Vitaminai vaikams. Vitaminų grupės.

Kaip rodo apklausos, tik 5 proc. tėvų reguliariai duoda savo vaikams vitamininių preparatų. Kiti yra įsitikinę, kad aprūpinti vaiką visais reikiamais vitaminais galima parinkus optimalų racioną ir nuolat duodant natūralių produktų. Ši idėja nėra nauja ir iki šiol atrodo patraukli, bet tyrimų metu buvo nustatyta, kad nepaisant to, kur maitinasi vaikas (namuose, darželyje, sanatorijoje), jis su maistu negauna reikiamo kiekio B grupės vitaminų, jodo ir geležies. Joks, net ir subalansuotas, racionas neužtikrins vaikui reikiamų vitaminų kiekio. Beje, vitaminų trūksta net ir motinos piene - atrodytų, tokiame turtingame naudingų medžiagų. Taigi bet kokiu atveju reikia kompensuoti vitaminų trūkumą.

Vitaminų reikia gauti kasdien tiek, kiek yra būtina augančiam organizmui. Vitaminų trūkumas jaučiamas ištisus metus, todėl vartoti juos taip pat reikia ištisus metus. Be to, bloga ekologinė situacija, protinių, psichologinių ir emocinių apkrovų didėjimas, kurį patiria vaikai per mokslo metus, šviesos ir šilumos trūkumas dar daugiau sustiprina vitaminų poveikį.

Dar viena klaida, kurią daro tėvai, tai vartojamų vitaminų skirstymas. Jeigu būtų galimybė, reiktų atlikti atskirą tyrimą, kurio metu būtų nustatytas vaiko vitaminų statusas, tačiau tai brangiai kainuoja. Kadangi šiuolaikiniams vaikams kyla didelė avitaminozės rizika, geriausiai būtų vartoti kompleksinius vitamininius preparatus.

Avitaminozė

Jei vaikas dažnai būna tingus, pasyvus, kaprizingas, laikas sunerimti, nes tai gali būti susiję su vitaminų trūkumu. Vaiko kaprizingumas gali būti pirmas polihipovitaminozės požymis. Jei trūksta geležies, jodo, cinko, D ir A grupių vitaminų ketvirtaisiais-septintaisiais gyvenimo metais, vaikams dažnai išsivysto funkcinė izoliacija, kuri pasireiškia neryžtingumu, svetimų žmonių baime, nenoru dalyvauti kolektyviniuose žaidimuose, o paauglystėje tai gerokai stabdo intelekto vystymąsi. Problemos su oda, virškinimo sutrikimai, dažni peršalimai ir panašūs negalavimai taip pat turėtų priversti tėvus susimąstyti, kad vaikui reikia ne tik skubaus gydymo, bet ir vitaminų profilaktikos.

Sirupai ir tabletės

Net jeigu tėvai ir supranta problemos esmę, dažnai iškyla klausimas, kokie vitaminai geresni. Dabar gausu specialių vitaminų kompleksų, skirtų skirtingo amžiaus vaikams. Jie būna įvairiausių formų - kramtomosios tabletės, tirpiosios tabletės, sirupai ir pan. Vyresni negu 14 metų vaikai gali vartoti suaugusiems skirtus vitaminų kompleksus.

Norint vaikui parinkti tinkamus polivitaminus, reikia gerai išstudijuoti etiketę. Geriausiai rinktis tokį kompleksą, kuriame yra visi 13 vitaminų. Ypač reikia atkreipti dėmesį į tai, kiek vitaminų yra vienoje tabletėje. Vertėtų vartoti tokius preparatus, kuriuose yra dienos normai artima reikiama vitaminų ir mineralų norma. Paprastai ši informacija nurodoma ant etiketės.

Kompleksus, kuriuose atskirų vitaminų dalys sudaro 30-50 proc. rekomenduojamos normos, galima vartoti nuolat ir ilgą laiką. Reikiamą vitaminų kiekį organizmas sukaupia tik per 3-4 mėnesius. Tokių polivitaminų pavyzdys yra sausi koncentruoti gėrimai. Kompleksus, kuriuose dozės yra artimos rekomenduotinai dienos normai, reikia vartoti mėnesiniais kursais (per mėnesį vitaminai organizme pasiekia reikiamą lygį), o vėliau pereiti prie kompleksų, kuriuose dozės mažesnės.

Kadangi vaikai mėgsta įvairovę ir tuos pačius vitaminus jiems gali nusibosti vartoti, kompleksus galima keisti. Jei vaikas dažnai serga, specialistų nuomone, be paprastų polivitaminų kompleksų vaikams reikia duoti vaikiškų imunitetą stiprinančių preparatų.

VITAMINŲ GRUPĖS

Vitaminas A

- grupė riebaluose tirpstančių panašios cheminės struktūros medžiagų, iš kurių svarbiausia - retinolis. Vitamino A provitaminas - beta karotinas, iš jo kepenyse gaminamas vitaminas.

Vitaminą A, priklausomai nuo jo cheminės struktūros, vadina retinoliu, retinaliu arba retinoidu.

Šaltiniai

Vitamino A yra gyvulinės kilmės maisto produktuose - žuvų taukuose, svieste, kiaušinio trynyje, menkių kepenėlėse, raguočių kepenyse, piene, grietinėlėje, grietinėje, fermentiniame sūryje.

Beta karotino daugiausiai yra morkose, moliūguose, pomidoruose, kopūstuose, špinatuose, brokoliuose ir kitose žaliose daržovėse, abrikosuose.

Funkcijos

Oda. Vitaminas A būtinas ląstelėms augti ir daugintis. Jis užtikrina normalią epitelinių kūno audinių (oda ir gleivinė) būklę. Trūkstant vitamino A, oda ir gleivinė sausėja, odoje atsiranda įtrūkimų, labai sumažėja atsparumas infekcijoms.

Rega. Įsisavintas vitaminas A ar karotinai audiniuose paverčiami retinoliu, kuris vėliau verčiamas retinaliu arba retinolio rūgštimi. Retinalis yra svarbus regos funkcijai, retinolio rūgštis reikalinga tarpląsteliniams retinolio rūgšties receptoriams.

Vitaminas A yra išeikvojamas esant bet kokiam šviesos dirgikliui rodopsino sintezei. Tai ypač svarbu žmonėms, kurie daug laiko praleidžia prie televizorių, kompiuterių ekranų ir kurių akys vos ne kiekvieną sekundę turi reaguoti į kontrastinius šviesos dirgiklius. To pasekmė - didelis vitamino A poreikis. Kadangi per daugelį milijonų metų akis įgijo gyvybiškai svarbaus jutimo organo reikšmę, joje išsivystė ypač tankus kraujagyslių tinklas, kuris reikalingas tam, kad būtų tiekiamas vitaminas A. Kiekvieno šviesos dirgiklio atveju vyksta cheminis rodopsino molekulių skilimas. Tuo pačiu metu, vykstant biosintezei, iš baltymų ir vitamino A sudaromos naujos rodopsino molekulės. Jeigu vitamino trūksta, neišvengiamai pradeda blogėti regėjimas. Be to, trūkstant vitamino A, pradeda džiūti ir kietėti akies ragenos ląstelės, todėl mes prarandame ir apsauginę ašarų plėvelę. Dėl šios priežasties užanka ašarų kanalai, išdžiūva voko gleivinė, todėl kyla pavojus, kad išsivystys konjunktyvitas.

Vitaminų trūkumas ir perdozavimas

Tiek vitamino trūkumas, tiek ir perdozavimas gali būti labai žalingas ar netgi mirtinas. Trūkstant vitamino suprastėja rega tamsoje, išblykšta ir sausėja oda. Skirtingai prisitaikiusiems gyvūnams mirtina dozė skirtinga - kai kurie gyvūnai (ypač prisitaikę prie poliarinių sąlygų) kepenyse gali kaupti tokias vitaminų dozes, kurios žmogui yra mirtinos.

Vitaminas B

- skirtingų vitaminų grupė. Pavadinimas kilęs dėl to, kad anksčiau galvota, kad tai vienas vitaminas, kaip vitaminas C ar D. Paaiškėjus, jog tai skirtingi vitaminai, nors ir randami tame pačiame maiste, dažnai naudojami skirtingi kiekvieno vitamino pavadinimai, o ne terminas vitaminas B.

Piridoksino cheminė struktūra

B vitaminai:

Vitaminas B-1 (Tiaminas)

Vitaminas B-2, taip pat Vitaminas G (Riboflavinas)

Vitaminas B-3, taip pat Vitaminas P ar Vitaminas PP (Niacinas)

Vitaminas B-5 (Pantoteno rūgštis)

Vitaminas B-6 (Piridoksinas ir Piridoksaminas)

Vitaminas B-7, taip pat Vitaminas H (Biotinas)

Vitaminas B-9, taip pat Vitaminas M (Folio rūgštis)

Vitaminas B-12 (Kobalaminas)

Kepenys, liesa mėsa, kiaušiniai, mielės - pagrindiniai B grupės vitaminų šaltiniai

Taip pat yra kelios medžiagos, kurios žmogui nėra vitaminai, bet priskiriami vitaminų B grupei::

Vitaminas B-4 (Adeninas)

Vitaminas B-7* - dažniau vadinamas Vitaminu I

Vitaminas B-8 (Ergadenilo rūgštis) sumišusi su kitais B vitaminais)

Vitaminas B-11, taip pat Vitaminas S

Vitaminas B-13 (Pirimidinkarboksilo rūgštis ar orotinė rūgštis)

Vitaminas B-14 - vitaminų B-10 ir B-11 mišinys

Vitaminas B-15 (Pangamo rūgštis)

Vitaminas B-16

Vitaminas B-17 (Amigdalinas)

Vitaminas B-22

Vitaminas B-c, kitas Vitamino B-9 pavadinimas (Folio rūgštis)

Vitaminas B-h (Inositolis)

Vitaminas B-t (L-Carnitinas)

Vitaminas B-w, kitas Vitamino B-7 pavadinimas (Biotinas)

Vitaminas B-x, taip pat PABA (Para-Aminobenzolo rūgštis)

B grupės vitaminai ne tik randami tame pačiame maiste, bet taip pat dažnai kartu dalyvauja metabolizmo procesuose, padėdami išlaikyti sveiką odą ir raumenų tonusą, stiprindami imuninės ir nervų sistemos funkcijas, skatindami ląstelių augimą ir dalinimasį - ir raudonųjų kraujo kūnelių, taip išvengiant mažakraujystės.

Taip pat šie vitaminai padeda įveikti streso ir depresijos simptomus ir priežastį.

Visi B grupės vitaminai tirpsta vandenyje, išplinta visame kūne, jų atsargos turi būti papildomos kiekvieną dieną, o perteklius pašalinamas su šlapimu.

Vitaminų B gausu kepimo mielėse.

Vitaminas C (dar kartais vadinamas askorbo rūgštimi)

- tai vandenyje tirpstantis vitaminas, reikalingas kai kurioms organizmo funkcijoms. Dauguma gyvūnų patys sintezuoja šį vitaminą, bet kai kurie gyvūnai (įskaitant žmones ir kitus primatus) to negali. Pirmą kartą vitaminas išskirtas 1928 metais, o 1932 metais įrodyta jo nauda užkertant kelią skorbutui (iš ko ir kilo vienas iš pavadinimų: a + skorb).

Vitaminas C yra askorbo rūgšties L-enantiomeras. Komerciškai naudojamas vitaminas C yra askorbo rūgšties, natrio askorbato ir kitų askorbatų mišinys.

Atradimas ir istorija

Žmonės nuo senovės žinojo, kad šviežias augalinis maistas yra būtina dietos dalis siekiant apsisaugoti nuo ligų. Tai ypač buvo svarbu žmonėms, gyvenantiems ekstremaliose teritorijose. Pavyzdžiui, arkties zonos gyventojai naudojo pušų spyglių užpilus, o dykumose gyvenantys - sausroms atsparių medžių lapus.

Citrusiniai vaisiai - vienas iš vitamino C šaltinių

Augaliniai šaltiniai

Vitamino C gausu citrusiniuose vaisiuose (limetose, citrinose, apelsinuose, greipfrutuose), pomidoruose, bulvėse,ypač jo daug svogūnų galvose. Taip pat vitamino C yra papajose, brokoliuose, Briuselio kopūstuose, juoduosiuose serbentuose, braškėse, žiediniuose kopūstuose, špinatuose, kiviuose.

Vitamino C kiekis vaisiuose priklauso nuo dirvožemio, klimato, šviežumo, laikymo sąlygų, ruošimo būdo.

Gyvūniniai šaltiniai

Dauguma gyvūnų patys sintetina vitaminą C, jis kaupiamas inkstuose (driežai, paukščiai) arba kepenyse (žinduoliai, kai kurie paukščiai). Dauguma žuvų, paukščių, kai kurių rūšių šikšnosparniai ir kiaulės bei dauguma primatų šio vitamino nesintetina.

Silpnai virta ar kepta mėsa - pagrindinis eskimų vitamino C šaltinis.

Savybės

Vitaminas C jautrus karščiui, šviesai, drėgmei, reaguoja su deguonimi. Ruošiant maistą prarandama apie 40 proc. vitamino.

Funkcijos

Vitaminas C reikalingas:

kaip pagalbinė hidroksilacijos medžiaga,

dopamino, noradrenalino ir adrenalino sintezei nervinėje sistemoje arba antinksčių liaukose,

karnitino, reikalingo energijos perdavimui, sintezei,

kaip stiprus antioksidantas.

Poreikis

Rekomenduojama paros norma suaugusiam žmogui - 60 mg, nėščioms moterims - 80 mg, žindančioms - 100 mg. Gerokai daugiau vitamino reikia ištikus stresui, kilus infekcijos pavojui ir valgant daug baltymų turintį maistą. Rūkančių žmonių organizmas absorbuoja tik 60 proc. vitamino C; absorbcija sumažėja vartojant vitaminą kartu su saldumynais.

Stoka (trūkumas)

Esant askorbo rūgšties trūkumui organizme, susergama skorbutu - avitaminozės forma su tokiais simptomais:

dantų kritimas,

per didelis kraujavimas,

kraujo audinių trapumas,

prastas gijimas,

pažeistas imunitetas,

nežymi anemija.

Perteklius

Vitamino C perdozavimas pasitaiko labai retai; jo požymiai - pykinimas, vėmimas. Ypatingai retais atvejais gali atsirasti inkstų akmenų. 10 gramų paros dozė gali sukelti viduriavimą.

Vitaminas D (kalciferolis)

- grupė riebaluose tirpstančių panašių medžiagų, priskiriamų vitaminams. Žinomos formos - lamisterolis (Vitaminas D₁), ergokalciferolis (Vitaminas D₂), cholekalciferolis (Vitaminas D₃), dihidrotachisterolis (Vitaminas D₄). Žmogaus organizme svarbiausios formos - ergokalciferolis ir cholekalciferolis.

Šaltiniai

Su maistu gaunamas ergosterolis ir cholisterolis, kurie veikiant ultravioletine šviesa organizme paverčiami vitaminais D₂ (ergokalciferoliu) ir D₃ (cholekalciferoliu).

Vitamino D yra specialiai praturtintame maiste, pavyzdžiui, piene), taip pat kai kuriuose produktuose natūraliai - riebiose lašišose, silkėse, unguriuose, žuvų taukuose, kiaušinio trynyje.

Savybės

Vitaminas D tirpsta riebaluose. Pašalinamas lėtai, greičiau pašalinama D₃ vitamino forma.

Poveikis

Vitaminas D reguliuoja mineralinių medžiagų (kalcio, fosforo, magnio) apykaita, reguliuodamas kalcio ir fosforo įsiurbimą žarnyne, padeda šioms medžiagoms išsilaikyti kauluose ir dantyse. Taip pat saugo nuo osteoporozės, greičiau iš organizmo pašalina toksiškai veikiantį šviną.

Poreikis

Vitaminu D pakankamai apsirūpinti užtektų 10 minučių pabūti saulėje, tačiau toliau nuo pusiaujo esančiose vietovėse (ir Lietuvoje) to padaryti neišeina, dėl to rekomenduojama vartoti 5 mikrogramus vitamino per dieną papildomai. Nėščioms ir žindamčioms vitamino reikia dvigubai daugiau. Taip pat daugiau vitamino reikia sergant kai kuriomis kepenų ir inkstų ligomis, rachito profilaktikai.

Trūkumas

Trūkstant vitamino D, vaikams deformuojasi kaukolė ir stuburas, žandikauliai, sutrinka dantų augimas, atsiranda dėmių dantų emalyje. Suaugusiesiems susilpnėja raumenys, silpnėja imunitetas. Ilgai trūkstant vitamino, suminkštėja kaulai, susergama osteomaliacija.

Perteklius

Vitaminas D kaupiasi organizme, todėl nesunku perdozuoti, požymiai - silpnumas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, kalcio nuosėdos organizme, rečiau sutrinka inkstų veikla. Vitamino D perteklius gali skatinti aterosklerozės vystymąsi.

Vitaminas E (tokoferolis) - 8 chemiškai giminingos medžiagos, priskiriamos vitaminams. Gyvuliniame maiste dažniausia forma - alfa tokoferolis.

Šaltiniai

Vitamino E randama daugelyje maisto produktų, daugiausia aliejuose, grūdinėse

Savybės

Vitaminas E tirpsta riebaluose, atsparus karščiui, organizme kaupiasi riebaliniuose audiniuose.

Poveikis

Vitaminas E - svarbus antioksidantas, saugo organizmą nuo laisvųjų radikalų žalingo poveikio, slopina daugelio kenksmingų medžiagų, sukeliančių riziką susirgti vėžiu, poveikį. Taip pat vitaminas reikalingas ląstelių membranų stabilumui palaikyti, saugo arterijų vidinę sienelę nuo kalkėjimo, aterosklerozės, skatina gyti žaizdas, Stiprina organizmo imunitetą, gali apsaugoti nuo kenksmingo ultravioletinių spindulių poveikio.

Vitaminas E neleidžia atsirasti arba šalina jau atsiradusius kraujotakos pažeidimus, nes sumažina kraujo krešėjimą ir neleidžia susidaryti trombams.

Poreikis

Suaugusiam žmogui dienos norma - apie 10 miligramų tokoferolio ekvivalentų, nėščiosioms - 12 miligramų, žindyvėms - 14 miligramų.

Trūkumas

Sveikiems žmonėms vitamino E netrūksta, tačiau jo gali trūkti dėl visiško badavimo, sutrikus riebalų rezorbcijai, dėl geltos, kasos ar tulžies pūslės ligų, taip pat neišnešiotiems kūdikiams. Trūkumas pasireiškia nervų sistemos sutrikimu, virškinimo sutrikimais, alergija, gali sumažėti vyrų lytinis potraukis ir sulėtėti spermatozoidų judrumas, moteris gali ištikti savaiminis persileidimas, jos gali tapti nevaisingos.

Perteklius

Vartojant labai daug vitamino E padidėja polinkis kraujuoti, silpnėja imunitetas, gali sutrikti virškinimas, atsirasti nuovargis, odos uždegimai.

Vitaminas K (Naftochinonai) - grupė medžiagų, priskiriamų vitaminams. Pagrindinės šios grupės medžiagos - filochinonai (vitaminas K₁) ir melachinonai (vitaminas K₂).

Šaltiniai

Vitaminą gamina ir žarnyno bakterijos, taip pat daug jo yra augaluose - liucernoje, špinatuose, pomidoruose, šermukšnio uogose, kopūstuose, salotų lapuose, žaliuose žirneliuose, morkose, žemuogėse, bulvėse. Šiek tiek yra ir gyvulinės kilmės maiste

Savybės

Vitaminas K tirpsta riebaluose.

Poveikis

Vitaminas palaiko normalų kraujo krešėjimą, dalyvauja kaulų atnaujinimo procese, skatina raumenų veiklą, regeneracijos procesus, didina atsparumą infekcijoms, skatina žaizdų gijimą.

Poreikis

Per parą žmogui reikia 0,2-0,3 miligramo vitamino, šį kiekį pilnai pagamina žarnyno bakterijos. Naujagimiais, kurių žarnyno mikroflora dar nesusiformavusi, būtina gauti vitamino per maistą.

Vitamino gali trūkti dėl kepenų ligų ar gausiai vartojamų vaistų (ypač antibiotikų), taip pat sutrikus riebalų rezorbcijai (ypač dėl mechaninio tulžies takų neprieinamumo).

Trūkumas

Trūkstant vitamino, sunkiau kreša kraujas, kraujuoja dantenos.

Perteklius

Perdozavus kūdikiams gali išsivystyti gelta.

Laisvalaikio gido Anonsas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.