Būreliai vaikams: kaip pasirinkti tinkamiausią

Atrodo anksčiau vaikai augdami visko išmokdavo tarsi savaime, o ir veiklos jiems visai nepritrūkdavo. Tačiau šiuolaikiniai tėveliai jau neturi tiek laiko, kad galėtų patys dienų dienas žaisti su vaikučiu ir jį lavinti, tad į pagalbą ateina įvairiausių lavinamųjų būrelių organizatoriai. Ar taip blogai? Žinoma, kad ne: vaikas, lankydamas užklasinės veiklos būrelius lavina savo įgūdžius, bendrauja, susiranda draugų, yra užimtas ir galiausiai tiesiog smagiai leidžia laiką! Tačiau lavinamosios veiklos būrelių pasiūla tiesiog gąsdinanti: rinktis galima iš įvairiausių sporto šakų, kalbų, šokių, meninių būrelių ar netgi verslumo, IT ir kitų, dažniau suaugusiems priskiriamų, įgūdžių ugdymo. Nepasimesti šioje gausoje ir išsirinkti jūsų vaikui tinkamiausią veiklą padės anonsas.lt.

Ar vaikui reikia lankyti būrelį?

Tai esminis klausimas, į kurį pirmiausiai turėtumėte atsakyti, ir jis nėra toks paprastas kaip iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti. Įvertinkite vaiko amžių, pomėgius ir užimtumą. Jei vaikas labai mažas ar dar neina į mokyklą papildomus būrelius lankyti jam gali būti per sudėtinga ir nauja veikla sudominti ilgam bus gana sunku. Ikimokyklinio amžiaus vaikai, lankantys darželį, dažnai turi galimybę rinktis iš keleto čia siūlomų užsiėmimų. Dažniausiai tai sportas, piešimas, šokiai. Tokiu atveju mažyliui tikriausiai užteks šių užsiėmimų ir papildomas lavinimas jį tiesiog išvargintų, o rezultatai nebūtų pernelyg džiuginantys. Be to, darželyje lankomi būreliai bus lengvai pasiekiami, patogiu laiku, tad neteks sukti galvos, kaip suderinti vaiko būrelius ir darbo laiką, kaip visur suspėti.

Atkreipkite dėmesį, kad skirtingų krypčių lavinimas reikalauja skirtingo kiekio laiko. Pavyzdžiui, sportuojant visiškai pakaks dviejų - trijų užsiėmimų per savaitę, o mokantis užsienio kalbos pastangų teks įdėti ir namuose. Žinoma, vaikui reikės pagalbos, tad tam tikra prasme prie būrelio turėsite prisidėti ir Jūs. Įvertinkite ar galėsite skirti pakankamai laiko ir padėti savo vaikui pasiekti norimų rezultatų.

Neverta persistengti ir su būrelių kiekiu: vaikui turėtų likti pakankamai laisvo laiko ir kitai veiklai, pamokų ruošimui, žaidimui, laisvalaikiui su šeima. Lankydamas per daug būrelių vaikas tiesiog pavargs ir praras susidomėjimą jais, gali susiformuoti netgi neigiamą požiūrį, tad rezultatas bus atvirkščias nei tikimasi.

Jei vaikui trūksta užimtumo, tačiau pomėgių jis neturi, neprimeskite jam būrelio lankymo kaip būtinybės. Prieš pradedant lankyti bet kokį būrelį pirmiausiai aptarkite tai su vaikui, išsiaiškinkite ko jis tikisi, papasakokite, ko galės išmokti - sudominkite jį. Lavinamasis būrelis pirmiausia turi būti smagi pramoga, užsiėmimas su kitais vaikais, bendravimas, o ne „darbas", į kurį vaikas privalo eiti.

Įvertinkite ir savo galimybes. Jei renkatės būrelį, kuris yra kitame miesto gale, apgalvokite ar spėsite laiku vaiką nuvežti ir pasiimti, ar dėl to nekils problemų su Jūsų pačių užimtumu. Taip pat vertėtų įvertinti ir finansinę pusę: brangiai kainuojantis užsiėmimas nebūtinai bus geresnis, be to, vaikai gana dažnai linkę savo pomėgius keisti, tad ne visada būtina iš karto pirkti pianiną ar brangias teniso raketes - pirmiausia įsitikinkite ar atžala tikrai atrado savo mėgstamą veiklą.

Būreliai pagal amžių

Skirtingo amžiaus vaikai pasižymi ne tik skirtingais pomėgiais, bet ir sugebėjimais. Jei piešti dažniausiai gali beveik kiekvienas, aktyviai judėti reikalaujantis sportas (pavyzdžiui, badmintonas ar tinklinis) mažam vaikui taps neįveikiama užduotimi. Nors mažesnieji retai kada prieštarauja tėvų pasirinkimui, būrelį reikėtų rinktis ne pagal asmeninius, bet išskirtinai pagal vaiko prioritetus. Stebėkite, ką mažasis mėgsta, kuo domisi, kokius žaidimus žaidžia, o kokių mieliau išvengia, pasikalbėkite su juo ir atsižvelkite į jo reakciją. Taip suprasite, kokia veikla vaikui būtų ne tik naudinga, bet ir miela bei mėgstama.

Ikimokyklinio amžiaus vaikai dar tik mokosi pažinti pasaulį, domisi visa juos supančia aplinka. Jie prisitaiko prie jiems primetamų taisyklių, noriai bičiuliaujasi su bendraamžiais. Viskas jiems turi būti aišku ir lengvai suvokiama, todėl tinkamiausi pasirinkimai yra tie, kuriuose smagu, o reikalaujamas rezultatas nėra tiksliai apibrėžtas. Mažiesiems tiktų dailės, muzikos ir kiti kūrybiniai užsiėmimai, kurie vyktų kartą ar du per savaitę ir neišvargintų.

Būreliai pirmaklasiams taip pat turėtų būti paprasti ir nereikalauti pernelyg didelių pastangų. Tai turi būti ne tik lavinanti veikla, bet ir žaidimas. Mokykloje įspūdžių bei informacijos ir taip jau nemažai, tad tuo apsikrauti popamokinėje veikloje taip pat nebūtų labai tikslinga - tai gali sukelti „perdegimą", kuris sukels apatiją ne tik pačiam būreliui, bet ir mokyklai.

Antraklasis gali lankyti vieną ar kelis būrelius, kurių pasirinkime mielai dalyvaus ir pats. Vaikas jau gana aiškiai suvokia kas jam patinka, o kas ne, be to, jaučia norą mėgdžioti ir kitus pažįstamus vaikus. Iš neapibrėžto rezultatų būrelių šiuo amžiaus tarpsniu jau galima pereiti prie sudėtingesnių, praktiškesnių įgūdžių: pradėti mokytis užsienio kalbos, groti instrumentu, šokti.

Trečiaklasiai jau gerai pramokę bendrauti, tad jei vaikas linkęs į aktyvią veiklą, tikrai susidomės komandiniu sportu, šokiais. Jis atsakingai žiūrės į savo įsipareigojimą ir stengsis pasiekti gerų rezultatų, konkuruoti su kitais.

Ketvirtaklasis gali pats nurodyti, kokia veikla jam patiktų, tačiau apdairūs tėveliai turėtų įvertinti ar tai nėra trumpalaikis susižavėjimas. Jei jau išsiaiškinote, kad vaikas turi ilgalaikį pomėgį, skatinkite jį, suteikite erdvę pasireikšti. Su ketvirtaklasiu jau galite pasirinkti ir rimtesnius, daugiau pastangų bei gebėjimų reikalaujančius užsiėmimus, kurie taps ilgalaike veikla.

Penktoji klasė - tam tikras lūžis, kai vaikas išgyvena virsmą į mažą suaugusįjį. Auga jo savarankiškumas, tad sprendimus jis vis dažniau siekia priimti pats. Auga ne tik vaiko sugebėjimai bet ir interesų ratas: kompiuteris po truputį tampa ne tik žaidimų draugu, linkę į kūrybiškumą atranda naujus, sudėtingesnius raiškos būdus. Vaikas taip pat gali užsiimti ir sportine veikla, kuri dabar jam puikiai prieinama, tad belieka pasirinkti patinkančią sritį. Leiskite vaikui rinktis pačiam, tačiau jei pasirinkimą laikote netinkamu išsakykite savo abejones, argumentus ir pasiekite bendrą susitarimą.

Vyresni vaikai vis didėjant jų savarankiškumui patys priima sprendimus dėl būrelio, todėl belieka juos su tėvais tik suderinti. Pasistenkite suprasti savo atžalą ir būti išmintingu patarėju, o ne primesti savo nuomonę ir būsite įvertinti. Taip pat saugokitės pernelyg dažno pomėgių keitimosi, nes tai nieko gero neatneš. Sutarkite su vaiku, kad jei pradės lankyti norimą užsiėmimą tai turėtų trukti tam tikrą laiko tarpą. Nors jau ir aiškiai pasakantis bei, atrodytų, tvirtai žinantis ko nori, jaunas žmogus dar ieško savęs, todėl šioje situacijoje į būrelius reikalingas pragmatiškas požiūris. Taip pat pasirūpinkite ir tuo, kad vaikas per daug neapsikrautų, nepervargtų, dėl būrelio (kad ir koks mėgstamas jis bebūtų!) jokiu būdu neturėtų nukentėti mokslai, esantys pagrindine vaiko veikla.

Nepamirškite, kad įvairaus amžiaus vaikai lankydami popamokinę veiklą ne tik pramogauja ir smagiai leidžia laiką, bet ir mokosi. Jaunesnieji mokosi bendrauti, lavina judesius, vyresnieji - išmoksta nusistatyti prioritetus, planuoti savo laiką.

Būreliai pagal asmenybės tipą

Viena dažniausiai sutinkamų klasifikacijų apima keturis gerai žinomus tipus: choleriką, sangviniką, melancholiką ir flegmatiką. Kiekvienam šių tipų būdingi saviti asmenybės temperamento bruožai ir emociniai svyravimai, kuriuos stebint bus lengviau padėti vaikui pasirinkti naudingą ir įdomų būrelį. Svarbiausia nemėginti pakeisti natūralios vaiko elgsenos, pavyzdžiui, jei cholerikas pasižymi ekspresyvumu reikėtų ne jį slopinti, o suteikti terpę jam išreikšti. Priešingu atveju vaikas nesijaus visiškai laimingas, o savo pomėgį vertins kaip primestą tėvų valią, o ne asmeninį jo paties pasirinkimą.

Dažniau vienumoje mėgstantiems būti, ne itin drąsiems ir drovokiems melancholikams tiks būreliai, kuriuose skatinamas bendravimas su kitais. Puikiu užsiėmimu galėtų būti dailės klasės lankymas, kuriame vaikas kartu būtų ir vienas, ir su bendraminčiais. Individualūs užsiėmimai dominuojant šiam asmenybės tipui nėra labai tinkami, nes dėl nedrąsaus būdo vaikas jausis vienišas, jam sunku bus išmokti bendrauti.

Jei vyraujantis tipas sangvinikas, vaikas nuoširdžiai mėgausis bet kokia veikla, tačiau jo užsidegimas gali išgaruoti taip pat staiga, kaip ir atsirado. Šiuo atveju tiktų įdomūs, įvairiapusiai užsiėmimai. Pavyzdžiui, meninės krypties būrelis, kuriame ne tik tapoma, bet ir paišoma, lipdoma ir kt. Taip pat reikėtų lavinti dėmesio sukaupimą ir išlaikymą, skatinti pabaigti pradėtus darbus iki galo.

Flegmatikai dažnai pasižymi lėtumu ir nepakelia spaudimo, skubinimo. Visa tai trukdo vaikui susikaupti ir atlikti norimą darbą. Į tai reikėtų atsižvelgti - jei flegmatikas yra dominuojantis ar ryškiai matomas asmenybės tipas reikėtų vaiko laisvalaikiui rinktis tokią veiklą, kurioje jis galėtų nevaržomas (laiko, skubinimo, tam tikro konkretaus rezultato siekimo) veikti tai, ką mėgsta. Rezultatyvumu ir konkurencija paremta sportinė veikla tokiu atveju nelabai tiks, tačiau jei vaikas linkęs į kūrybą jį tikrai pradžiugins piešimo, keramikos ir panašūs užsiėmimai.

Jei vaikas judrus ir yra linkęs nesilaikyti nustatytos tvarkos, tikriausiai jo asmenybėje ryškus choleriko tipas. Tokiems vaikams reikalinga lavinanti ir padedanti mokytis dėmesio išlaikymo, sutelkimo veikla. Tokį vaiką reikia sudominti veikla, stengtis, kad ji taptų ilgalaikiu pomėgiu, o ne nuolat kintančiu fragmentiniu gyvenimo įvykiu.

Sxc.hu nuotr.

Laisvalaikio gido Anonsas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.

dukarttrys

2016-05-09 22:16