Tradiciniai Kūčių patiekalai

Gruodžio 24 d. išvakarėse išsivaduojame iš tamsiojo meto. Jau gruodžio 25-ą saulė vėl ima kopti aukštyn į dangaus skliautą, ilgėja šviesusis paros metas. Šventė tapatinama ir su krikščioniškąja - kūdikėlio Jėzaus gimimo išvakarėmis. Kūčių vakarą nuo seno daug reikšmės skiriama maistui ir įvairiems ritualams.

Lietuviškas Kūčių stalas / Nuotr. Hermio Preikšto

Kalbininkas K. Būga įrodė kad lietuvių protėviai žodį „kūčia" per slavus iš senovės graikų yra pasiskolinę XII amžiuje. Tą pačią prasmę, kaip mūsų „kūčia", turi graikų k. žodis „kukkia". "Kūčia" - aguonų, kviečių, pupų, žirnių ar miežių, pasaldintų bičių medumi, patiekalas. Jo paskirtis - vaišinti į vakarienę pakviestas vėles.
Svarbiausia kūčios sudedamoji dalis - kviečiai ir žirniai. Šio ritualinio patiekalo vardu imta vadinti ir gruodžio 24-oji, kada kūčia valgoma.

Ką darė ir ko nedarė protėviai Kūčių vakarą

Sunkūs darbai tądien būdavo atidedami. Moterų pareiga - pasirūpinti namų švara ir maistu. Vyrų - namų šiluma, gyvuliais, kiemo švara, pirtimi! Taip taip, sėdant prie Kūčių stalo, reikia būti po pirties ar bent po vonios - švariems ir sielomis, ir kūnais.

Visą Kūčių diena pagal senuosius papročius, reikėtų valgyti tik šutintų žirnių, kad lauktum vakarienės su nekantrumu. Gausi, 12-os valgių vakarienė valgoma ne anksčiau, nei užteka Vakarinė žvaigždė.

Kitas svarbus to vakaro patiekalas - aguonų pienas, Dzūkijoje vadinamas dar ir meškos pienu. Aguonų pienui aguonas turi trinti vyrai. Sutrintos aguonos užpilamos medumi ar cukrumi pasaldintu vandeniu. Į šį gėrimą merkiami smulkūs neraugintos kvietinės tešlos džiūvėsėliai, vadinami prėskučiais, šližikais, kūčiukais.

Kad prisiminti, jog Kūdikėlis Jėzus buvęs paguldytas prakartėlėje ant šieno, ant stalo dedama sauso šieno, stalas padengiamas balta linine staltiese.
Jeigu prie stalo sėda nelyginis skaičius žmonių, buvo įprasta vakarienei pasikviesti neturtingą, be šeimos žmogų.
Jei tais matais kas nors iš šeimos būdavo miręs, prie stalo namiškiai jam palikdavo tuščią vietą, padėdavo šaukštą.

Žmonės buvo įsitikinę, kad kūčių vakarienėje dalyvauja ir šeimos mirusieji. Mirusiuosius vyriausias šeimos žmogus, išėjęs į lauką, kviečia žodžiais „ateikit kūčių".

Kūčios įvardinamos kaip šeimos santarvės diena. Prieš Kūčias visi būtinai susitaikydavo. Beje, iki Kūčių stengiamasi atiduoti skolas, kad metų sandūros slenkstį būtų galima peržengti ramia sąžine.

12-os valgių Kūčių vakarienė

12-a simbolizuoja 12 mėnesių - kiekvienu valgiu dėkojame Dievui už metus. Seniau Kūčių vakarienė buvo pradedama duonos kepalėlio laužymu. Dabar tradicijas puoselėjančiose šeimose, tėvas sukalba maldą ir Kūčių vakarienė prasideda kalėdaičio, simbolizuojančio santarvę, dalijimusi.

Pagrindiniai Kūčių valgiai

Kūčia - gaminama iš javų (kviečių, miežių, žirnių, pupų, rugių ir kt.), sumaišytų su miešimu (medumi saldintu vandeniu). Kūčia buvo skirta prosenių vėlėms vaišinti. Pirmus kąsnius ir gurkšnius visada paaukodavo vėlėms bei derliaus dievybėms. Kūčia vaišintos bitės.
Avižinis kisielius - aukotas dievams bei gamtos stichijoms, juo vaišintos vėlės. Verdant kisielių būdavo griebiamasi burtų.
Maltiniai - gaminti iš apšutintų ir sumaltų avižinių miltų tešlos. Juos vėliau pakeitė plokščiai ir kukuliai (šližikai, arba kūčiukai). Apvalūs ragaišiai ir kt. simbolizavo sugrįžtančią Saulę.
Barščiai su grybais
Mėsa - seniau ji taip pat būdavo valgoma per Kūčias, tačiau, katalikų religijos veikiama, ilgainiui išnyko nuo Kūčių stalo.
Žuvis pakeitė mėsą. Ypač mėgta lydeka - vaisingumo simbolis.
Grucės košė - miežinių kruopų košė, valgyta su aguonų pienu.

Pagrindiniai Šv. Kūčių valgiai turi simbolinę prasmę. Dauguma kilę iš biblinių siužetų ir senosios liaudies pasaulėjautos.

1. Obuoliai simbolizuoja Rojaus medį, Adomo ir Ievos išvarymą iš Rojaus, nuodėmės atėjimą į pasaulį (Marijampolės, Pasvalio, Prienų, Rokiškio, Vilkaviškio raj.). Todėl kai kur po paplotėlio valgomas obuolys (Pasvalio, Vilkaviškio raj.).

2. Žirneliai, kaip ir obuoliai, simbolizuoja pirmųjų žmonių išvarymą iš Rojaus, Adomo ašaras (Prienų, Rokiškio raj.). Todėl kai kas po paplotėlio valgo žirnius (Prienų raj., Skriaudžiai). Žirniai taip pat vadinti Marijos ar žmonių ašaromis (Rokiškio raj., Panemunėlio apylinkė). Ignaliečiai juos valgydavo, kad kitais metais nebūtų ašarų.

3. Kviečiai. Žinomi du aiškinimai:

a) kviečiai - skalsos simbolis. Valgomi, kad visus metus būtų duonos (Kėdainių raj., Josvainiai) ir kad javai laukuose derėtų. Kviečiai nuo Kristaus laikų buvusi kasdienė žmonių duona. Kristus sakęs: „Dalinkitės kviečio grūdu, valgykit", (Kupiškis);

b) kviečiai siejami su legenda, kaip Erodas norėjo nužudyti kūdikėlį Jėzų. Marija kūdikėlį paslėpusi sterblėje. Kai Erodo kareivis paprašęs parodyti, ką ten turi, ji atskleidusi: užuot pamatę kūdikėlį, kareiviai pamatė kviečius (Jurbarko raj., Žindaičių apylinkė; Plungė).

4. Grūdų mišinys. Žinomi keturi aiškinimai:

a) žirniai, pupos, kviečiai, avižos simbolizuoja derlingus metus, gerą praėjusių ir ateinančių metų derlių. Būtinai reikia jų valgyti, kad kitais metais javai derėtų (Klaipėdos raj., Veiviržėnų apylinkė; Biržų raj., Saločių apylinkė);

b) kai Adomą ir Ievą išvarė iš Rojaus, jie, nusitrynę akuotus, valgė miežius. Todėl per Kūčias valgomi miežiai ir kviečiai (Utenos raj., Tauragnų apylinkė);

c) Juozapas ir Marija, eidami užsirašyti, nešėsi greit negendančio maisto - žirnių, pupų ir kviečių (Plungė);

d) kviečiai, žirniai, pupos simbolizuoja Marijos ašaras (Klaipėdos raj., Gargždai).

5. Medus - šviesos ir sveikatos simbolis.

6. Prėskučiai. Žinomi trys paaiškinimai: a) tai paskutinės vakarienės duona, simbolizuoja agapę - meilės vakarienę; b) į juos pirmaisiais krikščionybės amžiais buvo panašūs komunikatai; c) prėskutis vaizduoja duonos kepaliuką protėvių vėlėms vaišinti (Ignalinos raj.).

7. Žuvis ir silkė yra pasninko valgis: a) primena apaštalus, kurie buvo žvejai; b) primena Dievo stebuklą prie Samareto - Simono tinklų pripildymą, minios žmonių pamaitinimą dviem žuvimis ir penkiais kepaliukais duonos; c) žuvies galva simbolizuojanti Kristaus kankinimo įrankius (Zarasų raj.m Antazavės apylinkė).

8. Spanguolės apsaugančios nuo priešų, kad nesugautų ir nesutrintų (Ignalinos raj.).

9. Duona ir pyragas yra stiprybės, proto, susivaldymo, ištikimybės, gerumo, nuolankumo simbolis (Klaipėdos raj., Veiviržėnai).
(wikipedidia.org inf.)

Kūčių vakaro burtai ir tikėjimai

Manoma, kad Kūdikėlio Jėzaus gimimo momentu, vidurnaktį, tvartuose prabyla gyvuliai, o vanduo šuliniuose virta vynu.

Pavalgius kūčias, iš po staltiesės reikia traukti šieno stiebelį. Manoma, jog kuo ilgesnis šiaudas, tuo ilgesnis gyvenimas laukia.

Kai kur itin tikima tądien vogto daikto magiška galia.

Daugiausia Kūčių vakarą buriasi merginos ir vaikinai, siekdami sužinoti savo ateitį. Tarp tų būrimų - ir paprasti prietarai, ir juodoji magija.

Reikia susidėti į dėžę vyriškus ir moteriškus batus ir nežiūrint už kurio tai griebti. Jei mergina sugriebė vyrišką - ištekės, jei moterišką - ne.
Iš dubens pasisemiama šližikų, žirnių ar riešutų saują: jei išeina po porą, sueis į porą, jei pasilieka vienas, kitais metais dar laimė pro šalį praeis.

Su didele rizika susijusios reliatyviai „juodąja magija" vadinamos praktikos.

Mergina, gali pamatyti būsimą vyrą užstalėje sėdintį, jeigu Kūčių vidurnaktį, pasiėmusi šluotražį, triskart apibėgs aplink pirkią ir pasižiūrės pro langą. Veiksmingiau, jei bėgs nuoga.

Savąjį galima susapnuoti, jeigu šeimynai sumigus po kūčių, pasidarysi tokį mišinį - nuopirštis druskos, nuopirštis miltų, tiek pat pipirų, tiek pat cukraus ir vandens - ir suvalgysi. Tik atsigulti reikia ne į lovą, o prie pirkios slenksčio. Manoma, jog ten dvasios vaikščioja.

Kūčias pavalgius, šluojami namai sąšlavos prijuostėje nešamos ant kryžkelės. Ten papylus, reikia klausytis, kuriam krašte išgirsi šunų lojimą. Kur garsiau sulos, iš ten piršliai atvažiuos. Atminkite, kad Kūčių naktį keliais vaikščioja vėlės, o kryžkelė - visada jų būrimosi vieta.

Ar girdėtas senas paprotys, kad Kūčių vakarą po kaimus su triukšmu valkiojama kaladė, kurią paskui kryžkelėje sudegina? Kaladė turi apsaugoti kaimą nuo ligų, nelaimių, piktųjų dvasių.

Tradicinių kūčių patiekalų receptai

Kučiukai - tradicinis patiekalas būtinas ant kūčių stalo
Silkė su baravykais - daugiau silkės patiekalų čia
Pyragėliai su džiovintais grybais
Tirštas spanguolių kisielius
Aguonų pienas
Kepta menkė daugiau menkės receptų
Žuvies maltinis su daržovėmis daugiau žuvies patiekalų
Burokėlių mišrainė daugiau mišrainių receptų

Daugiau patiekalų kūčioms

Laisvalaikio gido anonsas.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.

Bella

Oi kaip smagu, jog mes šeimoje pasirodo laikomės labai daug tradicijų.

2010-12-15 16:35