Mityba nėštumo metu – į ką atkreipti dėmesį?

Nėštumas - metas, kai gerokai keičiasi moters įpročiai: ne tik sulėtiname tempą, bet ir daugiau dėmesio skiriame sveikatai, mitybai. Jei iki tol valgydavote viską, kas papuola po ranka, atsisakydavote pusryčių ar darbe nespėdavote papietauti, besilaukiant pats metas pakoreguoti mitybos įpročius.

Nėščioji ir būsimas kūdikis turi gauti visų vitaminų ir mikroelementų, todėl svarbu valgyti kuo įvairesnį ir sveikesnį maistą. Tačiau kaip tai įgyvendinti praktiškai?

Didžiausia nėštumo pradžios problema - pykinimas

Dažnai pykina vien nuo maisto kvapo, ką jau kalbėti apie konkrečių patiekalų valgymą. Tam, kad pykinimas nėštumo metu vargintų mažiau, stenkitės, kad skrandis nebūtų tuščias - nuolat turėkite po ranka avižinių sausainių, bananų, trapučių ir kt. Valgykite mažomis porcijomis. Reikėtų gerti kuo daugiau skysčių - mineralinio negazuoto vandens, silpnos arbatos. Pykinimą slopina citrinos, imbierai, mėtos ir cinamonas, tad rinkitės užkandžius, arbatas su šiais priedais. Atkreipkite dėmesį į papildų, žuvų taukų naudojimą nėštumo metu: juos reikia gerti tik po valgio. Jei į kokį nors itin sveiką produktą nenorite nė pažvelgti, per prievartą nevalgykite. Pykina dažniausiai pirmuosius tris nėštumo mėnesius - pasibaigus pykinimo periodui galėsite valgyti daugiau sveikesnio ir visaverčio maisto.

Žuvis nėštumo metu

Nėštumo metu didėja ir energijos poreikis, todėl puikus papildomos energijos šaltinis - riebalai, ypač „gerieji", įsisavinami iš augalinės kilmės aliejų ir žuvies. Jų gausu riebiose žuvyse - lašišose, menkėse, skumbrėse, silkėse, upėtakiuose, sardinėse ir kt. Tačiau kiekviena nėščioji įspėjama ir dėl sunkiųjų metalų, kurių randama didžiosiose jūrų žuvyse - tunuose, kardžuvėse, karališkosiose skumbrėse, ryklio mėsoje ir kt. Jų verčiau atsisakyti, kaip ir Baltijos jūroje pagautų žuvų, kuriose analogiškai aptinkama didesnė sunkiųjų metalų koncentracija.

Nėščiosios, bijodamos pakenkti vaisiui, apskritai atsisako jūrų žuvų. Mitybos ekspertai jų per savaitę leidžia suvartoti iki 150 gramų, o žuvies produktų apskritai - 400 g. Tad jei tokie kiekiai kokybiškos žuvies jums neįveikiami, rinkitės kitą alternatyvą - žuvų taukus. Juose yra riebaluose tirpių vitaminų, kuriuos organizmas iš įprasto maisto sunkiai įsisavina.

Žuvų taukai nėščiosioms

Ypač nėščiosios ir vaisiaus sveikatai svarbios yra omega-3 ir omega-6 rūgštys. Omega-3, tiek ir omega-6 riebalų rūgštys, įsisavinamos iš žuvų taukų preparatų, svarbios visu nėštumo laikotarpiu. Žuvų taukai nėščiosioms ypač svarbūs tampa trečiojo nėštumo trimestro metu, kai vaisius auga sparčiausiai ir vyksta atsakingiausias smegenų ir regėjimo sistemos formavimasis. Trečiuoju nėštumo trimestru nėščiosioms labiausiai ima trūkti įvairių medžiagų. Žuvų taukuose esančios vertingosios medžiagos padeda palaikyti normalią motinos ir vaisiaus smegenų funkciją ir regėjimą. Teigiamas poveikis smegenims pasireiškia per parą gaunant ne mažiau 250 mg dokozaheksaeno rūgšties (DHR), vienos iš omega-3 rūgščių ir EHR eikozapentaeno rūgšties (EHR). Teigiamas poveikis regėjimui pasireiškia gaunant per parą 250 mg DHR.

Aukštos kokybės žuvų taukuose optimaliai subalansuotas omega-3 ir omega-6 riebalų rūgščių balansas, todėl medžiagos gerai įsisavinamos. Rinkitės saugius žuvų taukus, iš kurių pašalinti teršalai, priemaišos, kurie atitinka ES ir PSO reikalavimus. Kokybiškų žuvų taukų gamyboje ekstrakcijos metu nenaudojami tirpikliai, atkurti biologiškai prieinami trigliceridai, kurių veiksmingumas ir absorbcija yra maksimalūs.

Kelios svarbiausios medžiagos nėščiosioms

Daug medžiagų, svarbių mažylio vystymuisi, gauname iš vaisių ir daržovių. Vertingiausiais besilaukiant laikomi bananai, obuoliai, agurkai, mėlynės. Ypač vertingi oranžinės spalvos vaisiai ir daržovės (morkos, apelsinai), kaulavaisiai - nektarinai, persikai, abrikosai.

Nėščiosioms reikia dvigubai daugiau geležies ir folio rūgšties negu įprastai. Geležies gausu raudonoje mėsoje, tad ji nėščiosios racione turėtų būti bent 2-3 kartus per savaitę. Nepamirškite ir augalinių geležies šaltinių - ankštinių augalų, grikių, burokėlių, žemuogių, džiovintų uogų, vaisių ir kt. Nors nėščiosioms rekomenduojama vartoti folio rūgšties papildus, tačiau ši medžiaga gerai įsisavinama iš įvairių maisto produktų - bulvių, špinatų, pomidorų.

Nėščios moterys su maistu turi gauti ir apie 15 proc. daugiau mineralo jodo. Daugiausia jo yra lašišose, skumbrėse, silkėse, jūros kopūstuose. Įprastą druską galite keisti juoduota. Jei trūksta jodo, sutrinka skydliaukės, o kartu - ir visos endokrininės sistemos veikla.

Ko turėtumėte atsisakyti, jei laukiatės?

• Iš savo meniu nėštumo metu reikėtų išbraukti visų rūšių kepenėles. Galvijų kepenyse kaupiasi ir sunkieji metalai.
• Negalima vartoti GMO produktų.
• Mėsa, žuvis, kiaušiniai turi būti ypač gerai apdoroti. Dėl salmonelių rizikos nevartokite produktų, kuriuos gaminat naudotas žalias kiaušinis. Negalima vartoti šaltai rūkytų, vytintų, žalios mėsos produktų.
• Pieną vartoti galima tik pasterizuotą. Rinkitės tik ilgai brandintus sūrius, nevalgykite pelėsinio sūrio.
• Venkite produktų, kurių galimas bakterinis užterštumas viršija ribas dėl nepakankamos higienos produktų gamybos metu. Į šią kategoriją įeina parduotuvėje paruoštos salotos, šviežiai spaustos sultys ir kt.
• Dėl didesnės apsinuodijimo grėsmės reikėtų vengti greitojo maisto, ypač pardavinėjamo kioskeliuose, pakelėse.
• Reikėtų ir visiškai atsisakyti alkoholio, nes nepatvirtinta, koks jo kiekis yra saugus, o koks - žalingas.