Kūdikio odos iššutimas

Kūdikio oda yra švelni, jautri ir lengvai paveikiama įvairių veiksnių: šilumos, šalčio, bakterijų, išmatų, alergijų, grybelių ir dažniausiai ­- šlapių sauskelnių, kurios turėjo ilgesnį kontaktą su oda. Mažyliui šlapinantis ir tuštinantis odą veikia drėgmė, šiluma, bakterijos ir rūgštys. Sauskelnės dažnai spaudžia, trina sėdmenis ir kirkšnis, todėl atsiranda iššutimai. Kūdikis gali būti neramus, verkti, ypač kai liečiamas ar plaunamas užpakaliukas, priešintis keičiant sauskelnes. To priežastis  yra netinkamo dydžio ar tiesiog uždelstos pakeisti sauskelnės. Kai kurių kūdikių oda jautri medžiagoms, iš kurių gaminamos sauskelnės. Nors beveik visi naujagimiai patiria iššutimą, tinkamai prižiūrint ir gydant odą, greitai jį pašalinsite ir išvengsite odos infekcijų.

Kodėl kūdikiams atsiranda odos iššutimas?

Kūdikio odos iššutimas - dažniausiai pasitaikantis odos uždegimas, kai atsiranda paraudimas ir pleiskanojimas kirkšnių, pažastų, kaklo bei sėdmenų raukšlėse. Iššutimai gali atsirasti ir kitose kūdikio odos vietose, kur oda nekvėpuoja: tarpupirščiuose, riešuose, čiurnose, po žinduku. Šiose kūno vietose temperatūra aukštesnė, oras blogai cirkuliuoja ir kaupiasi drėgmė. Labai dažnai, dėl trinties su sauskelnėmis, kūdikio odoje atsiranda įbrėžimų, kuriuose gali pradėti vystytis infekcijos. Jei iššutimas nėra gydomas, pažeistose vietose matomi įtrūkimai, žaizdelės ar pūslelės, oda pradeda luptis. Todėl sveikai kūdikio odai palaikyti bei atsiradus paraudimui nedelsiant odą tepkite Cutaden Bebe kompleksinio, palankaus poveikio kremu, kuris turi minkštinamąjį poveikį ir ant odos sudaro apsauginį sluoksnį. Cutaden Bebe ramina uždegimo apimtą kūdikio odą, mažina paraudimą ir dirginimą, oda greitai tampa minkšta ir glotni.

Iššutimų priežastys

Vieni kūdikiai yra labiau linkę į šutimus, nei kiti. Tai lemia imuninė sistema, paveldėtos odos ypatybės, higiena, tam tikros ligos. Stambesnių kūdikių odos raukšlės yra gilesnės, taigi galima manyti, kad jų oda linkusi dažniau iššusti. Vis dėlto odos iššutimai gali atsirasti įvairaus sudėjimo kūdikių drėgnose odos vietose, kur pradeda daugintis bakterijos.

Mityba. Žindomi kūdikiai iššunta rečiau, nes valgant mamos pieną išmatos būna rūgštesnės ir jų enzimai mažiau aktyvūs. Tačiau kūdikis reaguoja į produktus, kuriuos valgė mama. Pradėjus kūdikį primaitinti košėmis gali atsirasti daugiau šutimų dėl šarmingesnių išmatų. Įvedus naujus produktus į kūdikio mitybos racioną išmatų kiekis ar dažnis padidėja - tai taip pat gali sukelti bėrimus ir iššutimus.

Jautri oda. Kūdikiai sergantys odos ligomis, tokiomis kaip atopinis dermatitas, seborėjinis dermatitas (egzema) iššutimus patiria dažniau nei nesergantys kūdikiai. Vis dėlto šių odos ligų atvejais pirmiausiai paveikiamos kitos odos vietos.

Dantys. Kai kūdikiui dygsta dantukai gali pablogėti apetitas, miegas, pakilti temperatūra bei viduriai pasidaryti skystesni. Nedidelis viduriavimas atsiranda dėl dirglumo ir dantenų skausmo. Taigi, kalantis dantims kūdikiai labiau šunta. Taip pat dėl seilėtekio ir įvairių daiktų dėjimo į burną seilėse pagausėja bakterijų, kurios patekusios į virškinamąjį traktą pasišalina su išmatomis ir šlapimu ir dirgina mažylio užpakaliuko odą.

Viduriavimas. Kūdikiui viduriuojant pakinta jo išmatų rūgštingumas, aplink išeinamąją angą gali iššusti oda. Pasituštinus nedelsiant pakeiskite sauskelnes, nes šiltoje ir drėgnoje vietoje dauginasi bakterijos ir išsivysto odos uždegimas. Iššutusias vietas tepkite aliejumi bei cinko tepalu. Leiskite ilgiau kūdikiui pagulėti be vystyklų ar sauskelnių.

Kaip išvengti iššutimų?

Oras. Pasirūpinkite, kad kūdikio odelė būtų kuo sausesnė. Dažniau pakeiskite sauskelnes, o nusiprausus leiskite odai visiškai išdžiūti, šluostykite švelniu audiniu, netrinkite. Leiskite vaikeliui pagulėti be sauskelnių ir pasimėgauti oro voniomis. Naujagimiui užtenka keleto minučių, o pusės metų mažyliui - pusvalandžio.

Sauskelnės. Pirmaisiais mėnesiais sauskelnes rekomenduojama keisti prieš kiekvieną maitinimą ir po jo bei iš karto naujagimiui pasituštinus. Atkreipkite dėmesį į sauskelnių dydį. Jos turi būti prigludusios, tačiau nespausti. Nelaukite kol sauskelnės išsipūs nuo jose susikaupusio šlapimo. Net ir nedidelis kiekis šlapimo dirgina jautrią kūdikio odelę. Nenaudokite sintetinių sauskelnių. Įsitikinkite, ar naudojamos sauskelnės yra laidžios orui ir nesukelia šiltnamio efekto. Taip pat nebijokite pakeisti sauskelnių rūšies. Kūdikio odelė gali reaguoti į sauskelnių gamybai naudojamas medžiagas.

Muilas. Po kiekvieno pasituštinimo nuplaukite užpakaliuką muilu, gausiai nuliekite vandeniu. Kiekvieną kartą keičiant sauskelnes apiplauti nereikia, nes muilas gali suardyti odos riebalinį sluoksnį. Geriausia naudoti bešarmį prausiklį, kuris nesausina odos ir yra pritaikytas kūdikio odelei.

Drėgnos servetėlės. Venkite drėgnų servetėlių ir naudokite jas tik tuomet, kai negalite užpakaliuko nuplauti po vandeniu. Nenaudokite servetėlių su kvapiosiomis medžiagomis bei alkoholiu. Iššutimo atveju atsisakykite bet kokių drėgnų servetėlių.

Skalbimo priemonės. Naudokite tik specialiai kūdikių drabužėliams skirtas skalbimo priemones ar ekologiškus skalbiklius.

Mityba. Iššutimų atveju venkite maisto, kuris šarmina šlapimą: apelsinų, bulvių, morkų, špinatų, karvės pieno. Rinkitės šlapimą rūgštinančius produktus: mėsą, žuvį, varškę, ryžius. Alergiški vaikai dažniau šunta, taigi maitinančios mamos turėtų stebėti savo mitybą.

Kremai ir tepalai. Iššutusiai odai labiausiai tinka tepalai, sudėtyje turintys cinko oksido. Cinko oksidas jungiasi prie odos ir žaizdos sekreto sudarydamas tirpias cinko druskas, kurios sutraukia audinius, dezinfekuoja ir greitina epitelio atsinaujinimą.

Indrė Ulozaitė