Vaiko hiperaktyvumas

• 

Jog vaikas yra hiperaktyvus, galima įtarti jau nuo pat pirmųjų jo gimimo dienų: jei tėvai pastebi, jog jų kūdikis blogai miega, yra labai judrus ir dažnai verkia - tai jau gali būti patys pirmieji heparaktyvumo požymiai, kurie priverčia šiek tiek sunerimti.

Mažyliui paaugus hiperaktyvumas dar labiau ima ryškėti: jis nuolat nenustygsta vienoje vietoje, yra bebaimis, nuo kurio dažnai reikia viską slėpti... Negana to, atėjus mokykliniam amžiui, vaikui būna sunku susikaupti mokytis, jis tampa tikra „rakštimi " kitiems...

Požiūris į vaiko hiperaktyvumą iš psichologinės pusės

Editos Čekuolienės knygoje „Auginimo psichologija" yra aprašomi hiperaktyvumą lemiantys veiksniai bei hiperaktyvumo sindromo raida, keliamas retorinis klausimas - gydyti ar auklėti reikėtų tokį nenuoramą vaiką?

„Hiperaktyvumas" kaip terminas pirmą kartą buvo paminėtas ne taip jau ir seniai  - tik 1980 m., Jungtinių Valstijų psichiatrai dėmesio trūkumo sindromą dar kitaip įvardijo kaip hiperaktyvumo sindromą. Pagal Lietuvoje ir Europoje taikomą tarptautinę ligų ir sutrikimų klasifikaciją hiperaktyvumas taip pat yra įvardinamas aktyvumo ir dėmesio sutrikimu.

Tokį sindromą turintys žmonės negali nustygti vienoje vietoje, ilgą laiką sukoncentruoti dėmesio į veiklą. Be to, hiperaktyvumu pasižymintys žmonės su didžiausiu entuziazmu imasi naujų veiklų, tačiau jiems viskas greitai nusibosta.

E. Čekuolienės knygoje teigiama, jog specialistai vis dar ginčijasi dėl priežasčių, kodėl vaikams atsiranda hiperaktyvumas, tačiau dauguma pritaria nuomonei, jog hiperaktyvumas - tai neurologinis sutrikimas: „Pasitelkus šiuolaikines smegenų tyrimo priemones įrodyta: sveikų žmonių smegenys ir turinčiųjų šį sindromą smegenys skirtingai įsisavina gliukozę - pagrindinį smegenų energijos šaltinį. Hiperaktyvių žmonių smegenys gliukozę įsisavina daug lėčiau (ypač smegenų dalis, atsakinga už dėmesį, judėjimą, nusiraminimą)."

Nurodoma, jog hiperaktyvumo sindromas yra būdingas:

• Vaikams, kurie dėl užsitęsusio gimdymo gimė pridusę;
• Jei kūdikis gimė neišnešiotas ar mažo svorio;
• Jei tėvai vaiko susilaukė būdami vyresnio amžiaus;
• Kai vaikas maitinamas maistu, kuriame daug sintetinių priedų;
• Kai vaikas sindromą paveldi.

Tad prieš pastojant moteris turėtų atsisakyti atsisakyti visų žalingų įpročių, stengtis kuo sveikiau maitintis.

Moters bei jo vaiko sveikatai yra  naudingos omega -3 bei omega - 6 riebalų rūgštys, kurios gali būti gaunamos iš žuvų taukų. Žuvų taukuose esančios dokozaheksaeno rūgštis (DHR) ir eikozapentaeno rūgštis (EPR) padeda palaikyti normalią smegenų funkciją, regėjimą, širdies veiklą.  Tik svarbu nepamiršti, jog teigiamas poveikis smegenims bei regėjimui pasireiškia per parą gaunant ne mažiau kaip 250 mg DHR, širdies veiklai -  250 mg DHR ir EPR

Jei vaikas judrus, tai dar nereiškia, kad jis - hiperaktyvus?

Vaiko judrumas bei nepaklusnumas ne visada gali būti hiperaktyvumo simptomas. Toks vaiko elgesys gali būti paaiškinamas dėl to, jog tėvai nemokėjo vaiko teisingai auklėti. E. Čekuolienės teigimu, tai, ar vaikas tikrai turi hiperaktyvumo sindromą, galima suprasti ilgiau stebint jo elgesį. Nurodoma, kuo skiriasi vaikai, kurie serga hiperaktyvumo sindromu ir tie, kurie yra tiesiog neišauklėti: „Vaikai, kurie tyčia elgiasi blogai, sugeba kontroliuoti savo elgesį, sindromą turintys vaikai to nesugeba. Kad ir kaip jie stengiasi paklusti, patekę į pernelyg triukšmingą aplinką vis tiek nepajėgs gražiai elgtis, nors buvo žadėję." Teigiama, jog ne visada tėvams patiems būna lengva įvertinti, ar vaikas turi hiperaktyvumo sindromą ar ne, tad į pagalbą tokiu atveju ateina specialistas, kurį rekomenduoja pediatras arba šeimos gydytojas.

Sakoma, jog iki septynerių metų pasireiškia visi būdingi hiperaktyvumo požymiai, kurie yra tokie kaip:

• Pernelyg didelis judrumas;
• Vaikas nesugeba žaisti tyliai, ramiai, skriaudžia kitus vaikus;
• Skuba atsakyti į klausimus jų net neišklausęs;
• Pertraukinėja pokalbius;
• Yra dirglus ir impulsyvus.

Jei tėvai pastebi tokį vaiko elgesį bent pusmetį, tuomet jau galima įtarti, jog vaikas turi hiperaktyvumo sindromą, tačiau kad jį patvirtintų, būtina kreiptis į gydytojus.

Amžinas klausimas apie vaikų hiperaktyvumą: „Gydyti ar auklėti?"

Su nenuorama vaiku nėra lengva gyventi. Kai kurie Amerikos gydytojai hiperaktyvumą įvardina kaip ligą, tad vaikams yra taikomas medikamentinis gydymas. Deja, tačiau vaistai gali neigiamai paveikti vaiko psichiką, todėl tėvai ieško kitų būdų, kurie galėtų padėti sumažinti vaiko hiperaktyvumą.

Hiperaktyviems vaikams yra būtinas kompleksinis gydymo planas, kuriame būtų nurodoma vaiko dienotvarkė, mityba, fizinis krūvis... Dėmesio sutrikimų turintiems vaikams padėtų kognityvinė elgesio terapija, kurios metu jie galėtų išmokti tinkamai bendrauti, reaguoti į aplinką ne taip audringai...Visgi, tikslingą gydymą dėmesio sutrikimų turintiems vaikams gali paskirti tik gydytojas.

Hiperaktyvių vaikų mityba: ko atsisakyti ir ką valgyti?

Internetiniame portale everydayhealth.com yra pateikiama sąrašas maisto produktų ir gėrimų, kurie gali vaikams sukelti hiperaktyvumą. Štai keletas iš jų:

1.      Saldainiai, įvairūs, pramoniniu būdu pagaminti pyragai, keksiukai. Juose yra gausu cukraus, pridėtinių maisto medžiagų, dažiklių - visa tai daro įtakos vaiko hiperaktyvumui.

2.      Šaldyti vaisiai ir daržovės. Ir nors vaisiai bei daržovės yra privaloma kiekvieno vaiko mitybos dalis, tačiau pramoniniu būdu šaldyti vaisiai ir daržovės gali būti praturtinti dirbtinėmis medžiagomis, kurios vaikui gali sukelti dar didesnį hiperaktyvumą. Tad pravartu patikrinti produkto etiketę ir jei ji kelia įtarimą, tuomet geriau duoti vaikui šviežių, bet ne šaldytų vaisių ir daržovių.

3.      Energetiniai gėrimai. Populiarūs tarp vaikų energetiniai gėrimai dėl jų sudėtyje esančių saldiklių, kofeino bei kitų stimuliantų verčia vaiką būti judriu ir nenuorama.

Štai dar keletas patarimų tiems, kurie augina hiperaktyvus vaikus:

§  Jei vaikas hiperaktyvus, tuomet yra patariama peržiūrėti jo kasdieninę mitybą, pasistengti, jog joje kuo mažiau būtų sūraus, aštraus, kepto maisto. Tokio tipo maistą keiskite į troškintą, mažai sūdytą.

§  Pasistenkite, jog vaikas per dieną suvalgytų pakankamai vaisių ir daržovių - tokiu būdu užtikrinsite, jog vaikas gauna pakankamai mikroelementų ir vitaminų, kurie yra būtini sveiko vaiko vystymuisi.

§  Verta į hiperaktyvaus vaiko mitybą įtraukti polinesočiųjų riebalų rūgščių, kurių yra gausu riebiose žuvyse (skumbrėje, lašišoje, tune). Jei vaikas nemėgsta žuvies, tuomet galite jam duoti vartoti žuvų taukų. Tik įsitikinkite, kad žuvų taukai yra pagaminti naudojant technologijas, kurios maksimaliai pašalino galimus toksiškus priedus. Jei žuvų taukai patikrinti pagal ES ir PSO reikalavimus dėl dioksino, sunkiųjų metalų, pesticidų bei kitų teršalų, tuomet galite būti tikri, jog tai  - kokybiškas ir sveikatai naudingas maisto papildas

§  Reikėtų riboti saldumynus, nes nuo jų vaikas bus dar energingesnis. Jie vaikas visgi nori saldumynų, tuomet duokite jam natūralius, sveikus saldėsius, pvz., bananą ar vaisių kokteilį.

Nenuoramos vaikai - protingesni?

Britų dienraštyje „The London Evening Standart" buvo publikuota vieno tyrimo rezultatai, kurie teigia, jog vaikų nuolatinis judrumas, noras viską išbandyti ir pažinti, gali būti vienas iš vaiko aukšto intelekto ženklų.

Psichologas Siamas Vasas (Siam Wass), stebėdamas vaikus per Didžiosios Britanijos televizijos rodomą laidą „The secret life of 4 years old" (liet. „Slaptas keturmečių vaikų gyvenimas") pateikė savo pastebėjimus: „Tėvai turėtų nusiraminti ir nebausti savo nenuoramų vaikų, priešingai, jie turi džiaugtis, nes vaikų hiperaktyvumas ir kartais netinkamas jų elgesys yra vienas iš aukšto intelekto ženklų. Tą mes pastebime nuolat stebėdami įvairaus amžiaus vaikus.", - laidoje teigė britų psichologas.