Norvegijos pakrantės kurortai su siauromis gatvelėmis, baltais nameliais ir jūrų produktų gausa.
Fredrikstade ir Haldene, esančiuose prie Švedijos sienų, stovi dvi įspūdingos tvirtovės, pastatytos maždaug prieš 300 metų.
Sostinėje Osle nėra išskirtinių paminklų, tačiau apsimoka aplankyti Akerhuso tvirtovę, pasivaikščioti Karlo Juhanso gatve ir Aker Brige krantine.
Stavangeris garsus savo senų medinių namų kvartalu Gamla Stavanger ir XII–XIII amžiaus bažnyčia.
Tronheimas – šiauriausias iš didelių Norvegijos miestų, kuriame ypač ryškios baltosios naktys. Tronheimas – senoji Norvegijos sostinė, kurioje nuo vikingų laikų liko didžiulė XII amžiaus katedra.
Rekomenduoti gražiausias Norvegijos gamtos vietas ganėtinai sunku, nes šalyje nėra negružių vietų. Tereikia rasti laiko pakeliauti. Galima aplankyti plynu akmeningu peizažu išsiskiriančias Egersunomo apylinkes arba grožėtis Norvegijos viršukalnių tundras puošiančiais akmenimis, įvairiaspalvėmis samanomis, mažais ežeriukais su krištolo skaidrumo vandeniu ir kitomis gamtos grožybėmis. Kad ir kurioje Norvegijos vietoje lankytumėtės, iš visur parsivešite malonių įspūdžių. Bent jau tokia nuomonė susidaro paskaičius šią šalį aplankiusių žmonių atsiliepimus:
"Dvi savaitės pašėlusių nuotykių, atgaiva nuo karščių kalnuose, sudaužyta norvego širdis, išleista kelionei apie 120 Lt (iš jų 35 Lt už keltą, o likusieji – lauktuvėms)… norvegai vyrai ir moterys visiškai negražūs, o kai pasensta tai dar pasidaro baisūs kaip vikingai. Bet užtat turi labai dideles širdis!) Kaip tranzuojasi Norvegijoj, taip ir nesužinojom, nes ir neteko ten tranzuoti."
"Mieste, už uosto įlankos, jūs rasite ir turistų pamėgtus lėktuvėlius, kurie skraidina turistus virš visų ten esančių grožybių, ir laivus, kurie jus nuplukdys dienai į gražius fiordus. Tų vaizdų, kuriuos pamatysite ten – nematysite jokiame žurnale, jokiame filme apie šią šalį!!!"
Kelionės į šią šalį nėra labai brangios. Visas išvardytas ir dar daugiau gražių vietų galima pamatyti pradedant nuo 2000 Lt vienam žmogui.

Straipsnyje panaudotos Reuters/ AFP Photo/ Scanpix nuotraukos