Vaikų vasaros stovyklos: kaip pasiruošti?

Vaikų vasaros stovyklos – tiek džiaugsmas, kurį sukelia stovyklose vyraujanti vienijanti, pakili, nerūpestinga atmosfera, tiek nerimas, kurį gali iššaukti faktas, jog į stovyklą vykstama pirmą kartą. Daugumai vyresniųjų, maždaug 12 ir vyresnio amžiaus vaikų, vasaros stovyklos jau yra tapę neatsiejamu atostogų akcentu, be kurio šis laikas paprasčiausiai nublanktų. Jie jau turi savas tradicijas – į stovyklas važiuoja žinodami dienotvarkes, užimtumą, kartais netgi būsimus namelių vadovus ar būsimus stovyklautojus. Deja, bet mažiesiems, jaunesniems negu dvylikos metų vaikams, arba ir vyresniems, į stovyklą pasiryžusiems vykti pirmąsyk, pirmas kartas ruošiantis stovyklai gali tapti dideliu iššūkiu. Stovyklauti susiruošusius ir dvejojančius ar verta, ar nebus sunku pritapti, kaip seksis vienam išbūti be šeimos skubame nuraminti – viskas yra žymiai paprasčiau, jei yra atliekami „namų darbai“, t.y. - pasiruošiama.

Tėvų nerimas ir atsakomybės

Didelis indėlis ruošiantis pirmajai vaiko stovyklai krenta ant tėvų pečių. Svarbus dalykas, kurį reikėtų apsvarstyti tėvams prieš išleidžiant vaiką stovyklauti pirmą kartą – ar jis tam pasiruošęs. Gairės, padėsiančios atsakyti į šį klausimą gali susidėti iš atsakymų į šiuos mini klausimus:

• Kaip vaikas reaguoja, kai jis yra paliekamas vienas ar su kitais žmonėmis?

• Kaip vaikas pritampa naujoje aplinkoje, pvz.: kaip jis jautėsi pakliuvęs į naują būrelį ar naują klasę?

• Ar vaikas yra savarankiškas, sugeba pasirūpinti savo daiktais, pasirūpinti savo higiena, apsirengti ir t.t.?

• Kaip vaikas reaguoja į situacijas, kuomet jam tenka dalintis žaislais?

• Ar vaikas yra komunikabilus ir kaip jam sekasi rasti kalbą bendraujant su įvairaus amžiaus žmonėmis?

Yra ir daugiau klausimų, kuriuos tėvai turėtų paklausti savęs ir apsvarstyti individuliai, geriau nei bet kas kitas pažinodami savo vaiką. Jei apsvarsčius šiuos klausimus abejonių dėl vaiko savarankiškumo nekyla – pats laikas pirmajai gyvenimo stovyklai pradėti ruošti savo atžalą.

Dėl ko nerimauja vaikai

Pirmą kartą išsiruošti stovyklauti vaikui ne visada yra lengva užduotis. Ypač didelį nerimą atžalai gali sukelti faktas, jog į stovyklą jis vyksta su vyresniąja seserimi ar vyresniuoju broliu. Tuomet vaiko pasąmonėje iškyla būsimos baimės: kas atsitiks, jei sesė/brolis susiras draugų pirmesnis? Ar mes vis tiek būsime vienoje komandoje? Ar rūpinsimės vienas kitu taip, kaip namie?

Kitas faktorius, lemiantis vaikų blogas emocijas stovyklose, yra tai, kad jie yra labai prisirišę prie namų. Pasitaiko daug situacijų, kuomet vaikas ruošiasi stovyklai, yra laimingas, planuoja, bet tik nuvažiavęs supranta, kad jam šita aplinka yra svetima ir pradeda slėptis už mamos ar tėčio nugaros. Šitai yra glaudžiai susiję su vaikų komforto zona, iš kurios likus vieniems tenka „išeiti“.

95 procentai vaikų patiria mažesnį ar didesnį namų ilgesio jausmą, kuomet jie yra paliekami stovyklose pirmaisiais kartais. Tai yra visiškai normalus ir organiškas jausmas. Nors vaikai, būdami stovyklose ir pasiilgsta mamos, tėčio, augintinio ar tiesiog šiltos ir jaukios namų aplinkos, dėl to nereikėtų per daug nerimauti. Namų ilgesys rodo, jog vaikai jaučiasi saugiai ir laimingai savo artimoje aplinkoje. Nepaisant visų šitų negatyvių jausmų, namų ilgesio jausmas išgaruoja ir susilpnėja iškart, kai yra įninkama į naujas veiklas, susirandama naujų draugų, o kai viskas jau pradeda darytis miela ir sava – žiūrėk, jau ir laikas namo.

Psichologinis vaiko paruošimas stovyklai

Tinkamas psichologinis klimatas yra labai svarbus gerai vaiko savijautai. Siekiant, kad vaikas visos stovyklos metu jaustųsi užtikrintai ir ramiai, derėtų skirti laiko vaiko nuraminimui ir supažindinimui su tuo, kas jo laukia.

• Visų pirma nuvažiuokite su vaiku į stovyklą ir apžiūrėkite ją. Jei yra galimybė, būtinai pakalbėkite su stovyklos vadovu ar programos sudarytoju. Vaikas jausis žymiai geriau pirmąją stovyklos dieną, nes viskas jam jau bus šiek tiek pažįstama. Jei nėra galimybės nuvažiuoti – parodykite nuotraukas ar filmuotą medžiagą iš ankstesnių stovyklų.

• Prieš išleidžiant vaiką į stovyklą, kartu su juo skaitykite atsiliepimus buvusių stovyklautojų ir jų mamų. Pozityvūs atsiliepimai iš tų, kurie jau su tuo pačiu susidūrė, gali įkvėpti vaiką ir paskatinti jį domėtis stovykla papildomai ir savarankiškai.

• Svarbu vaikui pabrėžti, jog stovykloje didelė tikimybė, kad bus rungtys, tai reiškia bus nugalėtojai ir pralaimėtojai. Vaikas turi jausti tėvų palaikymą ir suprasti, kad nesvarbu ar jis laimės ar pralaimės, tėvai vis tiek juo didžiuosis ir džiaugsis jo gerai leidžiamu laiku.

• Asmeninių patarimų pasidalinimas taip pat svarbus veiksnys. Nesvarbu ar patirtimi dalinsis tėvai, vyresnieji broliai ir seserys ar pusbroliai, ramus ir užtikrintas artimųjų žodis gali nuraminti ir išsklaidyti visas mažųjų abejones.

• Tėvams taip pat derėtų supažindinti vaiką su sistema ir žmonėmis, į kuriuos reikėtų kreiptis pagalbos pablogėjus sveikatai, nusiminus, ar tiesiog norint pasišnekėti.

• Suteikta galimybė susisiekti su namiškiais ir pasiimti į stovyklą sau brangius daiktus, tokius kaip šeimos nuotrauką, žaislą ar knygą taip pat gali būti smulkmena, padėsiančia jaustis saugiau ir užtikrinčiau.

• Paskutinis itin svarbus dalykas, kurį turėtų padaryti tėvai, tai pasakyti vaikams, kad jie nori, jog jų vaikai gerai praleistų laiką. Vaikui yra svarbu išvykti į stovyklą su tėvų pasitikėjimu, o ne nerimu.