Kūdikio maitinimas 1-2- 3 mėnesiais

Pirmos gyvenimo savaitės kūdikiui skirtos adaptacijai. Šiuo periodu mažyliui reikėtų sukurti ramią, meilės kupiną aplinką, kurioje jis jaustųsi saugus. Antrąjį mėnesį kūdikis pradeda domėtis pasauliu, seka akimis ryškius daiktus, bando pakelti galvytę gulėdamas ant pilvo. Kūdikis pradeda skleisti pirmuosius garsus, vadinamus gugavimu. Trečią mėnesį mažylis aktyviai čiulpia savo pirštukus bei žaisliukus. Tėveliai laukia, kol kūdikiui sueis trys mėnesiai ir jis įveiks savo pirmąjį trimestrą. Kūdikis mažiau verkia, yra ramesnis, labiau pripratęs prie aplinkos, puikiai atpažįsta tėvelius, jiems šypsosi. Nepažįstamiems, kurie jį kalbina taip pat mielai šypsosi, atsako įvairiais garsais, kartais net krykštavimais. Trijų mėnesių mažylis geba laikyti galvytę, rankytėmis paimti žaisliukus, reaguoja į garsus, gausiai seilėjasi.

Pirmi trys mėnesiai yra itin svarbūs kūdikio mitybos formavimuisi. Be abejo, pirmaisiais gyvenimo mėnesiais geriausias ir tinkamiausias maistas kūdikiui yra motinos pienas. Motinos pienas gerai įsisavinamas ir yra naudingas kūdikio augimui, fizinei ir protinei brandai bei yra natūrali apsauga nuo įvairių ligų sukėlėjų, virusų, bakterijų ir alergenų. Tačiau pasitaiko, kad dėl tam tikrų priežasčių maitinti krūtimi mama negali: neturi pieno, kyla sunkumų žindant, mama ar vaikutis serga ir pan. Tais atvejais, kai motinos pienas yra neįmanomas tenka pereiti prie maitinimo mišiniais. Šiandien pieno mišiniai ir yra sukurti stengiantis kuo labiau priartėti prie natūralaus motinos pieno. Būtina pasirūpinti kūdikio pilnaverte mityba pirmuoju itin svarbiu gyvenimo etapu ir užtikrinti teisingą jo vystymąsi.

Motinos pieno dingimo priežastys

Nors neabejojama, kad geriausias maistas kūdikiui yra motinos pienas, vis dėlto ne visos moterys gali žindyti. Viena iš priežasčių - motinos sveikata. Pavyzdžiui, motinos, kurioms gydomas vėžys ar užsikrėtusios žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV), neturėtų maitinti krūtimi. Pasitaiko, kad dėl kitokių sveikatos sutrikimų ar vaistų vartojimo gali būti sustabdytas žindymas ir po pertraukos nesugrįžta. Taigi, jei turite laikinai sustabdyti žindymą, nutraukinėkite pieną pientraukiu, kad palaikytumėte pieno gamybą. Kita priežastis dėl kurios neįmanoma maitinti krūtimi- kūdikio gimimas per anksti ar liga. Motinos turėtų pasitarti su gydytoju ir apsvarstyti pieno ištraukimą ir laikymą. Net jei kūdikis negali žįsti, motinos pienas gali būti sugirdomas per maitinimo vamzdelį ar buteliuką. Per maži, įdubę ar kitaip deformuoti speneliai taip pat gali kelti problemų maitinimui krūtimi. Tačiau šią problemą galima įveikti. Reikėtų pasitarti su prižiūrinčiu gydytoju. Stresas yra dažna pieno dingimo priežastis. Kiekviena mama po gimdymo patiria didesnį ar mažesnį stresą. Situacijų taip pat būna įvairių: komplikuotas gimdymas, vieniša mama, artimojo netektis ir pan. Liaudies išmintis ,,Vaikeli, nesinervink, pienas dings" yra teisinga. Vienintelė išeitis, savęs nuteikimas bei didelis noras žindyti. Laktacijos sutrikimai- dar viena priežastis, kodėl kūdikis maitinamas mišinuku. Dėl fiziologinio laktacijos sutrikimo dažniausiai pieno kūdikiui nepakanka ir jis maitinamas ir motinos pienu, ir mišinuku, t.y. mišrus maitinimas. Pieno gamybą įmanoma padidinti. Reikėtų atrasti priežastį, kodėl laktacija sumažėjo: atidėtas pirmas maitinimas (vėliau nei dvi valandos po gimimo), retas žindymas, blogas krūties apžiojimas ir pan. Atradus priežastį reikėtų stengtis ją pašalinti. Jei kūdikis žįs taisyklingai, dažnai siūlykite jam krūtį ir pieno gamyba turėtų atsinaujinti. Vis dėlto, jei pieno nepakanka, iš pradžių reikėtų kas tris valandas maitinti kūdikį krūtimi ar nutrauktu pienu ir trūkstamą kiekį damaitinti mišinuku.

Maitinimas mišinuku

Visi mišinukai yra gaminami pagal tarptautinį jiems taikomą standartą ir yra kokybiškas pakaitalas motinos pienui. Jų sudėtis ir skonis nežymiai skiriasi. Dažniausiai pieno mišinio pagrindą sudaro karvės pieno išrūgų ir/ arba kazeino baltymai. Mišinių sudėtis papildyta vitaminais, mineralais, gerosiomis bakterijomis, riebalais. Jų sudėtyje labiausiai vertinamos: geležis- būtina kūdikio augimui ir vystymuisi, dokozaheksaeno (DHR) ir arachidono (ARA) rūgštys- tai omega-3 riebalų rūgštys, svarbios regos, smegenų vystymuisi, širdies veiklai bei probiotikai- tai gerosios bakterijos sklandžiai žarnyno veiklai palaikyti. Kokį pasirinkti mišinį pataria gydytojas įvertinęs kūdikio sveikatą. Mišinuko, kaip ir mamos pieno, reikia duoti tiek ir tada, kai kūdikis nori valgyti. Būtina paminėti mišinius, kurie skiriami laktozės netoleruojantiems kūdikiams, tai sojos pieno mišiniai. Taip pat hidrolizuoti pieno mišiniai, kuriuose esantys pieno baltymai yra suskaidyti į trumpas grandines, todėl yra lengvai virškinami ir tinka pienui alergiškiems kūdikiams. Beje, jei kūdikiui mišinukas tinka, nereikėtų ekperimentuoti ir keisti jo kitu. Atkreipkite dėmesį į mišinuko sudėtį, jame turi būti pakankamas omega- 3 riebalų rūgščių kiekis arba pasirūpinkite žuvų taukų skystais papildais skirtais kūdikiams.

Pieno mišinių rūšys

Sausi pieno mišiniai. Tai yra populiariausia pieno mišinių forma. Jie yra pigiausi, parduodami didesnėmis, ekonomiškomis pakuotėmis, ilgas galiojimo terminas. Juos paruošti paprasta, tereikia užpilti virintu vandeniu. Viduje pakuotės randamas dozavimo šaukštelis. Vis dėlto, lyginant su kitomis pieno mišinių rūšimis, paruošimas užtrunka ilgiausiai. Mišinuką reikia rinktis atsižvelgiant į kūdikio amžių. Paprastai mišinukai skirstomi skaičiais: pirmas- naujagimiams iki šešių mėnesių, antras nuo šešių mėnesių iki metų ir t.t. Mišinuką reikia visada paruošti šviežiai, nemaitinti likučių, naudoti virintą ir ataušintą iki 40°C temperatūros vandenį.

Paruošti vartoti pieno mišiniai. Šie pieno mišiniai yra patogiausi. Prieš vartojant buteliuką reikia stipriai suplakti ir reikiamą kiekį supilti į maitinimo buteliuką. Tuomet pašildyti vandens vonelėje, kad maistelio temperatūra būtų apie ~37°C. Tokias pakuotes labai patogu naudoti kelionėse. Tačiau tokie mišiniai yra patys brangiausi ir jų galiojimo terminai yra trumpi, paprastai, atidarytą pakuotę šaldytuve galima laikyti iki 24 val.

Skysti koncentruoti pieno mišiniai. Šie mišiniai pigesni už paruoštus vartoti, bet brangesni už sausuosius mišinius. Prieš vartojimą, juos būtina atskiesti vandeniu.

Žuvų taukai kūdikiams

Nėštumo laikotarpiu riebiosios rūgštys į vaisiaus organizmą patenka su motinos krauju per placentą. Gimdamas kūdikis omega - 3 riebalų rūgščių atsargų negauna, todėl reikėtų pasirūpinti, kad jų gautų su motinos pienu ar mišinuku. Žindydama mama omega- 3 riebalų rūgštis duoda per pieną. Motinos piene gausiai randama dokozaheksaeno rūgšties (DHA)- tai ilgos grandinės omega- 3 rūgštis, kurios taip pat randama smegenyse ir akies tinklainėje. Motinai reikėtų gerti žuvų taukų papildus, kad užtikrintų tinkamą omega - 3 kiekį sau ir kūdikiui. Jei kūdikis maitinamas mišinuku, žuvų taukų papildus reikėtų duoti tiesiogiai jam. Per dieną kūdikiui reikėtų duoti 100 mg DHR, kiek dažniausiai yra kapsulėje žuvų taukų. Vis dėlto, dėl kiekio reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju, nes dozė gali kisti atsižvelgiant į kūdikio svorį, amžių ir pan. Renkantis žuvų taukų papildus įsitikinkite, kad jie yra kokybiški. Juose neturi būti dažiklių, saldiklių ar kitų priedų, kurie gali sukelti alergiją.

Būsimos mamos dar nėštumo metu nusprendžia, kaip maitins savo vaikelį. Lengviau apsispręsti, kai kūdikis nėra pirmagimis ir motina turi patirties žindymo ir maitinimo mišinuku klausimais. Žinoma pasitaiko, kad gimus vaikeliui, sprendimas, kaip maitinti kūdikį, pasikeičia. Kiekvienas kūdikis yra kitoks ir motina tikrai mokės pasirinkti geriausiai, taigi nerimauti dėl artėjančio maitinimo tikrai nereikėtų. Nėštumo metu rekomenduojama pasikonsultuoti su žindymo specialistu bei nėštumą prižiūrinčiu gydytoju dėl papildų vartojimo.

Indrė Ulozaitė