Vakarėlio idėjos nedidelei kompanijai, sodyboje šalia Vilniaus

• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 
• 

Surengti įdomų vakarėlį, kuriame visi turėtų ką veikti ir ryte liktų puikūs prisiminimai, o ne tik galvos skausmas, nėra taip paprasta. Ypač jei lauke dulkia lietus, krinta šlapdriba ar vyksta kitokios globalaus klimato atšilimo sukeltos gamtos išdaigos. Tačiau prastos oro sąlygos neturėtų sukliudyti nedidelei kompanijai surengti vakarėlio, gimtadienio ar šiaip draugų susibūrimo.

Vakarėlio vieta

Jei planuojamas nedidelis renginys, toli važiuoti nesinori, juolab kad į tokias keliones dažniausiai vykstama savo transportu. Mūsų kolektyvas rado puikią vietą renginiams šalia Vilniaus - sodybą „Pas Romą", kur galima atvažiuoti vos ne visuomeniniu transportu. Vienas iš dviejų pagrindinių šios sodybos pranašumų - galima išvengti „raktelių" konflikto. Juk gana dažnai pasitaiko tokia situacija, kai vienas vakarėlio dalyvių, kiek padauginęs, ima reikalauti automobilio raktelių, kad galėtų išvažiuoti. Tokiu atveju dažniausiai pusė vakarėlio būna sugadinta. Iš Romo sodybos tokį triukšmadarį galima laisvai išvežti namo iškvietus miesto taksi.

Sodybos „Pas Romą“ pagrindinis pastatas

Kitą sodybos pranašumą apibūdinti kiek sudėtingiau - tai susiję su kraštovaizdžiu. Tą gana šiltą vakarą, kai atvykome, purškiant lietui, Romo sodyba, apaugusi išlakiomis eglėmis, buvo panaši į Slovakijos kalnų trobelę. Vienoje pusėje pro proskyną atsivėrė puikus kalvotos vietovės vaizdas - beveik lygiai toks pat, kokį galima pamatyti rugsėjo-lapkričio mėnesiais kur nors virš Stary Smokoveco. O kai iš ryto išgirdome keleto gaidžių giedojimą, iš tikrųjų nebesupratome, kur esame.

Viena atvira pusė į kalvotą vietovę. Pirtis su nedideliu baseinėliu sodyboje " pas Romą"

Sodyboje yra visko, ko reikia linksmai kompanijai: 30 žmonių skirta salė, pavėsinė su ugniakuru ir atskirai stovinti pirtis. Po pirties galima atsivėsinti nedideliame baseinėlyje.

Sodybos „Pas Romą“ salė viduje

Ką veikti sodyboje

Kol visi bando įsikurti kambariuose, ruošiamas šašlykas. Rimčiausias šašlyko kepėjas yra Hermis. Mėsą jis perka ne prekybos centre. Taigi laukia puikios kulinarinės pamokos. Tačiau šašlyko kepimas - daugiau vyresniosios kartos laisvalaikio pomėgis.

Kad stalui ruošti  sugaištume kuo mažiau laiko, užsisakėme jau paruošto maisto. Juolab kad ir kompanija tokia, kuri nelabai mėgsta leisti laiką prie stalo. Tiesiog idealiai tiko keturi padėklai „Niam Niam sushi" - japoniško maisto restorano - patiekalų. Reikia pripažinti, kad šio restorano sušiai yra vieni geriausių, o gal ir patys geriausi Vilniuje. Mūsų kolektyvas kartą jau lankėsi šiame Gedimino prospekte esančiame restorane ir netgi mokėsi, kaip gaminti sušius. Iš karto buvo matyti, kad maistas ruošiamas su meile.

Sušių rinkinys iš Niam Niam restorano

Sodybą „Pas Romą" reikėtų rinktis nedidelei, turiningai leisti laiką mėgstančiai kompanijai.  Šį kartą nutarėme išbandyti kambario ir stalo žaidimus.

Pirktiniai stalo žaidimai

Vienas populiariausių ir labiausiai įtraukiančių stalo žaidimų - „Katano salos naujakuriai", tačiau šį žaidimą gali žaisti nedidelė, 2-4 žaidėjų komanda. Žaidimo lentą sudaro Katano sala, skalaujama jūros. Kiekvieno žaidžiančiojo užduotis - saloje įkurti savo koloniją. Žaidėjai tiesia kelius, stato namus. Visam tam reikia išteklių. Kadangi dažniausiai kiekvienas juos gauna skirtingus, todėl žaidėjai turi jais keistis tarpusavyje, kad galėtų kuo greičiau įkurti savo koloniją. Visi bando gauti tai, ko jiems reikia. Ištekliais galima keistis ir su banku, tačiau taip yra brangiau. Žaidimą laimi tas, kuris pirmasis surenka reikiamą taškų skaičių, o šie duodami už pastatytus kaimus, miestus, ilgiausius kelius ir papildomas korteles.

„Ticket to ride" (liet. „Kelionės bilietas") - tai dar vienas įdomus stalo žaidimas, skirtas 2-5 asmenims. Žaidėjai imituoja geležinkelių tinklo tiesimą. Kiekvienas jų siekia tapti didžiausiu Europos geležinkelių tinklo magnatu. Savo geležinkeliais žaidėjai siekia sujungti kelis miestus ir taip pelnyti papildomų taškų. Viso žaidimo tikslas yra surinkti jų kuo daugiau, o taškai duodami už nenutrūkstantį geležinkelį, jungiantį du miestus, nutiestą ilgiausią geležinkelį, maršrutą nuo vieno miesto iki kito ir t. t. Šio žaidimo taisyklės labai paprastos, todėl nereikia dažnai žvilgčioti į taisyklių knygelę. Užtenka pamatyti kelis pirmuosius ėjimus, kad suprastum, kaip šis žaidimas yra žaidžiamas.

Mėgstantiems strateginius žaidimus  į sodybą vertėtų pasiimti stalo žaidimą „Risk" (liet. „Rizika"). Šis žaidimas skirtas 2-6 žmonių grupei. Žaidimo lentą sudaro šeši žemynai - keturiasdešimt dvi teritorijos. Pirmiausia kiekvienam žaidėjui išdalijamos kortelės ir priskiriamos pirmosios šalys, ant jų išdėliojami pirmieji gauti kareiviai. Žaidimo tikslas - atlikti misiją, kurią žaidėjai išsitraukia žaidimo pradžioje. Misijos gali būti įvairios, pavyzdžiui: užkariauti tris Šiaurės Amerikos teritorijas, surinkti tam tikrą kariuomenės narių skaičių tam tikruose žemynuose. Ėjimo metu sakoma, kuri šalis puolama, ir metami kauliukai kartu su priešininku. Puolimo metu svarbu kareivių skaičius,  todėl viso žaidimo metu vertėtų nepamiršti stiprinti kariuomenę. Tas, kuris išmeta didesnį kauliukų skaičių, užkariauja priešininko žemę. Žaidimą laimi tas, kuris pirmasis įvykdo savo misiją.

Pačių paruošiami stalo žaidimai

Atspėk filmą iš kadro

Šiam žaidimui reikėtų kiek pasiruošti iš anksto. Internete reikėtų rasti  vieną ar kitą filmą gerai apibūdinančių nuotraukų ir jas išsispausdinti ant kortelių. Vakarėlio metu apverstos kortelės išdėliojamos ant stalo kaip egzaminų bilietai. Žaidžiantysis ima kortelę ir turi atspėti, iš kokio filmo yra šis kadras. Paprastai visa draugija labai triukšmingai padeda atspėti. Jei kartelių nepasiruošėte, galima suvaidinti sceną iš filmo. Na, o dar paprasčiau šiame technologijų amžiuje panaudoti mobilųjį internetą ir atsisiuntus anonsinį filmuką sustabdyti kadrą ar netgi parodyti kelias sekundes. Romo sodyboje mobiliojo interneto ryšys veikia puikiai.

Sudainuok dainą, prasidedančią tam tikra raide

Šis žaidimas nereikalauja išankstinio pasiruošimo, todėl jį galima žaisti ekspromtu. Visa žaidimo esmė - žmogui arba komandai skirti užduoti - padainuoti kuo daugiau žinomų lietuviškų dainų, prasidedančių tam tikra raide. Žaidimui praverstų laikraštis, žurnalas arba bet koks kitas leidinys, į kurį duriant rašikliu būtų išrenkama raidė. Raidės gali kartotis, dainos - ne.  Laimi tas žmogus arba komanda, kurie, pavyzdžiui, pirmieji sudainavo 15 dainų. Kiek dainų sudainuoti, nusprendžiama žaidimo pradžioje. Žaidžiant šį žaidimą patogu turėti vadovą, kuris skelbtų raides ir fiksuotų taškų skaičių.

Kas? Kur? Kada?

Tai paprastas ir daug juoko sukeliantis žaidimas. Jį gali žaisti tiek žaidėjų, kiek bus sugalvota klausimų. Paprastai žaidime dominuoja šie klausimai: kas, kur, kada, su kuo, ką veikė, kodėl, kas matė, ką sakė, ką darė, kaip viskas pasibaigė? Kiekvienas žaidėjas turi turėti po popieriaus lapelį ir rašiklį. Žaidimas prasideda nuo klausimo: kas? Kiekvienas atsako į šį klausimą, kad niekas nematytų, kas užrašyta, užlenkia popieriaus lapelį ir pagal laikrodžio rodyklę siunčia jį kaimynui. Gavus kitą lapelį, atsakoma jau į kitą klausimą: kur? Vėl atsakius užlenkiama ir siunčiama toliau. Paskutinį kartą lapeliai persiunčiami atsakius į paskutinį klausimą: kuo viskas pasibaigė? Tada gauti lapeliai atlankstomi ir kiekvienas perskaito sukurtą istoriją.

Galima pažaistį dar vieną pasukti galvą verčiantį žaidimą. Žaidėjai popieriaus lape eilute užsirašo žodžius: vardas, pavardė, augalas, gyvūnas, vietovardis, daiktas, laida/filmas, muzikinė grupė/žinomas atlikėjas, taškai. Visus juos atskiria linijomis, kitaip tariant, nubraižo lentelę. Šiam žaidimui taip pat praverstų laikraštis arba žurnalas, iš kurio būtų išrenkama raidė. Paskelbus raidę, žaidėjai stengiasi kuo greičiau užpildyti visas lentelės grafas surašydami šia raide prasidedančius žodžius. Pirmasis užpildęs sako „stop". Visi nustoja pildyti ir ima skaityti spėtus užrašyti žodžius. Jeigu du ir daugiau žaidėjų sugalvoja tą patį žodį, pavyzdžiui, tą patį vardą, visi  jį išbraukia. Už kiekvieną sugalvotą ir neišbrauktą žodį kiekvienas gauna po tašką ir susumavę taškus įrašo juos grafoje „taškai". Nusprendus baigti žaidimą, žaidėjai susumuoja visus turimus taškus. Laimi tas, kuris surenka daugiausia taškų.

Žaidimas „Anagrama". Visi žaidžiantieji sugalvoja temą, pavyzdžiui, gyvūnai. Tada kiekvienas sugalvoja 10-15 gyvūnų ir juos užrašo popieriaus lape sumaišydami raides. Lapai su užrašytais gyvūnų vardais perduodami kaimynui iš dešinės. Paskelbus startą, per tris minutes žaidėjai stengiasi iššifruoti kuo daugiau žodžių. Laimi tas, kuris pasibaigus laikui būna iššifravęs daugiausia.

Kambario žaidimai

„Pats kiečiausias mazgas." Galima žaisti poromis arba po vieną. Žaidėjams duodama virvė ir jie turi surišti kaip galima daugiau mazgų per tam tikrą laiko tarpą. Kai mazgų jau būna pririšta daug, žaidimo vedėjas keičia taisykles. Laimi tie, kas greičiausiai atriša savo ar kitų dalyvių surištus mazgus.

„Atspėk, kaip atrodžiau vaikystėje." Tam žaidimui reikėtų pasiruošti savo vaikystės fotografijų. Jos priklijuojamos ant didelio poieriaus lapo ir kiekvienai suteikiamas konkretus numeris. Žaidimo dalyviai turi anonimiškai surašyti, kas iš dalyvaujančiųjų yra šiose fotografijose. Laimi daugiausia atspėjęs dalyvis.

„Aš - įžymybė." Ant dalyvio kaktos užklijuojamas lapelis su įžymybės vardu. Dalyvis šio vardo nemato ir, kad atspėtų, uždavinėja klausimus kitiems dalyviams.

„Atspėk žodį." Žaidimas vyksta tarp porų arba komandų. Vienam iš dalyvių į ausį pašnibždamas žodis, žodžių junginys, filmo pavadinimas. Šis dalyvis nieko nekalba, bet gestais, mimika bando parodyti kitam poroje esančiam dalyviui, kas jam pasakytaAtspėti duodamas tam tikras laikas. Po to poros keičiasi vaidmenimis. Laimi ta pora, kuri atspėja daugiausia žodžių. Pavaizduoti žodį gali bandyti ir visa komanda.

Žaidimas „Šarados". Žmonių grupė pasidalija į kelias, po lygiai narių turinčias komandas. Pavyzdžiui, devyni žmonės pasidalija į tris grupes po tris narius. Kiekviena komanda gauna tiek tuščių popieriaus lapelių, kiek narių joje yra. Šiuo atveju kiekviena komanda gauna po tris tuščius lapelius. Visi drauge ant kiekvieno lapelio užrašo po žodį, kurį būtų sunku suvaidinti kitai komandai. Baigus galvoti žodžius, lapeliai sulankstomi ir pažymimi kokiu nors komandos ženkliuku, pavyzdžiui, mėnuliuku. Tada pagal laikrodžio rodyklę lapeliais susikeičiama su kita komanda. Gavus kitos komandos lapelius, po vieną jų padalijama savos komandos nariams. Jokiu būdu negali atskleisti, kokie žodžiai užrašyti lapeliuose, nes juos reikės suvaidinti taip, kad savi atspėtų per tiek laiko, kiek byra smėlio laikrodukas. Už atspėtą žodį komanda gauna tašką. Kodėl lapeliai žymimi ženkliukais? Kad būtų galima atskirti, kurios komandos sugalvoti žodžiai vaidinami, nes tik ta komanda nedalyvauja spėjant, o kitos gali spėlioti, kas vaidinama, ir taip pelnyti savo komandai taškų. Taigi, žaidžiant šį žaidimą labai svarbu vaidinti taip, kad atspėtų tik sava komanda.

„Ką daryti ir kaip daryti?" Žaidimui paruošiamos dvi krūvelės lapelių. Vienoje krūvelėje lapeliai su pačių sugalvotais nurodymais, ką daryti, kitoje - kaip daryti. Kiekvienas žaidėjas ateina ir iš kiekvienos krūvelės išsitraukia po lapelį. Pavyzdžiui, viename iš jų užrašyta „dainuoti", kitame - „darant pritūpimus". Vadinasi, žaidėjas turi dainuoti darydamas pritūpimus.

Žaidimas „Taip ir ne". Šį žaidimą gali žaisti neribojamas skaičius žaidėjų. Vienas jų mintyse sugalvoja žodį. Kiti žaidėjai iš eilės jam uždavinėja įvairius klausimus, į kuriuos žodį sugalvojęs žmogus gali atsakyti tik „taip" arba „ne". Klausimai uždavinėjami tol, kol pagaliau atspėjamas sugalvotas žodis. Kitą žodį sugalvoja tas, kuris atspėjo.