Tėvų skyrybų įtaka vaikui

Skyrybų statistika - negailestinga. Visame pasaulyje išsiskiria nuo ketvirčio iki pusės visų susituokusių porų. Šio reiškinio dažnumas nejučiomis tarsi verčia galvoti, kad skyrybos kaip ir santuoka yra visai normali žmogaus gyvenimo dalis, tačiau vos susimąsčius apie liekančius padarinius, nuomonė pasikeičia.

Vienas opiausių skyrybų padarinių, plačiai diskutuojams tiek visuomenėje, tiek žiniasklaidoje yra poveikis vaikams. Tėvų skyrybos negrįžtamai pakeičia šeimos gyvenimą: pakinta iki tol buvusios bendravimo taisyklės, tarpusavio santykiai, dažnai ir gyvenamoji vieta, vaikas praranda saugumo ir apibrėžtumo jausmą.

Vaiko reakcija į tėvų skyrybas

Įvairių gyvenimo aplinkybių pokyčių suvokimas stipriai priklauso nuo vaiko brandos bei amžiaus. Maži vaikai dažnai nesupranta tikrosios tėvų skyrybos prasmės ir pasekmių, o į viską reaguoja pasąmoningai, per emocinį ryšį. Iki penkerių metų amžiaus vaikai, tėvų skyrybų metu susiduria su įtampa bendravime, tėvų tarpusavio varžymųsi dėl jų dėmesio. Visa tai gali sukelti kalbos regresą, neigiamai paveikti savarankiškumo vystymąsi, sukelti valgymo ar miego sutrikimus. Vyresnieji vaikai, aiškiau suvokiantys situaciją, susiduria su baime būti palikti - juk jei juos dalinai paliko vienas iš tėvų, taip galbūt gali nutikti ir su kitu. Ši baimė stirpiai pakeičia bendravimą: tokie vaikai tampa atsargesni, tad ilgainiui gali turėti socializacijos bei prisitaikymo prie aplinkos problemų.

Paaugliai į besiskiriančius tėvus ir situaciją šeimoje reaguoja įvairiai: vieni puola maištauti, kiti užsisklendžia savyje. Psichologai dažnai pastebi, kad likę gyventi su vienu iš tėvų paaugliai dažnai susiduria su savo lyties traktavimo problemomis, sunkiau išgyvena brandos procesą, be to, yra labiau linkę į rūkymą, alkoholio ar narkotinių medžiagų vartojimą. Galiausiai suvokdami tai, kad net ilgalaikiai santykiai, kuriuos laikė nesugriaunamais, gali nutrūkti, jie patys susiduria su problemomis ir baimėmis kuriant savo ilgalaikius santykius.

Skyrybos neišvengiamai paveikia ir šeimos finansinę padėtį, tad vaikas yra priverstas susidurti su būtinybe keisti tam tikrus savo įpročius, riboti poreikius. Visa tai didina nepasitikėjimą savimi ir agresiją, kurią sukelia noras pasipriešinti susiklosčiusioms aplinkybėms.

Vaiko elgesiui įtakos turi ir pakitęs tėvų tarpusavio bendravimas. Nuolat konfliktuojantys tėvai nejučiomis tarsi verčia vaiką pasirinkti vieno iš jų poziciją, o tai sukelia didelę įtampą, kartais netgi kaltės jausmą. Tokie vaikai yra labiau linkę į smurtą, mėginimą bėgti iš namų ar ryžtis savižudybei. Deja, tik labai maža dalis besiskiriančių porų pajėgia visiškai apsaugoti savo vaikus nuo buvimo konflikto viduje.

Kaip apie skyrybas pasakyti vaikams?

Siekiant sumažinti neigiamą skyrybų poveikį vaikui svarbu jam viską paaiškinti, atsakyti į iškilusius klausimus. Pasitaiko, kad tėvai laikosi nuomonės, jog skyrybos yra jų, o ne vaikų reikalas, tačiau toks požiūris klaidingas - tėvų skyrybos yra visos šeimos problema, paliksianti padarinių tiek tėvams, tiek jų vaikams. Be to, skyrybos vaikui neturėtų būti netikėtas siurprizas - reikėtų suteikti laiko apsiprasti su šia mintimi, suvokti būsimus pasikeitimus, jiems pasiruošti ir prisitaikyti. Deja, skausmo, ašarų, pykčio ir nesupratimo šiuo atveju išvengti nepavyks, tačiau keletas svarbių principų gali padėti neigiamą reakciją sumažinti.

Vienas esminių momentų prieš skyrybas - pokalbis su vaiku. Jame turėtų dalyvauti abu tėvai, kad vaikas suprastų, jog nėra traukiamas į vieną ar kitą pusę, nejustų padidintos įtampos ir viską priimtų kaip svarbų, reikšmingą bei skaudų, tačiau neišvengiamą ir tuo pačiu būtiną šeimos susitarimą. Šio pokalbio metu reikėtų vengti kaltinimų ir konfliktų, neversti kaltės ir neisaiškinti skyrybų priežasčių. Pokalbio tikslas - informuoti vaiką apie būsimus pokyčius šeimoje, atsakyti į jam iškilusius klausimus, padėti įveikti nepagrįstas baimes.

Kalbantis su vaiku svarbu pasirinkti tinkamą momentą ir teisingus žodžius, todėl pokalbį suplanuokite ir agalvokite iš anksto. Vaikui apie skyrybas nereikėtų pranešti pernelyg anksti - jis gyvena dabartimi, jo ateities planai nėra tolimi. Optimalus laikas pokalbiui - ne daugiau nei mėnuo iki faktinių skyrybų. Pasirinkite momentą, kai vaikas yra ramus, neturi svarbių darbų (jo nelaukia kontroliai mokykloje, sporto varžybos ar pan.). Vaikui tikrai iškils įvairių klausimų, tad pasiruoškite į juos atsakyti ir tam, kad pokalbis gali užsitęsti. Tai svarbios naujienos, daugiau ar mažiau pakeisiančios ne tik tėvų, bet ir vaiko gyvenimą, tad pasistenkite viską paaiškinti kuo švelniau ir suprantamiau.

Kai kurie tėvai yra linkę apgaudinėti mažus vaikus pasakydami, kad tėtis ar mama išvyksta į kelionę ar pan. Tai apgaulė, kuri vėliau gali skaudžiai atsirūgti - vaikas tikėsis, kad vienas iš tėvų grįš ir viskas vėl stos į savo vietas, šeima gyvens įprastu ritmu. Vaikas to tikėsis ir lauks, tačiau nesulaukęs labai nusivils ir jo pasitikėjimas tėvais gali ženkliai sumažėti, pablogėti tarpusavio ryšys.

Pokalbio metu svarbu vaikui paaiškinti, kad visi kartu nebegyvensite, papasakoti, kokie bus jo ir tėvų santykiai ateityje, kaip pasikeis jo gyvenimas. Vis dėlto nevertėtų pernelyg įsijausti ir leisti vaikui suvokti, kad savo elgesiu jis gali turėti įtakos tėvų santykiui - tai sukels tik dar daugiau nusivylimo bei konfliktų.

Bendravimas su vaiku po skyrybų

Tėvams išsiskyrus, vaikas susiduria su baime būti paliktas, todėl jį reikėtų apgaubti dėmesiu bei rūpesčiu, padėti suprasti, kad skyrybos su vaiko ir tėvų santykiais nėra susijusios ir meilė vaikui niekur nedingo. Vis dėlto persistengti nereikėtų - gaudamas daugiau dėmesio nei iki tėvų skyrybų vaikas jį gali suprasti neteisingai, netgi imti piktnaudžiauti savo įtaka.

Gana dažnai pasitaiko, kad tėvai siekia palenkti vaiką į vieną ar kitą pusę, ima tarpusavyje varžytis. Toks elgesys vaikui sukelia neužtikrintumo, netikrumo jausmą, įtampą, nes norėdamas įtikti vienam iš tėvų jis yra priverstas keisti savo santykį su kitu tėvu. Geriausias būdas išvengti tokio elgesio - draugiškas tėvų sutarimas. Saugumo jausmą ir darnų bendravimą užtikrins kartu leidžiamas laikas, svarbiausios šventės ir įvykiai vaiko gyvenime. Tėvų tarpusavio nesutarimai neturėtų būti perkeliami ant vaiko pečių: jis vienodai myli tiek mamą, tiek tėtį, todėl kiekvienas jų, siekdamas gero savo atžalai, turėtų stengtis skatinti bendravimą, domėtis, kas vyksta mažojo gyvenime.

Po skyrybų dažnai opiu tampa išlaidų klausimas. Į jį reikėtų pažvelgti praktiškai ir protingai: vaikui reikalingo išlaikymo klausimas turėtų rūpėti abiems tėvams ir tuo pasirūpina teismas. Tačiau didžiausios problemos kyla tada, kai prasideda lepinimas dovanomis, kuriomis tarsi stengiamasi nusipirkti vaiko meilę. Šiais atvejais geriausias sprendimas - bendros dovanos nuo abiejų tėvų.

Psichologai taip pat pataria vengti ir pasiaiškinimų. Žinoma, į klausimus apie ateitį ir tėvų buvimą kartu reikia atsakyti, bet atsakymas neturėtų suteikti vaikui tuščių vilčių ir būti pakankamai aiškus bei suprantamas, nesukelti naujos intrigos.

A. Daugvilaitė

sxc.hu nuotr.

Laisvalaikio gido Anonsas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.