Meninio ugdymo svarba vaiko auklėjime

Prasidėjus naujiems mokslo metams, dažnas peržvelgiame savo vaikų pamokų tvarkaraštį, atkreipdami dėmesį, kiek vaikas mokysis matematikos, gimtosios ar užsienio kalbos, istorijos ar biologijos, o meninio ugdymo pamokos dažnai lieka tarsi net ir nepastebėtos. Natūralu, juk šiandien kiekvienas galime lengvai paaiškinti, kaip svarbu yra išmokti skaičiuoti ir rašyti, bet ar pakankamai turime žinių apie meninio ugdymo svarbą vaikui, kad taip lengvabūdiškai praleidžiame jį pro pirštus?

Diskutuojant apie tai, Vilniaus Justino Vienožinskio mokyklos (VJVDM) direktorius Algis Lankelis - Elvich, visų pirma, užduoda retorinį klausimą: „O kokių mums visuomenės narių reikia? Ar tokių, kurie bėga nuo savo asmeninės atsakomybės kartodami tą, ką daro visi?"

Pasak mokyklos direktoriaus, vaikai bendrojo lavinimo mokyklose neretai yra unifikuojami - ugdomi kaip visi, nes taip yra lengviau juos valdyti, tačiau tokiu būdu jie praranda savo individualumą ir ima sekti kitų pavyzdžiu. Visuomenėje kartojasi tos pačios problemos.

„Šiuo atveju meninis vaikų ugdymas, ypač dailės užsiėmimai, skatina vaikų individualų požiūrį, nes pati kūryba, jei atkreiptume dėmesį, yra individualus veiksmas. Kurdami vaikai mokosi savarankiškai reflektuoti tikrovę, ją apmąstyti, įvertinti, individualiai joje veikti, priimti sprendimus, bet priimti tokius, kurie gali skirtis nuo visų kitų, aplinkos. Vaikai pradeda nebebijoti individualumo ir yra tikimybė, kad prireikus priims savus sprendimus." - argumentuoja mokyklos direktorius.

Be individualumo, meniniai užsiėmimai ugdo ir vaikų savivertę, jų pasitikėjimą savimi. Vaikai išmoksta teigiamai vertinti save, į sunkumus žvelgia juose dažniau ieškodami galimybių, negu kliūčių ar pavojų, ir net tada, kai nepasiseka - nenustoja tikėti savo jėgomis. Tai padeda jiems „eiti į priekį", siekti savo tikslų ir svajonių įgyvendinimo. Kita vertus, pasitikėjimas savimi nebūtinai gali būti nukreiptas tik į save. Savimi pasitikintys vaikai kartu išmoksta pasitikėti ir kitais, o tai sudaro pagrindą bendradarbiauti.

Ir visa tai, tik labai maža dalis to, kokį vaidmenį meninis ugdymas atlieka vaikų auklėjime. Kaip sako VJVDM direktorius Algis Lankelis - Elvich: „Šiandien mūsų vaikų tyko trys pagrindiniai pavojai: laukinis kapitalizmas, kuris skatina požiūrį į kitą, kaip į priešą - tu turi nugalėti kitus, kad taptum geriausias; informacinės technologijos - per jas visuomenė darosi bevalė ir lengvai manipuliuojama, nes žmonės matydami ekrane surežisuotą vaizdą nebesugeba atsirinkti, kas natūroj svarbu ir tikra, o kas ne; ir popkultūra, kurios tikslas neugdyti asmenybę, bet ją užvaldyti."

Šiuo atveju, meniniai užsiėmimai paskatina vaikus į pasaulį žiūrėti „kitu kampu" ir savyje jie ima ugdyti visai kitas vertybes.

Taigi, o iš kokių meninių užsiėmimų galime rinktis?

Keramika

Įprastai keramikos užsiėmimas susideda iš kelių dalių: lipdymo, degimo ir dažymo. Tai kūrybiškas, raminantis ir malonus darbas su moliu. Vaikai šio užsiėmimo metu išsamiai susipažįsta su visa keramikos technologija. Įdomu tai, kad šiame būrelyje gausu technikos ir modeliavimo įrankių, kurie žadina vaikų smalsumą ir norą viską išbandyti. Dalyvaudami netrumpame keramikinio darbelio kūrimo procese, kuris iš jų reikalauja tęstinumo, vaikai išmoksta užsibrėžti sau tikslą ir jo siekti. Taip ugdosi jų atkaklumas ir noras užbaigti tai, kas pradėta. Galimybė minkyti, lipdyti, griauti ir vėl kurti, išlaisvina vaiko fantaziją, lavina jo loginį mąstymą: „O kaip čia padaryti? Kaip čia sutvirtinti?"

Tokia veikla, kaip ir bet kuris kitas meninis užsiėmimas, duoda pagrindą kūrybiškumui vystytis, kuris pasak VJVDM direktoriaus Algio Lankelio - Elvich, nebūtinai turi būti siejamas tik su menu: „Pavyzdžiui, vaikas lankydamas dailės užsiėmimus pradiniame ugdyme, vėliau gali nuspręsti eiti ir į robotiką, galbūt vyresniame amžiuje, jau įgijęs daugiau žinių, jis nuspręs kurti kokius nors inžinerinius dalykus, o gal tiesiog eis į verslus, tada tą kūrybiškumą sėkmingai galės panaudoti jo pasirinktose srityse."

Be visa to, keramika taip pat lavina ir vaikų lytėjimo pojūčius, erdvinius komponavimo įgūdžius, gebėjimą ilgai sutelkti dėmesį - tai ypatingai naudinga tiems, kam sunkiai sekasi susikoncentruoti. O dažnas smulkių detalių modeliavimas prisideda ir prie smulkiosios motorikos lavinimo.

Tapyba

„Tapyba turi begalę apibūdinimų." - sako VJVDM tapybos mokytoja Eglė Gineitytė. „Pradėkime nuo to, kad tai gali būti paveikslas tradiciniame formate, gali būti virtuoziškas sugebėjimų demonstravimas arba atrodyti kaip bevertė teplionė. Visų pirma, visiems suprantamai, tapybą siejame su spalva ir tepimu. Žmogus pradeda matyti spalvą, kai pradeda apie tai galvoti. Dažais liesdami paviršių gauname vaizdus ir pavidalus. Jais siekiame, kad jie atitiktų mūsų įsivaizdavimą arba tikrovę. Čia atsiranda: džiaugsmas, nusivylimas ir kantrybės bandymas. Pradedame galvoti apie tikslus ir mokytis įsivertinti. Piešdami ir tapydami galime mąstyti, jausti, stebėti ir atrasti. Ir, kas pradžioje atrodo paprasta ir suprantama, ilgainiui gali virsti didžiąja paslaptimi ir atvirkščiai. Tai vienas iš daugelio būdų įsijausti į pasaulį ir patį save jame."- dalinasi mintimis tapytoja.

Šio meno gali pradėti mokytis visi. Tiek vaikams, tiek suaugusiems, tapybą lankyti vertinga ne tiek dėl amato, kiek dėl nevaržomos galimybės išreikšti save, savo mintis ir jausmus vizualiniu būdu. Ji padeda išsikrauti, išreikšti net ir labai stiprias emocijas, todėl dažnai yra siūloma, kaip terapijos forma. Kūrybos procesu užsimezgantis vidinis dialogas su savimi, skatina vaiko savivoką, jis ima labiau pažinti save ir supantį pasaulį. Tapydami jie nuolat ką nors įsivaizduoja - būtent tai lavina jų mintis ir vaizduotę.

Grafika

Grafikoje tikrai nerasime ryškių spalvų spektro, vaikai dažniausiai piešinius kuria iš juodos ir baltos spalvų linijų ar dėmių, nors kai kuriuose kūriniuose galima išvysti ir pastelinių atspalvių detalių. Viskas priklauso nuo pačio vaiko norų ir kūrybiškumo. Grafika gali būti piešiama ir pieštuku, plunksna ar anglimi ant popieriaus, bet gali būti atvaizduojama spaudžiant metaliniais įrankiais išraižytus piešinius nuo medinių ar metalinių plokštelių. Kurią techniką turės galimybę išbandyti jūsų vaikas, priklauso nuo to, kokioje mokykloje lankys šį būrelį. „Mes grafikos piešinius kurdavome kaltukais raižydami linoleumą, arba adatėle metalinę plokštelę, padengtą rūgščiai atspariu laku. Išraižytą metalinę plokštelę dėdavome į rūgštį, kuri išgrauždavo pažeistas lako vietas - taip išgaudavome piešinį. Tuomet išraižytą linoleumą arba metalinę plokštelę padengdavome dažais, kurie nepatekdavo į įrėžtas vietas, ir dėdavome po spaudimo staklėmis ant popieriaus ar drobės. Taip gaudavome raižinio atvaizdą." - pasakoja jau baigusi VJVDM Rūta Bajorinaitė. Ji taip pat neslepia džiaugsmo, kad vaikystėje apskritai teko lankyti meno mokyklą, ji labai padėjo jai studijuoti architektūros inžineriją. „Kai reikėjo kurti pastatus, jų architektūrą, daryti maketus, meno mokykla tikrai prisidėjo prie vaizduotės ir erdvinio mąstymo. Manau, kad ten įgyti įgūdžiai lydi visą gyvenimą." - atvirauja pašnekovė.

Animacija

Būrelis skirtas ir pradinukams, ir vyresniems vaikams, jame išmokstama animacijos pagrindų. Tai nėra laiko leidimas tik prie kompiuterio, visas darbas vyksta daugiausiai paišant, tapant, lipdant iš plastilino, kuriant įvairius personažus, scenarijus - tai daug apimantis kūrybos procesas, lavinantis vaiko vaizduotę ir padedantis jam atrasti savo talentą. „Čia tu mokaisi apgraibomis išbandydamas visko ir daug, o vėliau apsistoji ties tuo, kas geriausiai sekasi."- dalinasi savo patirtimi animatorė Urtė Oettinger, kuri Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokykloje save galiausiai atrado, kaip tapytos animacijos kūrėją. Ankstyva meninė kūryba jai padėjo realizuotis ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Šiuo metu Danijoje gyvenanti Urtė kuria savo debiutinį filmą lėlių animacijos technika, pavadinimu „Gruziniškas tostas".

Animacija leidžia vaikams eksperimentuoti tiek technika, tiek formatu. Jie gali naudotis viskuo kas jiems yra po ranka: savi žaislai, karpiniai, lėlės, ypač vaikams įdomu animaciją kurti su lego žaidimu. Dažnai į žaidimą panašios pamokos ugdo laiko pojūtį, lavina vaikų loginį ir kūrybinį mąstymą, jie išmoksta išsikelti konkrečius tikslus ir jų siekti.

Dainavimo būrelis

Šį būrelį patariama rinktis nuo pat ankstyvos vaikystės, kada lengviau įsisavinami muzikiniai įgūdžiai. Svarbiausia, kad būtų dirbama sistemingai, nes tik tokiu būdu galima išlavinti vaiko balsą ir pasiekti džiuginančių rezultatų. Dainavimo būrelyje be balso lavinami ir kiti vaiko įgūdžiai: aiški tartis, intonavimas, vystoma muzikinė klausa, ritmo pajutimas, vaikai mokomi taisyklingos laikysenos, kvėpavimo, sceninių judesių. Dalyvaudami renginiuose, jie pripranta prie publikos dėmesio, išmoksta valdyti arba visiškai įveikti scenos baimę, įgauna didesnį pasitikėjimą savimi. Jei vaikas lanko chorą, jis patiria daugiau bendravimo ir bendradarbiavimo su kitais, ugdomi gebėjimai dirbti komandoje. Dainavimas ypač lavina vaiko atmintį, tačiau šiame būrelyje mažiau vietos improvizacijai ir kūrybiškumui nei dailės užsiėmimuose.

Muzikavimas

Rimtas muzikavimo pamokas styginiais, mušamaisiais, pučiamaisiais ar klavišiniais instrumentais gali pradėti lankyti vaikai tik nuo tam tikro amžiaus, dažniausiai nuo 3 - 4 klasės, tačiau fortepijono pamokas sėkmingai gali pradėti lankyti ir jaunesni. Muzikuojant plečiama vaiko vaizduotė, lavinami neverbaliniai komunikaciniai įgūdžiai, takto ir ritmo pojūčiai, ugdoma ištvermė, susikaupimas, atkaklumas ir savarankiškumas. Muzikavimas ypač lavina emocinį vaiko intelektą, jis ima jausti, atpažinti ir pats, raiškos priemonėmis, perteikti muzikos kūrinio keliamas menines emocijas. Pažengę, save dažniausiai realizuoja ansambliuose ar orkestruose, dalyvauja konkursuose, aukšto lygio renginiuose.

Fotografija

Fotografijos menas atskleidžia ir ugdo vaikų individualumą, puoselėja jų kūrybinį mąstymą, nuotraukose atsispindi jų unikalumas. Forografuodami, visų pirma, vaikai ieško, analizuoja, vertina ir taip atranda „kitokį" gamtos ar daiktų grožį. Lavinamas vaikų įžvalgumas, pastabumas ir vaizduotė. Įgūdis profesionaliau valdyti fotoaparatą naudingas ne tik savam malonumui, bet gali būti pritaikomas ir tolimesniuose gyvenimo etapuose - darbe arba studijose aukštojoje mokykloje.

Teatras

Lietuvoje siūlomi įvairūs teatro būreliai pagal jų pobūdį: dramos teatras, judesio teatras, šokio teatras, šešėlių teatras, lėlių teatras, improvizacijos ir miniatiūrų teatras. Jų metu vaikai mokosi ne tik vaidybos, bet dažnai ir dainuoja, šoka. Vaidindami jie išmoksta atpažinti ir išreikšti savo jausmus, emocijas, įgyja daugiau drąsos ir pasitikėjimo savimi. Ant scenos jie turi neribotą laisvę kurti istorijas, įsijausti į kitų vaidmenis, improvizuoti. Kadangi teatre praktikuojama raiški kalbos intonacija, lavėja vaikų šnekamoji kalba, o veikla būryje žmonių sustiprina jų bendravimo įgūdžius.

Ieva Avchimovič