„Vorų brolių MCC“ kelionė į Saremą

• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 

Šiandieną savo skaitytojams pristatome žadėtą reportažą apie motoklubo "Vorų broliai MCC" narių kelionę į Estiją.

Vieną ankstų penktadienio rytą šešių „Vorų brolių MCC" ekipažas susitiko prie vorų klubhauzo, iš kur pradėjo savo kelionę į Estiją. Į šią tolimą kelionę išsiruošė tiek mažai vorų brolių, nes vasara - kelionių metas, todėl vieni nariai vyksta į vienus renginius, kiti į kitus, dažniausia stengiamasi atstovauti klubui įvairiuose renginiuose, be to, sezono metu važinėjant intensyviau, kartais neatlaiko technika, todėl tenka ją remontuoti. Beje, Estija pasirinkta neatsitiktinai. Tai mūsų kaimynė, be to, daugelis dar nebuvo šioje šalyje, o ką kalbėti apie motociklininkų renginį.

Kelionės, kurios bus sezono metu, planuojamos žiemą, numatomi renginiai ir šalys, kur bus apsilankyta. Žinoma, būna ir spontaniškų išvykų, viena tokių - Panemunės pilių lankymas.

Kelionė į Estiją buvo ne tik pažintinė. Ji turėjo ir konkretų tikslą, tiksliau - daug tikslų: pamatyti kitų šalių baikerius, jų renginius, pabendrauti, užmegzti ryšius, pasikvieti juos į savo šalį ir, be abejo, tiesiog prasilėkti su chebra ant savo plieninių žirgų.

Nuo pat pradžių abejojome ir ramybės nedavė bloga nuojauta dėl vieno motociklo techninės būklės. Senas geras „Yamaha Virago" buvo tokios būklės, kad bet kas ir bet kada galėjo sugesti, tačiau jis nesugedo ir sėkmingai atlaikė kone 2 000 km kelionę. Tiesa, teko kone kas 100 km papildyti tepalą, mat variklis godžiai jį rydavo. Šiaip kelias nedulkėjo ir jau penktadienio vakarą pasiekėme Estijos miestelį Viljandi, kur dvi dienas vyko renginys „Estonian Bike Weekend". Tai - kasmetinis renginys nuostabioje erdvėje prie ežero, dvelkiantis šiaurietiška gamta ir klimato sąlygomis. Šiemet teko matyti Lietuvos, Latvijos, Suomijos, Švedijos ir Rusijos baikerių, be abejo, buvo pavienių Europos motociklininkų, kuriuos tik iš numerių ar kalbos galėjai pažinti. Patys kalbėjome ta kalba, kurią geriau mokame: angliškai, rusiškai, sveikindavomės tere (est. Labas). Žinoma, estai mieliau renkasi anglų kalbą.

Renginio organizatoriai „Piratica MC" puikiai priėmė tiek „Vorų brolius", tiek truputį vėliau prisijungusius „Vorus". Visas renginys - neblogas ir ganėtinai aukšto lygio. „Vorų brolių" komanda dalyvavo visose rungtyse, kurių buvo tikrai nemažai, ir laimėjo prizų.

Varžybos buvo netradicinės, bent jau neteko tokių rungčių matyti Lietuvoje: teko pasigalynėti kvadrato varžybose išmušinėjant priešininką veltiniu; buvo smėlio maišo nešimo estafetė; vinies kalimo plaktuku į kelmą estafetė; ralio per ežerą su katamaranais varžybos.

Dvi dienos Viljandi prabėgo akimirksniu ir, vorams pasukus Tėvynės link, brolių šešetukas nusprendė traukti į Saremos salas. Tiesiog buvo sutarta, kad tie, kas negali vykti į Saremą (jei kas neturėjo pasiėmęs atostogų), grįžta, o kiti važiuoja apžiūrėti salos.

Likęs šimtas ar du šimtai kilometrų iki salos prabėgo akimirksniu. Pirmą naktį apsistojome pajūryje, netoli kelio, tačiau vieta pasirodė ne kokia, viską gadino pūvančių jūros dumblių kvapas, o vienas mūsų brolis be perstojo tvirtino, kad jam, mat, reikalingas dušas ir švari lova.

Laimė, kempingo neteko ieškoti. Padėjo Viljandi užmegzti ryšiai, tad tik įvažiavę į Saremos sostinę, susitikome vietos klubo prezidentą, kuris maloniai parodė mums, kur apsistoti ir net palydėjo, pasiūlė bokalą alaus, tačiau Estijoje galioja 0,00 promilių riba, tad maloniai atsisakėme.

Antrą dieną važinėdamiesi po Saremą sutikome „Osel MC" narį, kuris maloniai pasisiūlė mus palydėti į gerą kempingą. Čia turėjome praleisti paskutinį vakarą ir kitą dieną grįžti į Lietuvą, tačiau velnias pakišo koją ir netyčia išragavom porą butelių liepsnojančio vandens, o vėliau ir visas estiško alaus rūšis. Reikėtų paminėti, kad čia įstatymai leidžia 0,0 promilės. Spėkit, kiek kitą dieną pajudėjo Lietuvos link? Ogi trys! Kiti trys dviem dienoms įstrigo Saremoje.

Džiugu, kad negedo nei įtartinos būklės motociklas, nei kita technika, tad iš Saremos visi grįžo be jokių nesklandumų vos per vieną dieną.

Nepaisant visų nuotykių, kelionė praėjo puikiai. Iš viso susukome apie 2000 km ir jau planuojame, kad kitąmet vėl keliausime pas brolius estus.

Tekstas ir nuotraukos „Vorų broliai MCC".