Kūdikio maitinimas 3-4-5- 6 mėnesiai

Per pirmus tris mėnesius kūdikis praeina pirmą ir labai reikšmingą savo gyvenimo etapą. Per pastarąsias 12 savaičių mažylis daug paaugo ir vystėsi, todėl jis, be abejo, dabar atrodo ir elgiasi visiškai kitaip, nei kai atsivežėte jį iš ligoninės. Kadangi šį pirmąjį gyvenimo pusmetį kūdikis auga itin sparčiai, vystosi įvairūs gebėjimai, jis gali būti irzlus bei norėti valgyti dažniau. Dėl augimo šuolių gali atsirasti su maitinimu susijusių problemų: kūdikis atsisako žįsti, daugiau verkia ir pan. Kai kuriems mažyliams, ypač jei jie maitinami mišinuku, pradedamas papildomas maitinimas. Kaip padėti kūdikiui įveikti augimo šuolį? Kaip aprūpinti kūdikį visomis reikalingomis maisto medžiagomis? Kaip atpažinti, kad kūdikis pasiruošęs papildomam maitinimui? Šie klausimai iškyla po trečio- ketvirto gyvenimo mėnesio.

3 - 6 mėnesių amžiaus kūdikių maitinimas

Apie antrą gyvenimo savaitę prasidėję pilvo diegliai, sulaukus 3-6 mėnesių, kūdikiui praeina. Kūdikio žarnyno mikrobiota tampa brandesnė- susireguliuoja žarnynas. Be abejo, įvairių kūdikių žarnyno mikrobiata yra skirtinga ir pilvo pūtimas gali būti įvairaus laipsnio. Mamytė jau įpratusi žindyti kūdikį taisyklingai, jis nepririja oro. Atrodytų, galima lengviau atsikvėpti, tačiau kūdikio augimo šuoliai gali sudrumsti ramų maitinimąsi. Paprastai augimo šuolis trunka 2-3 dienas arba užsitęsia iki 5- 7. Pagrindinis augimo šuolio požymis yra tas, kad kūdikis nuolat būna alkanas ir dienomis bei naktimis dažniau ir daugiau valgo, kartais neramiai. Glauskite mažylį prie savęs, leiskite jam valgyti kiek jis nori ir nepamirškite, kad už kelių dienų viskas grįš į įprastinį ritmą. Jei mažylio ir mamytės nekamuoja augimo šuolis, maitinimasis tampa įprastu, atsiranda miego ir maitinimosi ritmas. Kūdikis gali miegoti ilgiau, galbūt net išmiegoti visą naktį be maisto pertraukų. Mažylio skrandis jau yra žymiai didesnis nei pirmosiomis dienomis ir savaitėmis, taigi  suvalgomo maisto kiekis taip pat didesnis, tai galite pastebėti, jei maitinate mažylį su nutrauktu motinos pienu ar pieno mišiniu.

Kokius vitaminus gerti kūdikiui?

Pirmaisiais savo gyvenimo metais kūdikis itin sparčiai auga, vystosi jo smegenys, todėl būtina jo organizmą aprūpinti reikalingomis medžiagomis. Vitaminą D rekomenduojama gerti kūdikiui sulaukus keturių savaičių. Jis yra vienas svarbiausių vitaminų augančiam organizmui. Vis dėlto, labiausiai vitamino D dozė priklauso ne nuo kūdikio amžiaus, bet nuo maitinimo būdo. Jei kūdikis maitinamas motinos pienu, jis vitamino D gauna tiek kiek jo yra motinos organizme. Jei kūdikis maitinamas pieno mišiniais, vitamino D jam reikia daugiau nei valgančiam motinos pieną. Mūsų šalyje saulės nėra daug, o ir būnant saulėje vitaminas D susidaro tik tuomet, kai saulės spinduliai tiesiogiai ar atsispindėję paliečia didelį kūno odos plotą. Taigi vien buvimas gryname ore nepadeda susidaryto vitaminui D. Kiek gerti vitamino D geriausiai patars gydytojas. Tai priklauso nuo maitinimo būdo, kiek vaiko rankytės ir kojytės bei veidukas būna saulėje, ar mažylis geria žuvų taukus ir pan. Tam tikrais laikotarpiais, pavyzdžiui, kai dygsta pirmieji dantys (4-6 mėn.) vitamino D poreikis padidėja. Tačiau, kokią dozę skirti kūdikiui, gali nuspręsti gydytojas.

Kūdikiams nuo keturių savaičių amžiaus galima vartoti žuvų taukus. Žuvų taukuose yra nepakeičiamų polinesočių riabalų rūgštys omega- 3, kurių organizmas pats nepasigamina. Žuvų taukų vartojimas taip pat labiausiai priklauso nuo kūdikio maitinimo būdo. Svarbu atkreipti dėmesį į kūdikių maitinamų pieno mišiniais mitybą ir paskaityti informacinį lapelį ant mišinuko indelio ir įsitikinti ar kūdikis gauna visas reikalingas medžiagas. Omega- 3 riebalų rūgštys ypač reikalingos kūdikio vystymuisi, ypač smegenims, nervų sistemai bei regėjimui. Jei kūdikis maitinamas krūtimi reikėtų didelį dėmesį skirti motinos mitybai. Mamos mityba turėtų būti sudaryta taip, kad teiktų pakankamai energijos ir maistinių medžiagų sau ir maitinamam kūdikiui. Ypač svarbu atkreipti dėmesį į omega- 3 riebiųjų rūgščių vartojimą.

Papildomas maitinimas

Ateina laikas, kai vien motinos pienas nebepatenkina visų mitybos poreikių. Kiekvienas kūdikis vystosi skirtingai ir kada pradėti papildomai maitinti tirštu maistu geriausiai pastebės mama. Tirštam maistui valgyti reikia naujų gebėjimų: nuo šaukštelio burna paimti maistą ir liežuviu nustumti jį tolyn ir praryti. Dažniausiai kūdikio tėvai pastebi, kad mažylis siekia rankutėmis maisto, deda daiktus į burną. Tai pirmieji ženklai rodantys, kad galbūt kūdikiui metas pabandyti valgyti tiršti maisto. Kūdikis pats turi norėti valgyti kitokį maistą nei pienas. Per prievartą maitinti šaukšteliu mažylio nereikia. Reikėtų stebėti kūdikį ir nesivadovauti kalendoriumi. Pasitaiko, kad kūdikis tirštą maistą pradeda valgyti tik aštuonių mėnesių, nors tai jau vėlavimas ar keturių mėnesių, ypač jei maitinamas mišinuku, tačiau dažniausiai tai įvyksta šešių mėnesių. Papildomą maitinimą geriausiai pradėti nuo vienos daržovės tyrės pusės šaukštelio ir po truputį didinti porciją. Geriausia rinktis vietoje auginamas daržoves. Lietuvoje tai būtų bulvės, morkos, cukinijos, moliūgai, kopūstai. Virtų ir sutrintų daržovių košei paminkštinti tinka motinos pienas arba lašelis aliejaus. Stebėkite kokia vaikelio reakcija į maistą,  ar neatsiranda odos bėrimų, neskubėkite keisti ir maišyti tarpusavyje produktų.

Vis dėlto, skubėti papildomai maitinti kūdikį nereikėtų. Iki šešių mėnesių amžiaus kūdikio žarnyne trūkta virškinimo fermentų, kurie reikalingi baltymams ir sudėtingiems angliavandeniams suskaldyti. Taip pat klaidinga manyti, kad pradėjus valgyti kietą maistą kūdikis ilgiau miegos naktį. Žinoma, kol kūdikis pradės valgyti kietą maistą tikrai užtruks, taigi susipažinti su maistu taip pat nereikėtų baimintis, ypač jei kūdikis jau pasiruošęs ir rodo norą valgyti kietą maistą.

Indrė Ulozaitė